- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- I-3872-142/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Halina Zaikauskaitė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- UAB „Senasis lokys“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovui E. K., atsakovės atstovams Aldonai Teresei Kučinskienei, Ramūnui Reinikeriui, Dariui Mikelaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Senasis lokys“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „Senasis lokys“ (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra, atsakovė) 2012 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. (6)-A4-2285 ir įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjai Komisijos reglamente (EB) Nr. 865/2006 nurodytą sertifikatą, kad Ursus arctos rūšies individui nebūtų taikomi draudimai, susiję su Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta komercine veikla (eksponavimu komerciniais tikslais).
Šalies argumentai
Paaiškina, kad pareiškėja 2011 m. spalio 11 d. pateikė Agentūrai prašymą dėl sertifikato išdavimo, nes Ursus arctos egzempliorius į Lietuvos teritoriją buvo atgabentas prieš Reglamento (EB) Nr. 338/97 ir CITES konvencijos įsigaliojimą Lietuvoje. Rudosios meškos iškamša restorane stovi jau keletą dešimtmečių, iškamšą restoranui 1976 m. padovanojo tuometinis Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas A. A. V. Agentūra atmetė pareiškėjos prašymą, nurodydama, kad pateikti dokumentai (A. A. V. liudijimas) dėl rudosios meškos iškamšos įsigijimo yra nepakankami. Pareiškėja 2012 m. balandžio 17 d. pateikė Agentūrai papildomus dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjai rudosios meškos iškamšos nuosavybė perėjo 1992 m. rugsėjo 1 d., kai buvo pasirašytas restorano „Lokys“ ir viso jame esančio inventoriaus perdavimo aktas. Agentūra 2012 m. gegužės 23 d. rašte suabejojo, ar 1992 m. rugsėjo 21 d. inventorizaciniame apraše minima meškos iškamša yra ta pati rudosios meškos iškamša, kuriai prašoma išduoti sertifikatą. Pareiškėja 2012 m. birželio 11 d. pateikė atsakovei notariškai patvirtintus dviejų fizinių asmenų liudijimus, kuriuose patvirtinama, kad UAB „Senasis lokys“ patalpose esanti rudosios meškos iškamša stovi nuo 1986 m. arba 1987 m. Atsakovė 2012 m. liepos 13 d. atsisakė išduoti sertifikatą, motyvuodama tuo, kad pareiškėja neužpildė paraiškos komercinio naudojimo sertifikatui gauti, be to 1992 m. rugsėjo 21 d. apraše nurodyta meškos iškamša buvo konfiskuota 2006 m. gruodžio 21 d. Pareiškėja mano, kad atsakovės sprendimas yra nepagrįstas, nes nustatytos formos paraišką pareiškėja pateikė 2011 m. spalio 11 d., o atsakovė savo atsakymuose (išskyrus paskutinįjį) nenurodė, kad paraiška netinkamai užpildyta. Pareiškėja atsakovei pateikė dokumentus, įrodančius, kad rudosios meškos iškamša, kuriai yra prašoma išduoti sertifikatą, pareiškėjos nuosavybėje yra nuo 1992 m. Atsakovė nepagrįstai nurodo apie 2006 m. konfiskuotą pareiškėjos patalpose stovėjusią iškamšą, nes išduoti sertifikatą jai pareiškėja neprašo. Pareiškėja nurodo, kad Agentūra neleidžia eksponuoti restorano simbolio, kuris neskatina laukinės faunos naikinimo, o atvirkščiai, restorano lankytojus supažindina su laukinės gamtos grožiu ir dalimi Vilniaus istorijos.
Teisme pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime (b. l. 50-53) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Paaiškina, kad Agentūra sertifikatą išduoda tik įsitikinusi, kad konkretus gyvūnas ar jo dirbinys pagal Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 3 dalies a punktą buvo įgytas arba įvežtas į ES iki to laiko, kai egzemplioriams buvo pradėtos taikyti nuostatos dėl A priede išvardytų rūšių. Todėl norėdamas gauti sertifikatą asmuo turi pateikti gyvūno ar jo dirbinio įgijimą ar įvežimą į ES pagrindžiantį dokumentą. Reglamento (EB) Nr. 338/97 10 straipsnyje nurodoma, kad valstybės narės valdymo institucija, gavusi konkretaus asmens paraišką bei visus patvirtinamuosius dokumentus ir įsitikinusi, kad laikomasi visų leidimo išdavimo sąlygų, gali išduoti sertifikatą Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 3 dalyje nurodytiems tikslams. Agentūra nei 2012 m. balandžio 23 d., nei 2012 m. birželio 14 d. negavo iš pareiškėjos Reglamente (EB) Nr. 865/2006 nustatytos formos paraiškos ir tinkamų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1676-331/2012 konstatavo, kad A. A. V. liudijimas, 1992 m. rugsėjo 1 d. perdavimo–priėmimo aktas nepatvirtina Ursus arctos rūšies individo įsigijimo ar viešojo demonstravimo fakto nuo 1976 m. Be to Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2006 m. gruodžio 21 d. konfiskavo vieną neteisėtai restorane „Lokys“ eksponuotą rudosios meškos iškamšą. Pareiškėjos pateikti N. J. ir R. B. liudijimai, atsakovės nuomone, liudija apie restorane eksponuotą rudosios meškos iškamšą, kuri 2006 m. gruodžio 21 d. buvo konfiskuota. Todėl Agentūra ir atsisakė išduoti Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 3 dalyje numatytą sertifikatą.
Atsiliepimas
Teisme atstovai palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. lapkričio 11 d. pateikė Agentūrai nustatytos formos prašymą, prašydama išduoti jai Europos bendrijoje naudojamą sertifikatą Ursus arctos rūšies individui tam, kad nebūtų taikomi draudimai, susiję su Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta komercine veikla. Prašymo pastabose nurodyta, kad prašymas skirtas leidimui tik eksponuoti egzempliorių restorano „Lokys“ patalpose, (duomenys neskelbtini) g. 8, Vilniuje, gauti. Prie prašymo pareiškėja pridėjo A. A. V. 2011 m. spalio 10 d. liudijimą, kaip patvirtinimą, kad rudosios meškos iškamša buvo įsigyta arba įvežta į dokumentus išdavusią valstybę narę dar prieš tai, kai jos teritorijoje pradėta taikyti Reglamentų (EB) Nr. 338/9, (EEB) Nr. 3626/82 arba CITES nuostatas (b. l. 5-6, 54-55).
Agentūra 2011 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. (6)-A4-3604 informavo pareiškėją, kad jai negali būti išduotas sertifikatas Ursus arctos rūšies individui, nes Algirdo A. V. liudijimas negali būti laikomas tinkamu dokumentiniu įrodymu. Vadovaudamasi Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, 50 straipsnio 2 dalimi, Agentūra pasiūlė pareiškėjai pateikti papildomus dokumentinius įrodymus, pagrindžiančius minėtos rūšies individo įvežimą į Lietuvos Respubliką (b. l. 7, 56).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja 2011 m. gruodžio 20 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydama panaikinti Agentūros 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (6)-A4-3604 ir įpareigoti Agentūrą išduoti pareiškėjai Komisijos reglamente (EB) Nr. 865/2006 nurodytą sertifikatą, kad Ursus arctos rūšies individui nebūtų taikomi draudimai, susiję su Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta komercine veikla (eksponavimu komerciniais tikslais) (prijungtos administracinės bylos Nr. I-1676-331/2012 b. l. 1-3, 35-37). Šį skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė. Teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendime nurodė, kad pareiškėja nepateikė Agentūrai dokumentų, patvirtinančių Ursus arctos rūšies individo įsigijimo ar viešojo demonstravimo faktą nuo 1976 metų, pareiškėjos pateikti A. A. V. 2011 m. spalio 10 d. liudijimas, perdavimo–priėmimo aktas ir 2012 m. sausio 6 d. inventorizavimo aktas tokiais įrodymais taip pat nelaikytini. Teismas paaiškino, kad skundžiamas Agentūros sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai, surinkus papildomus įrodymus (nurodė, kokius būtent), su nauju prašymu vėl kreiptis į atsakovę, kad būtų išduotas sertifikatas Ursus arctos rūšies individui (ten pat, b. l. 60-62). Pareiškėja šio teismo sprendimo neskundė apeliacine tvarka, sprendimas yra įsiteisėjęs.
Agentūroje 2012 m. balandžio 23 d. gautas pareiškėjos 2012 m. balandžio 17 d. laisvos formos prašymas dėl sertifikato Ursus arctos (rudoji meška) rūšies individui išdavimo (b. l. 57). Prašyme pareiškėja paaiškino apie jos 2011 m. spalio 11 d. pateiktą pašymą dėl sertifikato išdavimo, atsakovės 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą. Toliau prašyme pareiškėja nurodė, kad pateikia papildomus dokumentus, įrodančius apie meškos iškamšos buvimą restorane „Lokys“ dar prieš Lietuvoje įsigaliojant CITES konvencijai ir Europos Komisijos reglamentams (EB) Nr. 865/2006 bei 338/97. Pareiškėja nurodė, kad restoranas „Lokys“, kuriame buvo meškos iškamša, iki 1992 m. rugsėjo 1 d. priklausė VVMĮ „Gintaras“. Po privatizacijos 1992 m. rugsėjo 1 d. perdavimo–priėmimo aktu restoranas „Lokys“ kartu su visu jame esančiu turtu perduotas UAB „Senasis lokys“, 1992 m. rugsėjo 21 d. buvo atlikta restorano „Lokys“ inventorizacija ir surašytas inventorizacinis aprašymas, kuriame inventorizuota ir rudosios meškos iškamša, kuriai pareiškėja ir prašo netaikyti draudimų, susijusių su Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta komercine veikla (eksponavimu). Pareiškėjos nuomone, šie faktai patvirtina, kad pareiškėja rudosios meškos iškamšą įsigijo prieš Lietuvoje įsigaliojant CITES konvencijai ir Europos Komisijos reglamentams (EB) Nr. 865/2006 ir 338/97. Remdamasi tuo pareiškėja prašė rudosios meškos iškamšai išduoti sertifikatą dėl draudimų, susijusių su Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta komercine veikla (eksponavimu), netaikymo. Prie šio prašymo pareiškėja pridėjo 1992 m. rugsėjo 1 d. perdavimo–priėmimo aktą, 1992 m. rugsėjo 21 d. prekių ir materialinių vertybių inventorinį aprašymą (b. l. 58-62, vertimas b. l. 39-47).
Agentūra 2012 m. gegužės 23 rašte Nr. (6)-A4-1576 nurodė pareiškėjai, kad išnagrinėjo jos 2012 m. balandžio 17 d. prašymą. Remdamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimu Agentūra nurodė, kad pareiškėjos su prašymu pateikti įrodymai nepatvirtina Ursus arctos rūšies individo teisėto įsigijimo ar viešojo demonstravimo fakto nuo 1976 metų. Pateiktame 1992 m. rugsėjo 1 d. perdavimo–priėmimo akte išvardytos perduodamo / priimamo turto grupės, tačiau nėra nurodytas Ursus arctos rūšies gyvūno egzempliorius, o pateiktoje 1992 m. rugsėjo 21 d. inventorizacinio aprašo ištraukos kopijoje yra nurodyta viena meškos iškamša, tačiau nenurodyta konkreti rūšis. Pagal turimą informaciją, pareiškėjos direktoriaus pavaduotojui 2006 m. gruodžio 20 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už neteisėtai eksponuojamą lokio iškamšą restorane „Lokys“ ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimus. Direktoriaus pavaduotojas pažeidimą pripažino, gailėjosi. Šiam asmeniui 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 7.5-283 paskirta administracinė bauda ir konfiskuota neteisėtai eksponuota lokio iškamša. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Agentūra informavo pareiškėją, kad jai negali būti išduotas komercinio naudojimo sertifikatas Ursus arctos rūšies gyvūno iškamšai (b. l. 68).
Agentūroje 2012 m. birželio 14 d. vėl gautas pareiškėjos laisvos formos 2012 m. birželio 11 d. prašymas dėl sertifikato išdavimo. Prašyme pareiškėja nurodė apie Agentūrai pateiktą 2012 m. balandžio 17 d. prašymą ir gautą Agentūros 2012 m. gegužės 23 d. atsakymą. Nurodė, kad su raštu pateikia dviejų asmenų liudijimus, įrodančius, kad rudosios meškos egzempliorius, kuriam pareiškėja prašo išduoti sertifikatą, buvo eksponuojamas restorano „Lokys“ patalpose ir 1992 m. buvo perduotas pareiškėjai. Prie prašymo pareiškėja pridėjo R. B. ir N. J. liudijimus, patvirtintus notaro (b. l. 69-71).
Agentūra 2012 m. liepos 13 d. rašte Nr. (6)-A4-2285 nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjos 2012 m. birželio 11 d. prašymą. Nurodė, kad pareiškėja neužpildė Reglamente (EB) Nr. 865/2006 nustatytos formos paraiškos komercinio naudojimo sertifikatui gauti, be to nepateikė įrodančių dokumentų, kad turimai rudosios meškos (Ursus arctus) iškamšai būtų netaikomi draudimai, susiję su Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta komercine veikla. Tokią savo išvadą Agentūra grindė tuo, kad inventorizacijos apraše nurodyta meškos iškamša 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 7.5-283 buvo konfiskuota, o pateikti asmenų liudijimai patvirtina tik tai, kad pareiškėja turi rudosios meškos iškamšą (b. l. 72-73).
Ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2012 m. liepos 13 d. rašte Nr. (6)-A4-2285 įforminto sprendimo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl komercinio naudojimo sertifikato rudajai meškai (Ursus arctos) išdavimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Komisijos reglamentas (EB) Nr. 865/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, taip pat Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą. Taip pat iš dalies ginčo teisiniams santykiams reikšmingi yra Laukinės gyvūnijos įstatymas, Saugomų gyvūnų augalų ir grybų rūšių įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. 261 „Dėl Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo“ (su pakeitimais), aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. D1-622 „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, aplinkos ministro 2006 m. vasario 3 d. įsakymas „Dėl reikalavimų dokumentų blankų formų spausdinimui ir dokumentų blankų formų patvirtinimo“ Nr. D1-69.
Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006 8 straipsnis nustato dokumentų išdavimą ir naudojimą laikantis šio reglamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97, ypač pastarojo Reglamento 11 straipsnio 1-4 dalių nuostatų bei vadovaujantis juose nustatytomis sąlygomis. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnis nustato laukinės faunos ir floros komercinės veiklos kontrolę. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad A priede išvardytų rūšių egzempliorius draudžiama pirkti, siūlyti pirkti, įsigyti komerciniams tikslams, viešai demonstruoti komerciniams tikslams, naudoti pasipelnymui ir prekybai, laikyti pardavimui, siūlyti parduoti arba vežti pardavimui. Tačiau 3 dalyje nustatyta, kad vadovaujantis kitų Bendrijos teisės aktų dėl laukinės faunos ir floros apsaugos reikalavimais, 1 dalyje nurodyti draudimai gali būti netaikomi, ir tam tikslui valstybės narės, kurioje yra egzempliorius, valdymo institucija kiekvienu atskiru atveju išduoda sertifikatą šiems egzemplioriams: a) įgytiems arba įvežtiems į Bendriją iki to laiko, kai egzemplioriams buvo pradėtos taikyti nuostatos dėl Konvencijos I priedėlyje, Reglamento (EEB) Nr. 3626/82 C1 priede arba A priede išvardytų rūšių; b) perdirbtiems egzemplioriams, įgytiems daugiau kaip prieš 50 metų; c) įvežtiems į Bendriją laikantis šio reglamento nuostatų ir skirtų naudoti tikslams, kurie nekelia šių rūšių išnykimo pavojaus; d) nelaisvėje gimusiems ir išaugintiems gyvūnų egzemplioriams arba dirbtinai padaugintiems augalų egzemplioriams, jų dalims arba jų dirbiniams; f) išskirtinėmis aplinkybėmis reikalingiems mokslo pažangai arba svarbiems biomedicininiams tikslams, vadovaujantis 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyva 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (1), jei pasitvirtina, kad šios rūšys yra vienintelės tinkamos tam tikslui ir, jei tai nėra nelaisvėje gimusių ir išaugintų rūšių egzemplioriai; g) skirtiems veisti arba dauginti, o tai leis apsaugoti šias rūšis; h) skirtiems tyrimams arba švietimui, kurių tikslas – šių rūšių išsaugojimas. Taigi Tarybos reglamento A priede išvardytų rūšių egzempliorius draudžiama pirkti, siūlyti pirkti, įsigyti komerciniams tikslams, viešai demonstruoti komerciniais tikslais, naudoti pasipelnymui ir prekybai, laikyti pardavimui, siūlyti parduoti arba vežti pardavimui. Nurodyti draudimai gali būti netaikomi, ir tam tikslui valstybės narės, kurioje yra egzempliorius, valdymo institucija kiekvienu atskiru atveju išduoda sertifikatą šiems egzemplioriams. Ursus arctus rūšies individas nurodytas Tarybos reglamento A priede, todėl pareiškėja, turėdama Ursus arctos rūšies individą (rudasis lokys, rudoji meška - pagal 2010 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 709/2010, kuriuo iš dalies pakeistas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97) ir viešai jį demonstruodama komerciniais tikslais, turi turėti Agentūros išduotą leidimą.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 10 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės valdymo institucija, gavusi konkretaus asmens paraišką bei visus patvirtinamuosius dokumentus ir įsitikinusi, kad laikomasi visų leidimo išdavimo sąlygų, gali išduoti sertifikatą Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 3 dalyje nurodytiems tikslams. Vyriausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 261 (2010 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 68 redakcija) Agentūra paskirta Konvencijos (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija) ir Reglamento Nr. 338/97 valdymo institucija, išduodančia Reglamento numatytus leidimus, sertifikatus ir kitus dokumentus. Šios nuostatos reiškia, kad už sertifikatų išdavimą atsakinga institucija pirmiausiai turi gauti nustatytos formos paraišką sertifikatui išduoti ir visus patvirtinamuosius dokumentus. Už sertifikatų išdavimą atsakingai institucijai paduodamos paraiškos forma turi atitikti Komisijos reglamente (EB) Nr. 865/2006 nustatytus reikalavimus, šie reikalavimai nustatyti ir aplinkos ministro 2006 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. D1-69, šiuo įsakymu patvirtinta ir paraiškos forma sertifikatui gauti, kurią pareiškėja jau buvo užpildžiusi 2011 m. spalio 11 d. (adm. byla Nr. I-1676-331/2012, l. 5). Komisijos reglamente 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 3 dalyje numatytų sertifikatų ir paraiškų šiems sertifikatams gauti formos turi atitikti šio reglamento V priede pateiktą pavyzdį, išskyrus naudojimui šalies viduje skirtas tų formų vietas.
Nagrinėjamu atveju Agentūra ir 2012 m. balandžio 23 d. ir 2012 m. birželio 14 d. gavo pareiškėjos laisvos formos prašymą, kurie niekaip neatitinka Komisijos Reglamento (EB) Nr. 865/2006 V priede bei aplinkos ministro įsakymu patvirtintos formos. Minėta, kad pareiškėjos 2011 m. spalio 11 d. pateiktą paraišką Agentūra išnagrinėjo ir jos priimtą sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1676-331/2012 paliko galioti. Teismas sprendime paaiškino, kad pareiškėja, surinkusi reikiamus įrodymus, su nauju prašymu vėl galės kreiptis į atsakovę dėl sertifikato Ursus arctos rūšies individui išdavimo. Taigi pareiškėjai gerai buvo žinoma, kad teikdama naujus įrodymus kartu turi pateikti ir nustatytos formos paraišką, o ne kreiptis į Agentūrą su laisvos formos prašymu, nes jos paduoti 2012 m. balandžio 17 d. ir 2012 m. birželio 11 d. prašymai nebuvo 2011 m. spalio 11 d. prašymo nagrinėjimo tęsinys, kadangi dėl sprendimo, kuriuo šis prašymas netenkintas, ginčą išnagrinėjo ir teismas, kuris negrąžino Agentūrai prašymą nagrinėti iš naujo. Tai reiškia, kad administracinė procedūra dėl pirmojo prašymo buvo užbaigta.
Pareiškėja apeliuoja į tai, kad Agentūra 2012 m. gegužės 23 d. atsakyme Nr. Nr. (6)-A4-1576, kuriuo atsisakė išduoti komercinio naudojimo sertifikatą Ursus arctos rūšies gyvūno iškamšai, neužsiminė apie pateikto prašymo formos trūkumus, o prašymą atmetė tik todėl, kad nebuvo pateikti tinkami įrodymai. Tačiau pati pareiškėja šio Agentūros sprendimo įstatymo nustatyta tvarka neskundė ir jis nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Šiuo atveju, nagrinėjant ginčą dėl paraiškos išduoti sertifikatą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nuostatomis. Taisyklių 41 punkte nustatyta, kokie atsakymai parengiami į prašymus. Nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys, analogiškai atsakoma į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodamos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamame Agentūros 2012 m. liepos 13 d. sprendime pagrįstai yra nurodyta, kad pareiškėja Agentūrai nepateikė nustatytos formos paraiškos. O tai yra vienas iš teisinių pagrindų atmesti pareiškėjos prašymą.
Nepaisydama to, kad pareiškėja nepateikė nustatytos formos paraiškos, Agentūra pasisakė ir dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų.
Teismas daro išvadą, kad ir ši atsakovės sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjai nurodytos priežastys, dėl kurių negali būti išduotas prašomas sertifikatas. Nurodyta, kad pareiškėjos pateikti įrodymai (A. A. V. 2011 m. spalio 10 d. liudijimas, 1992 m. rugsėjo 1 d. perdavimo–priėmimo aktas, 1992 m. rugsėjo 21 d. prekių ir materialinių vertybių inventorinis aprašas, liudytojų N. J. ir R. B. liudijimai) nepatvirtina, kad meškos iškamšą, kuriai prašoma išduoti komercinio naudojimo sertifikatą, pareiškėja turėjo iki to laiko, kai Lietuvoje pradėta taikyti Reglamentų (EB) Nr. 338/9, (EEB) Nr. 3626/82 (pradėta taikyti (įsigaliojo) 1997 m. kovo 3 d., kai buvo paskelbta Europos bendrijų oficialiame leidinyje, dokumento Nr. 31997R0338) arba CITES nuostatas (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija, Žin., 2001, Nr. 50-1741). 1992 m. rugsėjo 21 d. prekių ir materialinių vertybių inventoriniame apraše 29 numeriu yra nurodyta meškos iškamša, 1 vnt., tačiau nenurodyta rūšis ir kiti iškamšą identifikuojantys duomenys (pvz., stovintis ant dviejų ar keturių kojų, ar kt.) (b. l. 44). Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjos direktoriaus pavaduotojui A. K. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla už Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad 2006 m. gruodžio 20 d. restorane „Lokys“ neteisėtai buvo eksponuojama viena stovinčio lokio iškamša ir dar dvi plėšriųjų paukščių iškamšos, kurioms nebuvo pateikta teisėtų įsigijimo dokumentų ir leidimo eksponuoti CITES konvencijos saugomus gyvūnus (administracinio teisės pažeidimo protokolas, b. l. 64-65). A. K. 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu už nurodytą pažeidimą paskirta bauda ir konfiskuotos protokole nurodytų gyvūnų iškamšos, taigi ir viena stovinčio ant dviejų kojų lokio iškamša (administracinio teisės pažeidimo nutarimas, b. l. 66-67). Šių aplinkybių pareiškėja neginčija. Atsižvelgiant į tai, 1992 m. rugsėjo 21 d. prekių ir materialinių vertybių inventorinis aprašas ir A. V. liudijimas negali patvirtinti, kad bendrovėje išliko tas pats Ursus arctos rūšies egzempliorius, kuriam prašoma išduoti komercinio naudojimo sertifikatą. Teisme apklaustų liudytojų N. J. ir R. B. parodymai taip pat nepatvirtina šios aplinkybės. Visų pirma, nurodytos liudytojos yra pareiškėjos darbuotojos, todėl gali būti suinteresuotos bylos baigtimi. Antra, liudytojų parodymai nėra nuoseklūs ir prieštarauja kitiems įrodymams, t. y. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimui ir jų pačių surašytiems rašytiniams parodymams (liudijimams). Iš N. J. ir R. B. 2012 m. birželio 11 d. liudijimų (b. l. 70-71) matyti, kad rudosios meškos iškamša restorano „Lokys“ patalpose buvo, kai jos pradėjo dirbti, t. y. 1986 metais, 1992 m. po privatizacijos ši iškamša perduota pareiškėjos nuosavybėn ir ta pati iškamša iki šiol stovi restorano „Lokys“ patalpose, t. y. liudytojos raštu nenurodė, kad buvo dvi tos pačios rūšies meškos iškamšos, viena iš kurių buvo konfiskuota. Tik teisme kaip liudytojos apklaustos N. J. ir R. B. parodė, kad restorane buvo dar viena meškos iškamša, stovinti ant dviejų kojų, kuri vėliau buvo išvežta. Liudytoja R. B. teisme parodė, kad 1995 m. į restoraną buvo atvežta kita lokio iškamša, ji nežino iš kur. Todėl buvo eksponuojamos dvi meškos: viena viršuje, kita rūsyje. Stovinti ant dviejų kojų meška buvo konfiskuota, o ant keturių – tebestovi ir dabar. Liudytoja N. J. teisme parodė, kad dirba bendrovėje nuo 1987 m. Kai pradėjo dirbti, viena meškos iškamša jau buvo – stovėjo viršuje. Vėliau atvežė kitą meškos iškamšą ir ji stovėjo rūsyje. Meška ant dviejų kojų stovėjo apačioje, ant keturių kojų – viršuje. 2006 m. buvo konfiskuota meška, stovėjusi ant dviejų kojų rūsyje. Liko meškos iškamša ant 4 kojų stovinti viršuje, ji yra ir šiuo metu, bet uždengta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Agentūrai pateikė liudytojų parodymus, kuriuose jos nurodė tik apie vieną meškos iškamšą, kuri buvo perduota 1992 m. privatizacijos procese, kuri buvo nuo pat liudytojų darbo pradžios, kuri tebestovi iki šiol, galima buvo padaryti tik vieną išvadą – tai ta pati meškos iškamša, apie kurią paliudijo raštu ir A. V. (b. l. 55), jog jis 1976 m perdavė šią iškamšą restoranui „Lokys“, jis nurodė, kad tai stovinti meškos iškamša (jis nenurodė, kad tai ant keturių kojų stovinti meškos iškamša) ir ši iškamša 2006 m. buvo konfiskuota – administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad eksponuojama viena stovinčio lokio iškamša, o nutarime konkrečiai nurodyta: „viešojo maitinimo įstaigoje – restorane „Lokys“ buvo neteisėtai eksponuojama viena stovinčio ant dviejų kojų lokio iškamša <...>“ . Taigi, rašytiniai N. J. ir R. B. liudijimai, kurie buvo pateikti Agentūrai, nepatvirtino tos aplinkybės, kad iki šiol pareiškėjos bendrovės restorane yra ta pati meškos iškamša, kuri buvo perduota 1976 metais, priešingai, šie paliudijimai patvirtina, kad nuo nurodytų darbuotojų darbo pradžios buvusi meškos iškamša buvo konfiskuota, o šiuo metu restorane yra kita, ant keturių kojų stovinčios meškos iškamša.
Darytina išvada, kad pareiškėja Agentūrai nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad restorano „Lokys“ patalpose esanti meškos iškamša buvo įsigyta iki to laiko, kai Lietuvoje pradėta taikyti Reglamentų (EB) Nr. 338/9, (EEB) Nr. 3626/82 arba CITES nuostatas.
Remdamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad skundžiamas Agentūros 2012 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. (6)-A4-2285 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
Atsižvelgiant į tai, negali būti tenkinamas antrasis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Agentūrą išduoti pareiškėjai Komisijos reglamente (EB) Nr. 865/2006 nurodytą sertifikatą, kad Ursus arctos rūšies individui nebūtų taikomi draudimai, susiję su Reglamento (EB) Nr. 338/97 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta komercine veikla (eksponavimu komerciniais tikslais).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Senasis lokys“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.