- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- 1-2474-1034/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43458-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- J. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusių tautybės, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, 2014-12-11 prokuroro nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 15-1-00454-14 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. 2016-09-12 apie 00.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventine J. P. metu, pastarajai gulint lovoje ranka prispaudė jai kaklą, o jai nukritus ant žemės, du kartus sudavė rankų delnais į veido ir krūtinės sritis, bei du kartus spyrė koja į nugaros sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis J. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog gyvena kartu su savo sugyventine J. P. apie (duomenys neskelbtini) metus nuomojamame bute Pramonės g. 41-1, Vilniuje. Anksčiau jie buvo susituokę, po to išsiskyrė, tačiau vėl gyvena kartu. Jo žmona niekur nedirba, vartoja alkoholinius gėrimus. Prieš mėnesį jis buvo ją nuvežęs užkoduoti, ji kažkur apie mėnesį laiko negėrė. 2016-09-11 vakare, gal apie 23.00 val. grįžo namo ir pamatė, kad J. yra išgėrusi, taip pat rado tuščius butelius nuo vyno, sidro. J. J. pradėjo priekaištauti, kad ji vėl geria, jai pasakė, kad paskambins jos tėvams ir apie tai jiems praneš. T. J. atėmė iš jo telefoną. Jie pradėjo bartis. Barnio metu J. jam pasakė, kad buvo parduotuvėje ir nusipirko sau ledų ir sau vyną bei sidrą. Barnio metu J. atsigulė ant lovos, o jis iš pykčio, kai sužinojo, kad ji pirko sau alkoholį, minėtą vyną išpylė ant jos. Tada ji pradėjo rėkti ir jis priėjęs prie lovos su viena ranka, t. y. rankos dilbiu prispaudė jai kaklą tam, kad ji nusiramintų. Jis jos nesmaugė, o tiesiog laikė ir tuo metu ji nukrito ant grindų. T. J. atsistojo ir bandė jį kažkuo apipilti, tačiau neprisimena, ką ji buvo paėmusi. Kai jis tai pamatė, J. su delnu sudavė porą kartų. Atsimena, kad pataikė į veidą ir į krūtinę, tačiau mėlynių pas ją nebuvo. T. J. išbėgo pas kaimyną ir jam pasakė, kad kvies policiją. Po kuriuo laiko ji sugrįžo namo ir nuėjo miegoti. Jokių barnių nebuvo. Sekančią dieną, 2016-09-12 ryte jis išvyko iš namų. Apie 15.00 val. grįžo namo. J. lyg tai buvo blaivi. Kai grįžo namo, J. pradėjo prie jo kabinėtis, ieškodama preteksto konfliktui, tačiau jis su ją nesibarė, žiūrėjo televizorių. T. J. supykusi pasakė, kad kvies policiją, o jis jai atsakė, kad gali kviesti. Po ko J. išėjo į lauką ir po kiek laiko atvyko pareigūnai, kurie jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Pripažįsta, kad barnio su J. metu jai buvo suspaudęs kaklą rankos dilbiu, tačiau jos nesmaugė, ir buvo sudavęs smūgius delnu, vieną į veidą ir vieną į krūtinę. Dėl to gailisi. Kojomis jis Jelenos nespardė. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 28).
Papildomos apklausos metu J. P. parodė, kad J. du kartus sudavė į veido ir krūtinės sritis, o po to, kai ji nuo lovos pargriuvo ant žemės – koja du kartus spyrė į nugaros sritį. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Šiuo metu su J.išsiskyrė, jis išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jau gyvena atskirai nuo Jelenos. Jokiose psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b. l. 33).
Nukentėjusioji J. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-12 apie 00.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis J. P. pabudo ir griebė jai už kaklo, pradėjo smaugti. Tada ji nukrito nuo lovos ant žemės ir sugyventinis pradėjo ją spardyti kojomis, rankomis trankė į įvairias kūno vietas. Dėl ko jis pradėjo muštis, nežino. Ištrūkusi iš sugyventinio rankų, ji nubėgo pas kaimyną, kad iškviestų policiją, tačiau kaimynas atsisakė kviesti policiją. Ji pati policijos nekvietė, kadangi sugyventinis buvo paslėpęs telefoną. Sugyventinis ją muša jau ne pirmą kartą. Visko tiksliai neprisimena, kadangi buvo šiek tiek išgėrusi (b. l. 16-17).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-43458-16 dėl J. P. sukelto fizinio skausmo, telefonu buvo bendrauta su nukentėjusiąja J. P., su tikslu patikslinti įvykio 2016-09-12 naktį aplinkybes. Nukentėjusioji nurodė, kad jos sugyventinis konflikto metu buvo prispaudęs jai kaklą ranka, o po ko sudavė jai du kartus rankų delnais į veido ir krūtinės sritį, bei kai ji nugriuvo nuo lovos ant žemės, du kartus spyrė jai koja į nugaros sritį, dėl ko sukėlė jai fizinį skausmą. Nuo sumušimų ji jautė fizinį skausmą, tačiau pas ją jokių mėlynių neliko, todėl pagal jai išduotą užduotį atlikti kūno tyrimą į teismo medicinos institutą nevažiuos ir į medikus nesikreipė ir nesikreips. Sugyventinis pasiėmė savo daiktus ir iš namų išėjo. Daugiau nieko paaiškinti negalėjo (b. l. 19)
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. P. 2016-09-12 apie 00.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo sugyventine J. P. metu, pastarajai gulint lovoje ranka prispaudė jai kaklą, o jai nukritus ant žemės, du kartus sudavė rankų delnais į veido ir krūtinės sritis, bei du kartus spyrė koja į nugaros sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą. Kaltinamojo J. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. P. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 45-46).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš sugyventinę), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – praeityje neteistas (b. l. 39), nebaustas administracine tvarka (b. l. 40), dirbantis. Duomenų apie tai, kad J. P. būtų gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, byloje nėra.
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 9 mėnesiai – šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Prokuroro siūlomi įpareigojimai – be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, taip pat baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, J. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 34).
Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., J. P. įskaityti į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-09-12 iki 2016-09-13.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. P. galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu, J. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
J. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, J. P. įskaityti į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-09-12 iki 2016-09-13.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.