- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- eA-194-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02736-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė
- Atsakovas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- N. G.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. G. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas N. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (5.34)3B-2479 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento Tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 8P-1449 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyriausiojo inspektoriaus N. G. prašymo tarnybinių ginčų komisijai“ (toliau – ir Komisijos 2021 m. liepos 26 d. sprendimas); 3) įpareigoti Muitinės departamentą iš naujo svarstyti pareiškėjo 2021 m. balandžio 15 d. prašymą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas iki 2014 m. lapkričio 18 d. (skunde nurodoma data „iki 2018 m.“ laikytina rašymo apsirikimu) tarnavo Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje (iki 2020 m. liepos 1 d. – Vadovybės apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VAD), buvo statutinis vidaus tarnybos pareigūnas, turėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1TE-471 suteiktą vidaus tarnybos majoro laipsnį. Pareiškėjas, nenutraukęs tarnybos santykių su VAD, 2014 m. lapkričio 5 d. Muitinės departamento Konkurso į tarnybą muitinėje komisijos sprendimu buvo pripažintas laimėjusiu konkursą eiti Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus (A lygio 7 kategorija) pareigas. Pareiškėjas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1P-1319 ,,Dėl N. G. paskyrimo“ buvo paskirtas eiti Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus A lygio 7 kategorijos pareigas nuo 2014 m. lapkričio 19 d. Muitinės departamentas priėmė 2015 m. liepos 15 d. (skunde nurodyta 2015 m. lapkričio 15 d. laikyta rašymo apsirikimu) įsakymą Nr. 1P-803 ,,Dėl pareiginio laipsnio suteikimo“, kuriuo pareiškėjui nuo 2015 m. liepos 19 d. buvo suteiktas III klasės muitininko laipsnis, nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjui buvo suteiktas II klasės muitininko pareiginis laipsnis, o nuo 2018 m. spalio 30 d. pareiškėjui buvo suteiktas I klasės muitininko pareiginis laipsnis.
2.2. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas), kuris taikomas finansų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms. Kadangi pareiškėjas iki tarnybos Vilniaus teritorinėje muitinėje turėjo vidaus tarnybos majoro laipsnį, jis 2021 m. balandžio 15 d. pateikė Muitinės departamentui prašymą, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, prašydamas grąžinti jam suteiktą vidaus tarnybos majoro laipsnį. Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu šis pareiškėjo prašymas netenkintas. Pareiškėjo skundas atmestas ir Komisijos 2021 m. liepos 26 d. sprendimu.
2.3. Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinti teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas. Preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra užtikrinti, jog valstybė garantuos pareigūnų teises ir socialines garantijas visą tokių asmenų tarnybos laiką.
2.4. Kaip buvo nurodyta, pareiškėjui vidaus reikalų ministro 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1TE-471 buvo suteiktas vidaus tarnybos majoro laipsnis. Todėl nagrinėjamu atveju aktuali ankstesnė Vidaus tarnybos statuto redakcija dėl vidaus tarnybos laipsnių suteikimo ir neteikimo. Pagal Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnio 16 dalį (2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. X-814 redakcija), pareigūnas laipsnio gali netekti tik netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Taip pat šioje dalyje buvo nustatyta, kad netarnaujančių buvusių pareigūnų laipsniai yra atsargos laipsniai. Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 25–26 straipsniuose nėra nei nuostatos, kad netarnaujančių buvusių pareigūnų laipsniai yra atsargos laipsniai, nei nuostatos, kad iki Vidaus tarnybos statuto pakeitimo buvusių pareigūnų atsargos laipsniai yra panaikinami. Ši kolizija yra išspręsta 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią akivaizdu, kad, įsigaliojus naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutui ir Muitinės departamentui tapus statutine įstaiga (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 8 p.), kurios teises ir pareigas nustato Vidaus tarnybos statutas, pareiškėjui turėjo būti suteiktas (grąžintas) iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo turėtas atsargos majoro laipsnis. Pažymėtina, kad tokios pat nuomonės buvo ir dalis Komisijos narių, sprendusių pareiškėjo skundą dėl Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Muitinės departamentas atsiliepime į skundą nurodė:
3.1. Nuo 2019 m. sausio 1 d. finansų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms buvo pradėtas taikyti naujas teisinis reglamentavimas – Vidaus tarnybos statutas. Todėl, vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies 6 punktu, nuo 2018 m. spalio 30 d. pareiškėjui suteiktas I klasės muitininko pareiginis laipsnis nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pervardytas į vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsnį. Vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, per vieną mėnesį pareiškėjui buvo suteiktas vidaus tarnybos kapitono laipsnis.
3.2. Pareiškėjas neturėjo teisėto lūkesčio, kad jo 2014 m. turėtas vidaus tarnybos majoro laipsnis bus atstatytas įsigaliojus Pakeitimo įstatymui. To nenumatė jokie teisės aktai. Priešingai, 2014 metais (pareiškėjui išėjus iš vidaus tarnybos sistemos į tuo metu visiškai kitą ir atskirą muitinės sistemą, kurios veiklą ir laipsnių suteikimo tvarką tuo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986 patvirtintas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas nebuvo net regimybės, kad pareiškėjo turėtas vidaus tarnybos majoro laipsnis bus atkurtas kažkada ateityje, pareigas pareiškėjui atliekant visiškai kitoje sistemoje.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju aktualus ankstesnės redakcijos Vidaus tarnybos statutas, nes pareiginių laipsnių suteikimą muitinės pareigūnams iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo reglamentavo Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas.
3.4. Suteikti pareiškėjui iki 2014 metų turėtą majoro laipsnį nėra ir nebuvo teisinio pagrindo, nes to teisės aktai nenustatė ir nenustato, kadangi pareiškėjas Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo metu nebuvo vidaus reikalų ministro valdymo srities pareigūnu.
3.5. Pareiškėjas teisingai pastebi, kad Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pareigūnams nustatyta garantija. Tačiau ši norma išskiria dvi sritis, kai pareigūnams paliekami turimi pareiginiai laipsniai. Pirma, vidaus reikalų ministro valdymo sritį ir jos pareigūnus, kurie Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo metu ėjo pareigas šioje srityje. Antra, finansų ministro valdymo sritį ir jos pareigūnus, kurie Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo metu ėjo pareigūno pareigas šioje srityje (pagal šio straipsnio 6 d.). Pareiškėjas ignoruoja tai, kad prieš įsigaliojant Pakeitimo įstatymui jis buvo ne vidaus tarnybos pareigūnas su 2014 metais turėtu vidaus tarnybos majoro laipsniu, o muitinės pareigūnas ir turėjo I klasės muitininko pareiginį laipsnį, kuris žymėjo jo einamas pareigas ir turimus įgaliojimus muitinėje, t. y. buvo finansų ministro valdymo srities pareigūnas su I klasės muitininko pareiginiu laipsniu, kuris po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo buvo pervadintas į atitinkamą vidaus tarnybos pareiginį laipsnį.
3.6. Teisės aktų nustatyta tvarka buvo atlikti visi būtini atlikti veiksmai (I klasės muitininko pareiginis laipsnis pervadintas į vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsnį, vėliau – suteiktas vidaus tarnybos kapitono laipsnis). Nuo šių veiksmų atlikimo tampa aktuali pareiškėjo nurodoma Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, nes teisės aktai nustato pareigą palikti pareiškėjui suteiktą vidaus tarnybos kapitono laipsnį iki jam bus suteiktas aukštesnis pareiginis laipsnis. Šią teisę pareiškėjas turi ir ji neginčijama, nes ši teisė pareiškėjui priklauso kaip finansų ministro valdymo srities pareigūnui.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, t. y. panaikino Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą, panaikino Komisijos 2021 m. liepos 26 d. sprendimą ir įpareigojo Muitinės departamentą pareiškėjo 2021 m. balandžio 15 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, t. y. priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus. Teismas priteisė pareiškėjui iš Muitinės departamento 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad: pareiškėjas iki 2014 m. lapkričio 18 d. tarnavo VAD, buvo statutinis vidaus tarnybos pareigūnas, t. y. ėjo Asmenų apsaugos valdybos Mobilios palydos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas; pareiškėjui buvo suteiktas vidaus tarnybos majoro laipsnis; pareiškėjas iš VAD atleistas VAD direktoriaus 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. PK-491 „Dėl N. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“; Muitinės departamento 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1P-1319 „Dėl N. G. paskyrimo“ nuo 2014 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas pradėjo eiti Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareigas; pareiškėjui 2015 metais buvo suteiktas III klasės muitininko pareiginis laipsnis (Muitinės departamento 2015 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. 1P-803 „Dėl pareiginio laipsnio suteikimo“), 2017 metais – II klasės muitininko pareiginis laipsnis (Muitinės departamento 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. 1P-1007 „Dėl N. G. perkėlimo“), 2018 metais – I klasės muitininko pareiginis laipsnis (Muitinės departamento 2018 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 1P-1392 „Dėl N. G. perkėlimo“); nuo 2019 m. sausio 1 d. finansų ministro valdymo srities pareigūnams pradėtas taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas, todėl pareiškėjui suteiktas I klasės muitininko pareiginis laipsnis buvo pervardintas į vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsnį; Muitinės departamento 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1P-75 „Dėl Vidaus tarnybos laipsnio suteikimo ir priedo už laipsnį nustatymo“ pareiškėjui buvo suteiktas vidaus tarnybos kapitono laipsnis; pareiškėjas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kreipėsi į Muitinės departamentą su 2021 m. balandžio 15 d. prašymu „Dėl vidaus tarnybos laipsnio atstatymo“; Muitinės departamentas, išnagrinėjęs šį pareiškėjo prašymą, priėmė Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą, be kita ko, nurodydamas, kad tuo metu, kai pareiškėjas buvo atleistas iš einamų pareigų VAD (šalių susitarimu darbo santykiai nutrūko), pareiškėjas kartu prarado ir jam suteiktą vidaus reikalų ministro valdymo srities pareiginį laipsnį (vidaus tarnybos majoro laipsnį). Vėliau, kai buvo priimtas konkurso būdu į pareigas Vilniaus teritorinėje muitinėje, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nuostatomis, pareiškėjui buvo suteikti muitinės pareigūno pareiginiai laipsniai; pareiškėjas, nesutikęs su tokiu Muitinės departamento sprendimu, kreipėsi į Komisiją su 2021 m. birželio 1 d. prašymu „Dėl individualaus tarnybinio ginčo išnagrinėjimo“ (prašymas Komisijoje gautas 2021 m. birželio 7 d., registracijos Nr. 8P-1368); Komisija, išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą, priėmė Komisijos 2021 m. liepos 26 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmetė, be kita ko, nurodydama, kad: prieš įsigaliojant Pakeitimo įstatymui, pareiškėjas buvo ne vidaus tarnybos pareigūnas su 2014 metais turėtu vidaus tarnybos majoro laipsniu, o muitinės pareigūnas ir turėjo I klasės muitininko pareiginį laipsnį, kuris žymėjo jo einamas pareigas ir turimus įgaliojimus. Vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, I klasės muitininko pareiginis laipsnis turėjo būti pervadintas į vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsnį ir vėliau, vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, privalėjo būti suteiktas vidaus tarnybos kapitono laipsnis. Keičiant tarnybos santykių teisinį reguliavimą ir vietoj Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto muitinės pareigūnų tarnybos santykiams pradėjus taikyti Vidaus tarnybos statutą, turėti laipsniai buvo pervardijami, o vėliau (po mėnesio) buvo suteikiami atitinkami vidaus tarnybos laipsniai. Pareiškėjas, tarnybos santykiams pradėjus taikyti Vidaus tarnybos statutą, buvo finansų ministro valdymo srities pareigūnas, bet ne vidaus reikalų ministro valdymo srities pareigūnas. Todėl Muitinės departamentas Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo metu neturėjo ir negalėjo atsižvelgti į pareiškėjo 2014 metais turėtą vidaus tarnybos majoro laipsnį, kadangi Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo metu pareiškėjas buvo finansų ministro valdymo srities pareigūnas ir jam buvo suteiktas I klasės muitininko pareiginis laipsnis.
6. Teismas nurodė, kad ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1TE-471 buvo suteiktas vidaus tarnybos majoro laipsnis nėra, nors šio įsakymo Muitinės departamentas nepateikė.
7. Teismas, pažymėdamas, kad skundžiamo sprendimo atitiktį VAĮ reikalavimams teismas turi teisę patikrinti savo iniciatyva ir vadovaudamasis VAĮ nuostatomis (iki 2020 m. lapkričio 1 d. – 8 str. 1 d. ir 2 d.; po 2020 m. lapkričio 1 d. – 10 str. 5 d.), padarė išvadą, kad administraciniam sprendimui (individualiam administraciniam aktui) taikytini iš esmės tapatūs reikalavimai, nes iki ginčo galiojęs teisinis reglamentavimas buvo pakeistas tik straipsnių prasme. Dėl to teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, aiškinant nurodytas VAĮ nuostatas.
8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reglamentavimą ir LVAT praktiką, padarė išvadą, kad Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka VAĮ nuostatų, teisės principų ir teismų praktikoje nustatytų reikalavimų.
9. Teismas, nustatęs, kad nors Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendime ir nurodyta, kad tuo metu, kai pareiškėjas buvo atleistas iš einamų pareigų VAD (šalių susitarimu darbo santykiai nutrūko), t. y. 2014 metais jis kartu prarado ir vidaus reikalų ministro valdymo srities suteiktą pareiginį laipsnį, tačiau šis formalus teiginys nėra pagrįstas jokia teisės norma ir aplinkybių vertinimu. Teismas pažymėjo, kad šis teiginys neišplaukia ir iš VAD direktoriaus 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. PK-491, kuriuo pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 18 d. buvo atleistas iš VAD.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos metu galiojusio Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnio 16 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnas laipsnio gali netekti tik netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės; netarnaujančių buvusių pareigūnų laipsniai yra atsargos laipsniai; duomenys, kokius laipsnius turi šie pareigūnai, įtraukiami į Vidaus reikalų pareigūnų registrą. Tai nustatęs, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas tuo metu, kai buvo atleistas iš VAD, jam suteikto vidaus reikalų ministro valdymo srities pareiginio laipsnio neprarado, t. y. jam suteiktas laipsnis liko kaip atsargos majoro laipsnis. Muitinės departamentas dėl šių esminių aplinkybių ir jų vertinimui aktualaus teisinio reguliavimo nieko nepasisakė, jokių išvadų dėl to nepadarė, nevertino su pareiškėju susijusių duomenų, esančių Vidaus reikalų pareigūnų registre, nepasisakė, kiek laiko atsargos majoro laipsnis pareiškėjui galėjo išlikti, jį atleidus iš VAD, ar apskritai atsargos majoro laipsnis pareiškėjui galėjo išlikti iki 2019 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo nauja Vidaus tarnybos statuto redakcija.
11. Teismas, vadovaudamasis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalimis, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo metu pareiškėjas buvo finansų ministro valdymo srities statutinės įstaigos pareigūnas bei jam buvo suteiktas muitinės pareigūno pareiginis laipsnis. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui taikoma garantija dėl pareiginių laipsnių, nustatyta Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje ir 7 dalies antrame sakinyje.
12. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas kelia esminį klausimą dėl jam palankesnės Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies pirmame sakinyje esančios nuostatos taikymo, atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau (iki 2014 m. lapkričio 18 d.) yra buvęs vidaus reikalų ministro valdymo srities pareigūnu ir jam buvo suteiktas vidaus tarnybos majoro laipsnis, pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo metu buvo finansų ministro valdymo srities pareigūnu (muitinės pareigūnu) ir jam buvo suteiktas muitinės pareigūno pareiginis laipsnis, automatiškai nepaneigia Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies pirmo sakinio taikymo. Teismo vertinimu, nagrinėjant pareiškėjo 2021 m. balandžio 15 d. prašymą, turi būti atsakyta, ar Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies pirmame sakinyje esanti teisės norma gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo metu asmuo ėjo vidaus reikalų ministro valdymo srities pareigūno pareigas ir jam buvo suteiktas atitinkamas laipsnis, ar ši nuostata gali būti taikoma ir buvusiems vidaus reikalų ministro valdymo srities pareigūnams, o Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo metu esantiems kitos srities pareigūnais (nagrinėjamu atveju – finansų ministro valdymo srities pareigūnu), svarbu tik tai, kad jis būtų nepraradęs jam suteikto vidaus tarnybos laipsnio (atsargos laipsnio). Šiais aspektais Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. balandžio 15 d. prašymą, nepasisakė.
13. Atsižvelgęs į tai, ką nustatė, teismas padarė išvadą, kad Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendimas ir Komisijos 2021 m. liepos 26 d. sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikinami, o Muitinės departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 15 d. prašymą.
III.
14. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
15. Muitinės departamentas, kartodamas argumentus ir bylos aplinkybes, išdėstytus atsiliepime į skundą, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismas visiškai nevertino bylos aplinkybių ir neatsižvelgė į Muitinės departamento motyvus, tik formaliai įvertino kilusį ginčą, dėl ko bylos iš esmės neišnagrinėjo.
Atsiliepimas
15.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Muitinės departamentas nepagrindė fakto, kad nuo 2014 metų pareiškėjas prarado vidaus reikalų ministro valdymo srities suteiktą pareiginį laipsnį, nepagrįsta. Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendime išdėstyti visi aktualūs teisės aktai, aiškiai išdėstyti motyvai, atliktas aplinkybių vertinimas, dėl ko buvo padaryta nurodyta išvada. Komisijos 2021 m. liepos 26 d. sprendime aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas buvo finansų ministro valdymo srities pareigūnas, o ne vidaus reikalų ministro valdymo srities pareigūnas, dėl ko Muitinės departamentas neturėjo ir negalėjo atsižvelgti į pareiškėjo 2014 metais galbūt turėtą vidaus tarnybos majoro laipsnį. Teismas to neįvertino, o tik formaliai nurodė, kad Muitinės departamentas neva nepateikė aptariamu aspektu jokių argumentų.
15.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui taikytina Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta garantija, yra nepagrįsta, nes įsigaliojus naujai Vidaus tarnybos statuto redakcijai pareiškėjas nebuvo vidaus reikalų ministro valdymo srities pareigūnas.
15.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepagrįstai nebuvo įvertinti Vidaus reikalų pareigūnų registro duomenys, nepagrįsta. Pats teismas nenurodė, kokią reikšmę turi šie duomenys, o, be to, pats būdamas aktyvus galėjo šiuos duomenis išreikalauti ir klausimą išspręsti iš esmės. Apskritai aptariama aplinkybė, kad pareiškėjas iki 2014 metų turėjo vidaus reikalų ministro valdymo srities suteiktą pareiginį laipsnį, nėra reikšminga, nes įsigaliojus naujai Vidaus tarnybos statuto redakcijai pareiškėjas nebuvo vidaus reikalų ministro valdymo srities pareigūnu.
15.5. Pirmosios instancijos teismo iškeltas klausimas, ar finansų ministro valdymo srities pareigūnui įsigaliojus naujai Vidaus tarnybos statuto redakcijai gali būti taikomas Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatytas reguliavimas, sprendimuose, kuriuos teismas panaikino, buvo argumentuotai ir aiškiai atsakytas, t. y. kad nurodyta teisės norma negali būti taikoma finansų ministro valdymo srities pareigūnams, kurie iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ėjo pareigas muitinėje.
Atsiliepimas
16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto identiškus argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui. Atsakydamas į Muitinės departamento apeliacinį skundą, pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, Muitinės departamento apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (5.34)3B-2479 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas atstatyti vidaus tarnybos majoro laipsnį, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino, konstatavęs, kad Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendimas yra nemotyvuotas, t. y. neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Muitinės departamentas apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendime yra išdėstyti aiškūs ir suprantami argumentai, atliktas reikšmingų aplinkybių vertinimas, kuriuo remiantis padaryta pagrįsta ir teisinga išvada dėl pareiškėjo prašymo atstatyti vidaus tarnybos majoro laipsnį netenkinimo.
19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
20. VAĮ (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Iki įsigaliojant nagrinėjamu atveju taikytinai VAĮ redakcijai, reikalavimai individualiam administraciniam aktui buvo nustatyti to paties įstatymo 8 straipsnyje. Todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl šiuo konkrečiu atveju apskųsto Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo turi būti mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) vadovaujamasi anksčiau suformuota LVAT praktika dėl VAĮ 8 straipsnio taikymo.
21. LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
22. Aptartos LVAT praktikos kontekste įvertinusi ginčijamo Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo turinį, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis sprendimas nepagrįstas ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendime nurodytos, jo vertinimu, reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjui suteiktais muitininko pareiginiais laipsniai, jų vertinimui aktualios, be kita ko, Pakeitimo įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto nuostatos. Taip pat nurodyta, kokiais faktiniais ir teisiniais motyvais vadovaujantis pareiškėjo 2021 m. balandžio 15 d. prašymas netenkinamas. Pareiškėjo prašyme, paduotame Komisijai, skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, ir atsiliepime į apeliacinį skundą, paduotame apeliaciniam teismui, išdėstyti argumentai patvirtina, jog Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendimas ir jame išdėstyti motyvai pareiškėjui, kaip šio sprendimo adresatui, buvo aiškūs ir suprantami. Vadinasi, pareiškėjas galėjo realizuoti savo teisę į, jo nuomone, jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Tai patvirtina, kad pareiškėjo teisė žinoti ir suprasti priežastis, kodėl Muitinės departamentas atsisako atstatyti pareiškėjui turėtą vidaus tarnybos majoro laipsnį, nebuvo suvaržyta ar nepagrįstai apsunkinta.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą, panaikino tik dėl to, kad šis sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui kilo pareiga patikrinti Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės įvertinti ginčijamame sprendime išdėstytus motyvus.
24. Pažymėtina, kad prireikus teismas gali pasiūlyti proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai bei nustatyta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.), teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).
25. Įvertinus bylos medžiagą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamą sprendimą inter alia (be kita ko) grindė dokumentais, kurių nėra byloje (pvz., pareiškėjo N. G. 2021 m. balandžio 15 d. prašymu Nr. 8P-1308 „Dėl vidaus tarnybos laipsnio atstatymo“, kurį išnagrinėjus priimtas Muitinės departamento 2021 m. balandžio 30 d. sprendimas; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1TE-471).
26. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui pasisakius prieš tai paminėtu klausimu, būtų pažeista bylos proceso šalių teisė skųsti jiems nepalankų teismo sprendimą ir patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka.
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad byla bus nagrinėjama iš naujo, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo motyvai apeliacine tvarka nevertinami, taip pat nenagrinėjamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.