Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone atstovei specialistei I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pareikštą atsakovui L. O., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šakių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė A. U. teismo posėdžio metu parodė, kad dukrai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Atsakovas dukros nematęs daugiau nei 5 metus. Atsakovas per visą tą laiką tik kelis kartus buvo prašęs atsiųsti mergaitės nuotraukų. Atsakovas niekada dukrai neskambina. Jis nesiteirauja nei kaip dukra gyvena, nei kaip auga. Vaiko priežiūra tenka jai vienai. Dukra žino, kad turi tėvą, bet jo nepažįsta. Dukra gyvena su ja ir seneliais, pastariesiems priklausančiuose namuose. Gyvenimo sąlygos yra geros. Ji dirba ledų fabrike Vilkaviškyje. Pradėjo dirbti nuo 2019 m. kovo 27 d. Prieš tai gyveno iš santaupų, nes buvo išvykusi užsidirbti į užsienį. Šiuo metu gauna apie 500 Eur atlyginimą, kuris yra kintantis. Taip pat gauna vaiko pinigus – 50 Eur per mėnesį. Savo turto neturi. Turi tik automobilį. Mergaitė lanko darželį. Už darželį moką 42 Eur. Darželyje mergaitė taip pat ir pavalgo. Darželyje yra renkamas grupės fondas. Tai kainuoja per mėnesį apie 7 Eur. Dukra lanko cirko būrelį. Moka 10 Eur į mėnesį. Perka sportinę aprangą ir batukus. Sceninių rūbų nereikia. Laisvalaikiui ir kultūrai išleidžia apie 30 Eur. Kai turi laisvą dieną, kur nors važiuoja, ką nors veikia. Bando taip kompensuoti laiką, kai negali su mergaite bendrauti. Aprangai išleidžia apie 60 Eur. Prieš mokyklą pirks mokyklinę uniformą. Maistui išleidžia 50 Eur, nes vaikas mėgsta vaisius. Prie mokesčių už būstą prisideda ir ji, nors gyvena su tėvais. Kiekvieną mėnesį sumoka apie 50 Eur už elektrą, internetą. Kai perka malkas prisideda apie 100 Eur. Specialių poreikių vaikas neturi. Problemų turi tik su dantukais. Perka tepaliuką, lankosi pas odontologą. Perka vaistus, vitaminus. Išleidžia apie 10 Eur. Higienos prekėms išleidžia apie 15 Eur, nes mergaitė turi ilgus plakus ir jiems reikalinga priežiūra. Perka šampūną, kondicionierių. Žaislams, gimtadieniams išleidžia taip pat. Perka paspirtuką, batutą ir kt. Perka ir lavinimo priemones. Vaikas pradės lankyti mokyklą. Išlaidos padidės. Būrelių gali padaugėti. Tėvas kelis kartus buvo atsiuntęs pinigų. Atsakovas vaikui pervedęs per 5 metus apie 1 500 Eur – 2 000 Eur. Atsakovo motina taip pat atsiunčia dovanų per dukros gimtadienį (b. l. 30, 2019 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašas, 4 min. 43 s. – 22 min. 43 s.).

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. sausio 5 d. Į 2019 m. kovo 26 d. 9 val. 30 min. paskirtą teismo posėdį nepavyko iškviesti atsakovo. Iš pašto įstaigos grįžtamojo pranešimo atžymos apie dokumentų neįteikimą matyti, kad atsakovas ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebuvo rastas, nes persikraustė. Ieškovės atstovas advokatas Gvidas Byčius pateikė teismui prašymą atsakovui šaukimą įteikti viešo paskelbimo būdu. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovui 2019 m. kovo 26 d. pranešta viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis).

Išvadoje ir teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone išvadoje atstovė specialistė I. J. nurodė, kad A. U. kartu su nepilnamete dukra G. gyvena name, kuriame pat gyvena ieškovės motina J. M. su sutuoktiniu V. M. Namas nuosavybės teise priklauso ieškovės patėviui V. M. Trijų kambarių namas yra su patogumais. Namuose švaru, tvarkinga. Ieškovė kartu su dukra G. turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikalingi apyvokos daiktai. Namuose yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečiui vaikui. A. U. nurodė, kad gyvenant su atsakovu Anglijoje jiems gimė dukra G. Moteris grįžo į Lietuvą, kai dukrai buvo 8–9 mėnesiai. Nuo to laiko tėvas dukrą matė tik viena kartą. Grįžus moteriai su dukra į Lietuvą, tėvas bandė pirmus mėnesius bendrauti per „Skype“, kartais atsiųsdavo pinigėlių, tačiau nepakankamai, kad ji galėtų išlaikyti dukrą. Ieškovė mano, kad dukros poreikiams užtikrinti yra reikalinga priteisti iš atsakovo po 200 Eur. Moteris pasakojo, kad atsakovas kurį laika buvo dingęs, atliko laisvės atėmimo bausmę Anglijos kalėjime už nusikaltimą. Moteris pragyvena iš santaupų, kurias susitaupė dirbdama Danijoje – morkų fabrike. Ieškovė nuo 2019 m. kovo 27 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės draudžiamos pajamos kovo mėnesį – 389,53 Eur, balandžio mėnesį – 737,96 Eur, gegužės mėnesį – 323 Eur. Sodros duomenis darbo sutartis yra terminuota, kuri yra šiuo metu pratęsta. Dėl bendravimo tvarkos moteris mano, kad galima padidinti bendravimo dienų skaičių, tačiau visų pirma reikalinga, kad tėvas lankytų ir domėtųsi dukra, nes jie matėsi tik vieną karta. Mergaitė nepažįsta tėvo, nėra tarpusavio ryšio. Šiuo metu ieškovei materialiai padeda ir kartu gyvenanti mama bei patėvis. Jie padeda prižiūrėti bei rūpintis anūke. Taip pat moteris gauna išmoką už vaiką po 50,16 Eur kas mėnesį. Bendraujant su nepilnamete G., ši nurodė, kad gyvena kartu su mama A., močiute ir dieduku. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) priešmokyklinę grupę. Ji pasakojo, kad patinka žaisti telefonu, kartu su mama verti apyrankes. G. žino, kad yra tėtis, tačiau nieko apie jį nežino (nežino tėvo vardo, nežino kur jis yra). Mergaitė gerai sutaria su kartu gyvenančia močiute, kartu leidžia laisvalaikį. Taip pat mergaitė bendrauja su tėčio močiute ir seserimi G., kurios gyvena Kauno rajone. L. O. deklaruota gyvenamoji viela yra Jungtinė Karalystė. Duomenų apie tėvą Skyrius neturi. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina. Skyrius nėra gavęs duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą priešingą vaiko interesams. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, išlieka tėvo teisė bendrauti su dukra, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Vertinant aukščiau nurodytus duomenis, gali būti nustatytina ieškinio reikalavime prašoma bendravimo tvarka. Iš tėvo priteistinas išlaikymas vaiko naudai, proporcingai vertinant vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas (b. l. 6, 30, 2019 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašas, 22 min. 55 s. – 28 min. 52 s.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovas L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi nepilnametę dukrą G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Įrašas gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra G. O. gyvena su motina – ieškove A. U., kuri stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis. Jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas vaiko atžvilgiu, teismas neturi. Tokių duomenų taip pat nepateikė ir išvadą byloje teikianti institucija. Tokiu atveju šalių nepilnametės dukters G. O., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas su dukra G. O. bendrautų jos gyvenamojoje vietoje kiekvieną sekmadienį nuo 11 val. iki 14 val. Ieškovė iš esmės neprieštarauja dėl vaiko bendravimo su tėvu, tačiau ieškovės teigimu atsakovas dukra nesidomi, neturi tarpusavio ryšio su dukra, neturi jokių įgūdžių vaiko priežiūrai, nes vaiką matė prieš 5 metus. Atsakovas įrodinėjimo procese nebuvo tinkamai aktyvus ir nurodomų aplinkybių nepaneigė.

Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog atsakovas neturi galimybės pasiimti vaiko į savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, kadangi jis šiuo metu Lietuvoje negyvena. Šiuo metu vaiko interesus atitinkanti saugi jam įprasta ir emociškai artima aplinka yra sudaryta ieškovės namuose. Galimybės būti ir bendrauti su vaiku atsakovui ieškovės namuose ieškovė neribojo ir iki šiol. Pažymėtina, kad atsakovas neturi įgūdžių ir žinių apie tai, kaip rūpintis tokio amžiaus vaiko higiena ir mityba, neturi ryšio su dukra. Atsižvelgiant į tai, kad G. O. tik (duomenys neskelbtini) metai, mažametė dukra nuolat būna savo gyvenamojoje aplinkoje, mergaitei reikalinga nuolatinė motinos priežiūra ir rūpinimasis, atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje, šiuo metu neturi galimybių užtikrinti vaikui saugios aplinkos. Visa tai rodo, kad atsakovui negali būti nustatyta maksimali bendravimo su vaiku tvarka, nes nėra duomenų, kaip jis ilgesnį laiką galės tinkamai pasirūpinti dukra. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodomas aplinkybes, sprendžia, jog atsižvelgiant į vaiko amžių – (duomenys neskelbtini) metai, tai yra tokio amžiaus vaikas vėliau keliasi ir yra anksčiau migdomas, ieškovės prašomas nustatyti atsakovo bendravimas su dukra sekmadienio laikas nuo 11 val. iki 14 val. nepažeidžia vaiko interesų, todėl tenkintinas.

Teismo vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės yra optimali, tačiau bendravimo tvarkoje būtų tikslinga aptarti pranešimo laiką apie atsakovo atvykimą, todėl šis klausimas spręstinas teismo iniciatyva, nes iš esmės tai yra susiję su vaiko interesais.

Atsižvelgiant į tai, jog gali atsirasti objektyvių kliūčių bendravimo tvarkos įgyvendinimui, ji papildytina, nustatant atsakovo pareigą telefono skambučiu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš dvi dienas pranešti ieškovei apie priežastis, trukdančias jam nustatytu laiku susitikti su vaiku, jei tos priežastys iš anksto žinomos, arba skubiai (iki prasidedant nustatytam bendravimo laikui) informuoti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto atsakovui negalėjo būti žinomos. Tokia pati pareiga nustatyti ir ieškovei.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Byloje nustatyta, kad šalys turi mažametę dukrą G. O. – (duomenys neskelbtini) metų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur bei priteisti iš atsakovo išlaikymo skolą dukrai už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. sumoje 7 200 Eur.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Nors ieškovė įrodymų pagrindžiančių vaiko poreikius nepateikė, tačiau vaikui neabejotinai reikalingas maitinimas, apranga, sveikatinimas, lavinimas. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra būtini. Ieškovė nurodo, kad dukters maitinimui per mėnesį reiktų 50 Eur. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad šalių dukra taip pat maitinama ir darželyje, teismui yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą šioje dalyje visiškai. Laikytina, jog maitinimui tokio amžiaus vaikui reikalinga ir protinga suma yra 50 Eur.

Byloje nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko G. O. sveikatos sutrikimus ar kitus jos specialius poreikius. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Mažamečiai vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus, o vaikui susirgus – vaistus. Taip pat vaikams yra būtinos higienos priemonės. Laikytina, jog sveikatos ir odontologo paslaugoms prekėms tokio amžiaus vaikui reikalinga ir protinga suma yra 20 Eur, o higienos priemonėms būtina suma yra 15 Eur per mėnesį, kadangi kas mėnesį nėra perkamas šampūnas, muilas, dantų pasta, šukos, skalbimo milteliai ir pan.

Nors ieškovė įrodymais nepagrindė nurodomos aplinkybės, kad vaiko rūbams per mėnesį išleidžia 60 Eur sumą, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad jis greitai auga, vaikui daugiau reikalinga nupirkti šiltų rūbų, jie taip pat greičiau susidėvi, todėl laiko, kad minimalius poreikius vaiko aprangai užtikrinti būtina 60 Eur per mėnesį suma.

Nors ieškovė nurodė, kad gyvena pas savo tėvus, name, kuriame su vaiku naudojasi vienu kambariu, tačiau kiekvieną mėnesį prisideda 50 Eur prie būsto išlaikymo, o perkant malkas – 100 Eur. Akivaizdu, kad vaikui yra būtinos išlaidos ne tik maistui, rūbams, apavui, tačiau kasdieninei vaiko priežiūrai būtinas vanduo, elektra, dujos ar kietasis kuras maisto gamybai, taip pat ir būsto šildymas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams, tačiau laikytina, kad 16 Eur suma per mėnesį užtikrintų mažamečio vaiko poreikius būstui, šilumai, vandeniui, elektrai, internetui.

Ieškovė nurodo, kad patiria 42 Eur išlaidų apmokėdama vaiko darželį. Atsižvelgiant į tai, kas minėta, teismas laiko, kad 42 Eur suma per mėnesį darželio mokestis, yra protingas ir būtinas. Teismas laiko, kad 7 Eur suma per mėnesį išlaidoms susijusioms su darželio lankymu, t. y. vaikų gimtadieniai, ekskursijos, yra protinga ir būtina.

Teismas sutinka, kad nors vaikas šiuo metu ir nelanko mokyklos, tačiau (duomenys neskelbtini) metų vaikui būtina pirkti sąsiuvinius, pratybas, kitus ikimokyklinius reikmenis, todėl laiko, jog tokiems poreikiams vaikui protinga ir būtina suma yra 20 Eur. Vaikui šiais metais pradėjus lankyti mokyklą, šios pinigų sumos galės būti skiriamos mokyklinėms prekėms įsigyti, mokykliniams rūbams pirkti, dienpinigiams ir pan.

Ieškovė nurodo, kad vaiko užimtumui per mėnesį skiria 10 Eur, t. y. vaiko cirko būreliui. Teismas laiko, kad 10 Eur suma per mėnesį vaiko užimtumui, yra protinga ir būtina. Ieškovė nurodo, kad kultūriniams ir bendravimo poreikiams yra išleidžiama 30 Eur. Vaikui (duomenys neskelbtini) metai, todėl pilnavertiškai vystantis jam reikalingi žaislai, kitokios lavinimo priemonės. Laikytina, jog laisvalaikiui – poilsiui, pramogoms bei žaislams tokio amžiaus vaikui reikalinga ir protinga suma yra 30 Eur.

Taip pat ieškovė nurodo, kad vaikui reikalinga tokie daiktai kaip paspirtukas, batutas. Atsiradus papildomoms būtinoms vaiko išlaidoms, kurios nėra susiję su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (pvz.: vaiko kambario įrengimo, būtinų baldų ar kitų didesnių pirkinių įsigijimo, tokių kaip ieškovės minimi batutas, paspirtukas ir pan.), tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo. Tačiau tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų.

Teismas sprendžia, jog vaikui būtiniems poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga suma yra 270 Eur. Kadangi ieškovė gali kreiptis dėl 50 Eur išmokos vaikui (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), todėl konstatuotina, kad šalių dukters poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, mėnesiui siekia 220 Eur (270 Eur – 50 Eur = 220 Eur).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, gyvena kitiems asmenims priklausančiame būste. Ieškovė turi savo vardu registruoto turto – automobilį „VW Passat“. Kitų išlaikytinių neturi. Ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 500 Eur. Atsakovas L. O. yra išvykęs į užsienį, jokių įrodymų apie savo darbo pobūdį, gaunamas mėnesines pajamas, galimai esančius kitus išlaikytinius, turimą turtą teismui nepateikė. Atsakovas Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto neturi. Taip pat pažymėtina, kad su ieškove gyvena dukra ir jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, todėl atsakovo galimybė dirbti bei teikti dukrai išlaikymą yra didesnė.

Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad atsakovas įrodinėjimo procese nebuvo tinkamai aktyvus ir nepateikė įrodymų apie savo realią materialinę padėtį. Teismas sprendžia, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, tai yra 170 Eur suma, o ieškovė – 50 Eur suma.

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, – visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Laikantis vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teismas sprendžia, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Bylos duomenimis atsakovas savo dukrai materialinio išlaikymo neteikia, todėl iš jo mažamečiui vaikui priteistinas materialinis išlaikymas, nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis po 170 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas vaikui per 5 metus yra pervedęs apie 1 500 Eur –2 000 Eur. Tikslių įmokų ir datų negalėjo įvardinti. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių materialinio išlaikymo dukrai teikimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat priteistinas ir laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kuris mažintinas ieškovės nurodoma 1 500 Eur suma – 4 620 Eur (170 Eur x 36 mėn. = 6 120 Eur; 6 120 Eur – 1 500 Eur = ), kadangi atsakovas reguliaraus išlaikymo dukrai neteikė nuo 2015 m. gruodžio 13 d. (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsniai).

Periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vaiko išlaikymas yra tęstiniai teisiniai santykiai, todėl vadovaujantis CK 3.201 straipsnio nuostatomis, galima kreiptis į teismą prašant atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai, kurie turi būti esminiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kai patenkinami ne visi ieškinio reikalavimai, bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Pagal ją bylinėjimo išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Išsprendus bylą ieškovės ieškinio reikalavimai: 1) neturtinio pobūdžio reikalavimai – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos buvo tenkinti visiškai (100 proc.), 2) reikalavimas priteisi iš atsakovo išlaikymą vaikui tenkintas iš dalies (85 proc.), 3) reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas iš dalies (64 proc.). Taigi teismo sprendimu yra patenkinami 87 proc. ieškovės reikalavimų

Tenkinant ieškinį iš dalies (87 proc.), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 10,09 Eur (11,34 Eur – 87 proc.) dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 215,10 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista – 65,25 Eur (100 Eur – 75 proc. = 75 Eur; 75 Eur – 87 proc.)) už reikalavimus nustatyti vaikui gyvenamąją vietą bei bendravimo tvarką; 45,90 Eur už reikalavimą priteisti materialinį išlaikymą (12 mėn. x 170 Eur x 1 vaikas = 2 040 Eur; 2 040 Eur – 3 proc. = 61,20 Eur; 61,20 Eur – 75 proc. = 45,90 Eur); bei 103,95 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymo įsiskolinimą (4 620 Eur – 3 proc. = 138,60 Eur; 138,60 Eur – 75 proc. = 103,95 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 87 straipsnio 2 dalis).

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurių pagrindu ieškovei A. U. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. kovo 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. U. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 208 Eur advokato užmokestis.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (87 proc.), iš atsakovo valstybei priteistina 180,96 Eur (208 Eur – 87 proc. = 180,96 Eur) už ieškovei suteiktą teisinę advokato pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 387–392 straipsniais, 394–399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti šalių nepilnametės dukros G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti tokią atsakovo L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką: L. O. bendrauja su dukra G. O. kiekvieną sekmadienį nuo 11 val. iki 14 val., jos gyvenamojoje vietoje.

L. O. turi pareigą telefono skambučiu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas pranešti A. U. apie priežastis, trukdančias jam nustatytu laiku susitikti su vaiku, jei tos priežastys iš anksto žinomos, arba skubiai (iki prasidedant nustatytam bendravimo laikui) informuoti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto jam negalėjo būti žinomos.

A. U. turi pareigą telefono skambučiu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas pranešti L. O. apie priežastis, trukdančias dukrai G. O. nustatytu laiku susitikti su tėvu, jei tos priežastys iš anksto žinomos, arba skubiai (iki prasidedant nustatytam bendravimo laikui) informuoti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto negalėjo būti žinomos.

Priteisti iš atsakovo L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po vieną šimtą septyniasdešimt eurų (170 Eur).

Priteisti iš atsakovo L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), keturių tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų (4 620 Eur) dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d.

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dešimt eurų devynis centus (10,09 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, du šimtus penkiolika eurų dešimt centų (215,10 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Priteisti iš atsakovo L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų devyniasdešimt šešis centus (180,96 Eur) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas į valstybės pajamas (įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.