Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui E. K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2014 m. rugpjūčio 13 d. jam buvo skirta drausminė nuobauda už rankšluosčio netinkamą laikymą ant gulto, nors kamerose vietos pasikabinti rankšluostį nebuvo.

2014 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui skirta nuobauda už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. 11.00 val., vedamas į Drausmės komisiją, necenzūriniais žodžiais keikė prižiūrėtoją, nors to nebuvo.

Nurodė, kad išvykstant etapu į Lukiškių tardymo izoliatorių padavė prašymą būrio viršininkei grąžinti pareiškėjo artimiesiems jam priklausantį televizorių, tačiau televizoriaus niekas nepaėmė, o dėl šio įvykio jam taip buvo skirta drausminė nuobauda.

Pažymėjo, kad 2013 m. liepos 5-8 dienomis buvo apribota jo galimybė palaikyti socialinius ryšius su motina (jai skambinti), neleidžiant jo motinai perduoti pareiškėjui taksofono kortelės.

Pareiškėjo nuomone, Kauno TI pareigūnai yra nekompetentingi, jiems trūksta žmoniškumo, bendravimo kultūros. Tyčiodamiesi, žemindami, gąsdindami, šaipydamiesi, rašydami melagingus tarnybinius pranešimus bei skirdami nepagrįstas drausmines nuobaudas pareigūnai bandė palaužti pareiškėją dvasiškai ir morališkai. Dėl tokio pareigūnų elgesio pareiškėjui skaudėjo galvą, pasidarė irzlus, nervingas, kankino nemiga, baimė, nepasitikėjimas tiesa ir teisingumu, ateitimi. Pareiškėjas patyrė papildomą diskomfortą, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą, diskomfortą, psichologinę kančią, buvo pažemintas jo orumas, sutriko visavertis gyvenimas, tapo dirglus, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 10 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

Byla dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl per mažų, nešvarių ir netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių nutrauktina, kitoje dalyje pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas jam padarytą žalą kildino iš neteisėtų Kauno TI pareigūnų veiksmų, kalinant jį šioje įstaigoje laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 9 d. Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl per mažų nešvarių ir netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių, taip pat tvirtino, kad pareigūnai netinkamai elgėsi jo atžvilgiu, nevesdami jo pasivaikščioti, nepriimdami skundų bei pareiškėjo motinos atneštos taksofono kortelės, melagingai rašydami tarnybinius pranešimus bei nepagrįstai ir neteisėtai skirdami pareiškėjui drausmines nuobaudas.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1863-554/2016 pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje pareiškėjas reiškė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 9 d., tame tarpe ir dėl per mažų, nešvarių pasivaikščiojimo kiemų. Teismo sprendimas šioje administracinėje byloje įsiteisėjęs.

Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, nagrinėjama byla dėl neturtinės žalos, kildinamos dėl per mažų ir netvarkingų pasivaikščiojimo kiemų, priteisimo, nutrauktina.

Reikalavimai pasivaikščiojimo kiemelių įrengimui nustatyti Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 21 punkte nurodyta, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti.

P. T. 22 punktą (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 28 d.) pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema.

Kauno TI nepateikė teismui duomenų apie pasivaikščiojimo kiemų įrengimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemų (nesant įrengtų stogelių) lieka nepaneigti.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą siejo su jo teisės į pasivaikščiojimą gryname ore pažeidimu, nurodydamas, kad ilgą laiką pareigūnai nevesdavo jo pasivaikščioti, meluodami, kad nubaustam asmeniui pasivaikščiojimai gryname ore yra uždrausti, pareigūnai prie jo pavardės pasivaikščiojimų registravimo žurnale pasirašydavo už jį. Tvirtino, kad tik 2013 m. liepos 12 d. pareiškėjas raštu atsisakė pasivaikščiojimų gryname ore (I t., b.l. 123, 163).

Atsakovo atstovo pateiktas Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114, 11 p. nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji savo atsisakymą pasivaikščioti gryname ore patvirtina pasirašytinai „Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pasivaikščiojimus gryname ore registracijos žurnale“. Žurnalą pasirašyti paduoda prižiūrėtojas budintis poste prie kamerų (II t., b.l. 48-50). Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pasivaikščiojimus gryname ore apskaitos žurnalų už 2016 metus kopijos (I t., b.l. 46-47, II t., b.l. 41-42). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl jo nevedimo pasivaikščioti bei pasirašymo už jį gali patvirtinti Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pasivaikščiojimus gryname ore registracijos žurnalų išrašai už ginčui aktualų laikotarpį.

Į bylą pateiktas Kauno tardymo izoliatoriaus 2016 metų dokumentacijos planas (I t.,b.l. 49-50) patvirtina, kad Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pasivaikščiojimus gryname ore apskaitos žurnalų saugojimo terminas yra vieneri metai, kas iš esmės pateisintų atsakovo poziciją dėl minėtų žurnalų teismui nepateikimo bei šiuo klausimu sudarytų sąlygas atsakovo atstovo atsakomybės dėl pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimus ribojimo atsakomybės fakto nekonstatavimui.

Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 15 d. pateikė prašymą Kauno TI padaryti Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti žurnalo kopijas už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2013 m. liepos 10 d. (I t., b.l. 122) bei 2013 m. rugpjūčio 9 d. skundu prašė padaryti minėto žurnalo 2013 m. rugpjūčio 7 d. kopiją (I t., b.l. 163). Duomenų apie pareiškėjui pateiktus jo prašomus duomenis byloje nėra. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jo prašomi duomenys jam nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo kreipimosi metu atsakovo atstovas turėjo Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti žurnalus už 2012-2013 metus, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui prašomi žurnalų išrašai (kopijos) buvo pateikti, neargumentavo savo pozicijos šiuo klausimu, nenurodė pareiškėjo prašomų duomenų nepateikimo pareiškėjui priežasčių bei motyvų, todėl, teismo nuomone, toks atsakovo atstovo elgesys verčia abejoti Kauno TI pareigūnų veiksmų teisėtumu, ginčo laikotarpiu žymint pareiškėjo atsisakymus eiti pasivaikščioti gryname ore. Teismo nuomone, neišduodamas pareiškėjui jo prašymų pagrindu duomenų iš Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pasivaikščiojimus gryname ore apskaitos žurnalų, atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teisę gauti informaciją, o tuo pačiu, ir jo teisę objektyviais įrodymais pagrįsti skundo argumentus dėl pasivaikščiojimo teisės ribojimo teisme. Esant tokiai situacijai, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis iki atsisakymo eiti pasivaikščioti (2013 m. liepos 12 d.) dažnai nebuvo vedamas pasivaikščioti lieka nepaneigta.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų, neregistruojant jo skundų (prašymų). Tvirtino, kad po 2013 m. liepos 10 d. įvykusio konflikto su pareigūnais, tą pačią dieną kartu su nuteistuoju A. D. parašė bendrą skundą, tačiau šio skundo būrio viršininkė D. Ž. nepriėmė. Ši pareigūnė, pareiškėjo tvirtinimu, nepriėmė nei vieno jo skundo laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2013 m. liepos 12 d.

Suimtųjų laiškų, pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) peticijų ir skundų priėmimo, išsiuntimo ir atsakymų į juos įteikimo tvarka reglamentuota Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (Toliau – ir Taisyklės), 36 -45 punktuose. Taisyklių 43 punkte nurodyta, kad suimtieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia tardymo izoliatoriaus direktoriaus paskirtam administracijos darbuotojui.

Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo ir A. D. 2013 m. liepos 10 d. skundas nebuvo priimtas, šios aplinkybės negrindė rašytiniais liudytojų (tame tarpe ir A. D.) parodymais, neprašė iškviesti jų į teismo posėdį. Pareiškėjas nekonkretizavo savo argumentų dėl būrio viršininkės D. Ž. atsisakymo priimti jo skundus 2013 m. liepos 10-12 dienomis, t.y. pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su šio pobūdžio pažeidimu, nenurodė kada ir koks konkretus jo skundas nebuvo užregistruotas, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Byloje liudytoja apklausta pareigūnė D. Ž. paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl skundų nepriėmimo, nurodydama, kad kalinamųjų visi pateikti skundai yra priimami ir registruojami, teisės nepriimti kalinamojo skundo (prašymo) ji neturi. Pažymėtina, kad byloje esanti pareiškėjo skundų (prašymų) gausa kelia pagrįstas abejones dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo skundų (prašymų) nepriėmimo, o tuo pačiu pagrindžia liudytojos D. Ž. duotus parodymus teismo posėdžio metu. Liudytojos parodymai nuoseklūs, neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, todėl pareiškėjo argumentai dėl skundų nepriėmimo 2013 m. liepos 10-12 dienomis atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 74 punktą, tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu ir nustato taksofono kortelių įsigijimo tvarką.

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1-180 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu bei taksofono kortelių įsigijimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 30 punkte reglamentuota, kad suimtieji ir nuteistieji taksofonų korteles gali įsigyti įstaigos parduotuvėje vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XV skyriuje nustatyta maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarka, o 31 punkte numatyta, kad taksofonų korteles suimtieji ir nuteistieji gali gauti siunčiamas laiškuose, siuntiniuose ar smulkiuose paketuose su spauda ar perduodamas per tardymo izoliatoriaus siuntinių perdavimų ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biurą, kartu su siuntiniu ar smulkiuoju paketu su spauda (31 punktas neteko galios Kauno TI direktoriaus 2013 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1-158 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 1-180 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu bei taksofono kortelių įsigijimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo) (II t., b.l. 51-54).

Atsakovo atstovas nepateikė teismui Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos žurnalo, tačiau šios faktinės aplinkybės neginčijo, todėl tikėtina, kad 2013 m. liepos 5 d. iš pareiškėjo motinos nebuvo priimta taksofono kortelė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ginčui aktualiu metu galiojusį teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad 2013 m. liepos 5 d. taksofono kortelė iš pareiškėjo motinos turėjo būti priimta, o atsisakydamas ją priimti atsakovo atstovas pažeidė Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo telefonu bei taksofono kortelių įsigijimo tvarkos aprašo 31 punkto nuostatas.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą taip siejo su drausminių nuobaudų jam skyrimu, nurodydamas, kad nutarimuose dėl drausminių nuobaudų skyrimo nustatytų pažeidimų jis nėra padaręs, drausminės nuobaudos jam skirtos melagingų tarnybinių pranešimų pagrindu ir pan.

Byloje esantys Tarnybinių pranešimų, susijusių su režimo pažeidimais, registro išrašų duomenys patvirtina, kad 2013 m. gegužės 31 d. pareiškėjas padarė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą - t.y. buvo nepasiruošęs vakariniam patikrinimui, už tai 2013 m. birželio 5 d. jam skirta drausminė nuobauda atimant teisę tris savaites pirkti maisto produktus. 2013 m. liepos 10 d. 9.00 val. pareiškėjas bendravo su kitų kamerų suimtaisiais, už tai 2013 m. liepos 12 d. jam buvo skirtas papeikimas. 2013 m. spalio 25 d. 12.55 val. pareiškėjas nevykdė teisėtų reikalavimų (išvykdamas etapu prie kameros durų paliko jam priklausantį televizorių), už tai 2013 m. lapkričio 4 d. nutarimu jam buvo atimta teisė trims mėnesiams pirkti maisto produktus. 2014 m. rugpjūčio 14 d. 11.00 val. pareiškėjas plūdo ir necenzūriniais žodžiais grasino prižiūrėtojui, vedusiam jį į Drausmės komisiją, bei reiškė nepasitenkinimą įstaigoje nustatyta tvarka, už tai jam skirtas papeikimas (I t., b.l. 43-45, II t., 8-10).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Byloje esančioje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas naudojosi gydytojo stomatologo paslaugomis. Skundėsi šaltkrėčiu, galvos, akių skausmais, kosuliu, sloga, kelių sąnarių, širdies skausmu, viršugalvyje atsiradusiu dariniu (pūliniu), nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2013 m. liepos 30 d. badavo, skundėsi nemiga, kaip priežastį nurodydamas pareigūnų veiksmus. Pareiškėjo 2013 m. liepos 8 d. prašymas Kauno TI direktorei patvirtina, kad minėtą dieną pareiškėjo prašymu jam buvo suteikta Psichologinės grupės specialistės J. M. konsultacija (b.l. 108). Iš byloje esančių pareiškėjo prašymų matyti, kad 2013 m. liepos 12 d. pareiškėjas nusprendė badauti dėl Kauno TI administracijos nesprendžiamų problemų (I t., b.l. 116, 119b).

Nors dauguma nurodytų sveikatos sutrikimų niekuo nesiskiria nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos sutrikimų, tačiau iš aukščiau nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo konsultuotas psichologo, taip pat kreipęsis dėl pareigūnų veiksmų sukeltos nemigos bei badavimo, Kauno TI administracijai nesprendžiant kilusių problemų, tai, teismo nuomone, galėjo būti sąlygota byloje nustatytų pažeidimų (pasivaikščiojimo teisės ribojimo, nepagrįstai skiriamų nuobaudų, taksofono kortelės neperdavimo ir pan.).

Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą buvo pažeista, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008; administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Įvertinus byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, jų poveikį pareiškėjo psichinei bei fizinei sveikatai, nenustačius, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas, gindamas savo galimai pažeistas teises buvo ypatingai aktyvus, paduodamas ne vieną skundą Kauno TI, taip pat atsižvelgus į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Bylą dėl neturtinės žalos, kildinamos dėl per mažų ir netvarkingų pasivaikščiojimo kiemų, priteisimo, nutraukti.

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti E. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.