- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-23
- Bylos Nr.
- A5.-4095-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03323-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- D. J.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. J. ir jos atstovui advokatui Romualdui Mikliušui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J., būdama UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, mažiausiai tris kartus – 2019 m. balandžio 29 d., 2019 gegužės 4 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. leido dirbti M. G. (M. G.) padavėjo pareigose, teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą. Šiais savo veiksmais D. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Teisme atsakomybėn traukiama D. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad restorane dirbo M. G. sesuo, jis ateidavo pas seserį. Paties M. G. dirbti restorane nekvietė ir jai nėra žinoma, kad jis dirbo restorane, galbūt jis tiesiog padėdavo seseriai. Kaip dažnai M. G. ateidavo į restoraną, negali pasakyti. Matydavo, kad jis būdavo restorane, tačiau jis tik sėdėdavo. Jai nėra žinoma apie atsiskaitymus už darbą su M. G.. Patvirtino, kad byloje esanti nuotrauka yra iš jos programos „Messenger“. Pagarsinus byloje pateiktą susirašinėjimą paaiškino, kad čia jos susirašinėjimas su M. G. seserimi, per jo (M. G.) telefoną ji bendravo su A.. Tais atvejais, kai negalėdavo susisiekti su A., parašydavo M..
Teisme liudytoju apklaustas M. G. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad D. J. matė darbe, restorane „A“. Jis tame restorane dirbo, padėdavo sesei, kuri dirbo „A“, nunešti indus ir maistą, kaip padavėjas. Įdarbintas nebuvo. Turėjo daug laisvo laiko, po pamokų ateidavo pas ją ir sėdėdavo. Pagalbą suteikdavo savo iniciatyva, vėliau apklausos metu nurodė, kad jį padirbti kviesdavo sesuo. Už darbą gaudavo pinigus. Jam mokėdavo ir sesuo ir kita darbuotoja J.. Užmokesčio dydžio nepamena. Mokėdavo tą pačią darbo dieną. Nežino, kiek dienų dirbo, kartais po 12 valandų sėdėdavo. Ne kiekvieną dieną dirbo. D. J. buvo restorano administratorė ar direktorė. Ji kartą buvo atvažiavusi, atrodo matė, kad jis dirbo. Buvo seniai, nepamena. Liudytojas parodė, kad susirašinėjimas (b. l. 15-17) jo telefonu vyko tarp jo sesers ir D. J.. Ji rašė į jo telefoną, nes jis padėdavo sesei. Sesė buvo trumpam išvažiavusi ir jis vienas liko restorane dirbti. Žmonių nebuvo, atrodo, ir darbo nebuvo. Tiesiog D. darbo pabaigoje parašė jam žinutę. Nežino kodėl parašė. Sesuo atrašė iš jo telefono, kai atvažiavo darbo pabaigoje. Jis irgi rašė dėl darbo D. J.. Neprisiminė ar prašydavo D. J. jo padirbti, bet ji žinojo, kad jis dirba restorane. Dėl apmokėjimo su D. J. nešnekėjo. Restorane dirbo balandžio 29 d., gegužės 4 d. ir gegužės 27 d. D. J. tuo metu nebuvo restorane. Kiek iš viso kartų buvo atėjęs padėti – neprisiminė.
Tyrimo metu M. G. 2019 m. liepos 3 d. parodė, kad jam yra žinomas restoranas „A“, esantis (duomenys neskelbtini). Tame restorane dirbo jo sesuo A. G., be to tame restorane dirbo ir jis pats. 2019 m. tikslios datos nepamena, sesuo A. pasiūlė jam padirbėti (per banketus) restorane „A“, adresu (duomenys neskelbtini). Po to, tikslaus laikotarpio nepamena, jis atėjo į restoraną „A“ ir susipažino su šio restorano darbuotoja D., jos pavardės neprisimena, jos užimamų pareigų taip pat nežinojo. D. dirbo restorane, ji žemo ūgio, blondinė, plaukai maždaug iki pečių. Tą dieną jis pradėjo dirbti restorane „A“, jame vykdė padavėjo pareigas, nešiojo klientams gėrimus ir patiekalus, paimdavo indus nuo stalo, plovė bokalus ir t.t. Tuo metu, kai dirbo restorane, darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Restorane dirbo 2019 m. gegužės 2 d., 2019 m. gegužės 27 d. ir 2019 m. gegužės 29 d. Jam mokėdavo 3,30 arba 3,33 EUR už vieną darbo valandą. Pinigus išmokėdavo kiekvienos darbo dienos pabaigoje restorano patalpose, pinigus mokėdavo ten dirbusi padavėja vardu J., jos pavardės nežino. Restorane išdirbdavo maždaug nuo 3 iki 12 valandų. Konkrečius pasiūlymus, t. y. kada galėtų padirbėti restorane, jam pateikdavo D.. Prisimena, kad kartu su juo dirbo padavėja A. (b. l. 10-11); M. G. 2019 m. liepos 9 d. paaiškinime patikslino 2019 m. liepos 3 d. duotus parodymus, nurodydamas, kad restorane „A“, adresu (duomenys neskelbtini), dirbo 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. gegužės 4 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. Nurodė, kad kiti 2019 m. liepos 3 d. duoti parodymai yra teisingi. Papildomai pažymėjo, kad nuotraukoje, kurią po minėtos apklausos pateikė tyrimui ir kurioje užfiksuotas susirašinėjimas tarp jo ir D. (D. žinutė: „Ok, laukiam rytoj“, pon., 27,05, 22:12 D. žinutė: „Kiek prekiavai?“, pon., 27.05, 23:53 jo žinutė: „Grynais 90.60, o negrynais neatsimenu..“) vyko iš jo asmeninio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4);
Teisme apklausta liudytoja A. G. parodė, kad ji dirbo restorane „A“ padavėja, o D. J. yra administratorė. Jos brolis M. G. ateidavo padėti dirbti. Kai jai buvo sunku, jį kvietėsi ateiti padėti. To D. J. nežinojo. Jam atlygį ji mokėjo iš savo arbatpinigių. Neprisiminė, ar kitoms darbuotojoms padėdavo. Savo darbo grafiką ji žinodavo iš anksto, jį sudarydavo mėnesio pradžioje, grafikas nesikeisdavo, nebent reikdavo ateiti padėti, tada prieš savaitę-dvi suderindavo. Yra bendravusi su D. J. per brolio telefoną. Kai ateidavo jis padėti, tada rašydavo. Ji naudojosi brolio telefonu, nes nuosavo apie 2 mėnesius neturėjo, buvo sudažytas, nuo vasario pradžios iki kovo pabaigos. Paskui naudojosi savo telefonu, neatsimena, ar paskui naudojosi brolio telefonu. Apie tai, kad brolis buvo atėjęs D. J. buvo sakiusi vėliau, ji nebuvo labai pikta dėl to. Kada apie brolio pagalbą pasakė D. J. ir ar po pasakymo brolis dar buvo atėjęs padėti, neprisimena. Brolis nedirbo prie klientų, jis nešiodavo indus, nieko blogo nepadarė. Brolis padėdavo, kai buvo banketai ir ateidavo dar žmonių. D. J. banketų metu patalpose nebuvo.
Teisme apklausta liudytoja J. P. parodė, kad 2019 balandžio-gegužės mėn. dirbo restorane „A“ administratore. Direktorė buvo D. J.. M. G. ateidavo dirbti, kai ji (J. P.) jį pakviesdavo į pagalbą. Būdavo banketai ir matydama, kad viena nespės, pakviesdavo jį į pagalbą, padėdavo lėkštes išnešioti. Ji skambindavo A. ir klausdavo ar gali ateiti padėti. Su A. visuomet susisiekdavo jos asmeniniu telefonu, nėra buvę, kad nepavyktų su ja susisiekti. M. G. ateidavo padėti porai valandų. Jam už pagalbą mokėjo simboliškai, iš savo pinigų. D. J. apie tai nežinojo. Su M. G. susiekdavo per jo seserį A., jo numerio neturėjo. Ar jis padėdavo dirbti ir seseriai, nežino. Atsiminė, kad M. G. dirbo kažkurį savaitgalį pora kartų buvo, pavasarį. Pora savaitgalių būdavo.
Teisme apklausta liudytoja A. S. parodė, kad D. J. yra jos darbovietės – restorano, direktorė. Ten pat ji dirbo padavėja ir 2019 m. balandžio-gegužės mėnesiais. Yra mačiusi dirbant ir M. G.. Jis kartais ateidavo kai A. būdavo, būdavo ir kai A. negalėdavo išeiti į darbą, kai jai (A. S.) reikėjo pagalbos, jis taip pat ateidavo padėti. Ji (A. S.) parašydavo A. ir ji paklausdavo M. G., ar jis gali ateiti. Yra susiekusi ir tiesiogiai su M. G. dėl pagalbos. Vieną - du kartus buvo atėjęs padėti, 2019 m. pavasarį. Vadovės tada nebūdavo. Jis nunešdavo lėkštes, maistą iš virtuvės atnešdavo. Ji pasidalindavo arbatpinigiais su juo. Nematė reikalo sakyti vadovei apie M. G. darbą, jis padėdavo tarnybinėse patalpose, salėje jo nebuvo.
D. J. surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų Ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo T. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. G. parodė, jog nesudaręs darbo sutarties mažiausiai tris kartus, t. y. 2019 m. gegužės 2 d., 27 d. ir 29 d. dirbo padavėjo pareigose restorane „A“, adresu (duomenys neskelbtini). Po apklausos liudytojas pateikė tyrimui jo ir asmens pavadinto „D.“ ir „D. J....“ susirašinėjimų nuotraukas, patvirtinančias anksčiau minėtas aplinkybes, taip pat pateikė ir minėto asmens (pavadinto „D.“ ir „D. J....“) nuotrauką. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2018 m. lapkričio 5 d. restorane „A“, adresu (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), įmonės direktorė nuo 2018 m. lapkričio 5 d. yra D. J. (ji yra pavaizduota nuotraukoje, kurią tyrimui pateikė M. G.). Patikrinus UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), SODRA duomenis, nustatyta, kad apie M. G. darbą nebuvo pranešta SODRAI (b. l. 5).
Iš savarankiško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. G. pateikė tyrėjui moters nuotrauką bei susirašinėjimo su asmeniu pavadintu „D.“ ir „D. J...“ nuotraukas (b. l. 13-17).
Iš juridinio asmens duomenų išrašo matyti, kad UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vadovė yra D. J. (b. l. 18-19);
VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, M. G. UAB „A“ darbuotojų sąraše nėra (b. l. 20).
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. J., būdama UAB „A“ direktore, mažiausiai tris kartus leido dirbti M. G. padavėjo pareigose, prieš tai neįforminusi su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie jo darbo pradžią. Teisme atsakomybėn traukiama D. J. patvirtino, kad susirašinėjo su M. G. abonentiniu numeriu dėl darbo restorane, tačiau tvirtino, kad tokiu būdu ji bendravo su A. G. bei neigė leidusi restorane dirbti M. G., taip pat neigė žinojusi apie atsiskaitymus su juo. Vis tik šiuos atsakomybėn traukiamo asmens teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
Byloje nustatyta, kad M. G. mažiausiai tris dienas (2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. gegužės 4 d. ir 2019 m. gegužės 27 d.) dirbo UAB „A“ restorane, adresu (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina tiek paties M. G. paaiškinimai, tiek ir liudytojų parodymai – J. P., A. S. parodė, kad M. G. „A“ dirbo pavasarį, A. G. taip pat parodė, kad brolis padėdavo darbe, esant poreikiui. Visos liudytojos parodė, kad M. G. „A“ dirbo, kiekvienai jų padėdavo, mažiausiai po kelis kartus – nešiodavo lėkštes, maistą, padėdavo tarnybinėse patalpose, ir nors D. J. neigė žinojusi apie M. G. darbą restorane, tai vėl gi paneigia byloje surinkti įrodymai.
Teisme M. G. jau nebeprisiminė, ar D. J. asmeniškai yra jo prašiusi padirbti, tačiau tyrimo metu jis parodė, kad konkrečius pasiūlymus, kada galėtų ateiti dirbti restorane jam pateikdavo būtent D. J.. Liudytojas net gi pateikė tokius parodymus patvirtinančias asmeninio susirašinėjimo su asmeniu, įvardintu „D“ ir „D. J...“, fotonuotraukas. Tyrimo metu M. G. parodė, kad susirašinėjimas su D. J. vyko iš jo asmeninio abonentinio numerio ir D. J. abonentinio numerio, taip pat per programą „Messenger“. Teisme šiuos parodymus M. G. pakeitė, iš esmės juos priderindamas prie D. J. teisme duotų parodymų ir nurodydamas, kad jo pateiktas telefoninis susirašinėjimas dėl darbo vyko tarp D. J. ir jo sesers A. G.. Pastarieji liudytojo teisme duoti parodymai teismui kelia abejonių ir yra nelogiški. Pirmiausia todėl, kad teisme M. G. patvirtino, jog tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi, vadinasi ir tai, kad pasiūlymus dirbti „A“ pateikdavo D. J.. Pastebėtina, kad tai, jog susirašinėjimas telefonu vyko tarp D. J. ir būtent jo, tyrimo metu liudytojas patvirtino net dviejų apklausų metu. Antra, M. G. teisme parodė, kad restorane dirbo būtent 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. gegužės 4 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. bei nurodė, jog konkrečias datas atsimena iš į bylą pateikto susirašinėjimo. Iš čia seka, kad D. J. telefonu būtent M. G. siūlė darbą restorane, o ne jo seseriai. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir A. G. parodymai, jog ji mėnesio pradžioje žinojo savo darbo grafiką, jis nesikeisdavo, o tais atvejais, kai reikdavo papildomos pagalbos, dėl darbo būdavo susitariama prieš savaitę-dvi. Iš byloje esančio susirašinėjimo (b. l. 15-17) matyti, kad iš M. G. abonentinio numerio asmeniui pavadintam „D“ atsakoma, kad yra „užimTAS“, jam atsakoma, „OK, laukiam rytoj“, gegužės 2 d. iš M. G. telefono klausiama, ar bus darbo šeštadienį, D. J. atsako „Tikrai taip, nuo 12 val.“, balandžio 29 d. – „17 val. Atvaryk“. Taigi, iš tokio susirašinėjimo akivaizdu, kad D. J. susirašinėja su vyru, o ne moterimi ir tariamasi dėl darbo tą pačią dieną ar likus kelioms dienos iki numatyto darbo. Įvertinus tai, kad A. G. darbo grafikas būdavo suderintas gerokai iš anksto, visiškai nelogiška, kad nurodytas susirašinėjimas M. G. abonentiniu numeriu vyko tarp A. G. ir D. J.. D. J. paaiškino, kad su A. G. per M. G. abonentinį numerį susirašinėjo, nes kitokiu būdu jai nepavyko susisiekti, tačiau teisme apklaustos liudytojos – A. G. bendradarbės parodė, kad joms nekildavo sunkumų susisekti su A. G. jos asmeniniu abonentiniu numeriu. Nors A. G. teigė, kad pora mėnesių jos telefonas buvo sulūžęs, kuomet iš tikrųjų galėjo kilti susisiekimo su ja sunkumų, tačiau tuo pačiu liudytoja parodė, kad telefonas sulūžęs buvo nuo vasario pradžios iki kovo pabaigos, vadinasi byloje esančio susirašinėjimo su D. J. metu (balandžio-gegužės mėnesiais) A. G. turėjo asmeninį telefoną, todėl vėl gi nelogiška, kad dėl darbo su ja vadovė tarėsi per jos brolį.
Taigi, į bylą pateiktas D. J. susirašinėjimas su M. G. bei A. G. parodymai, jog ji buvo sakiusi D. J. apie M. G. darbą restorane dėl ko ji „nebuvo labai pikta“, rodo, kad restorano direktorei buvo žinoma, jog jos vadovaujamame restorane kartais be darbo sutarties ir nepranešus VSDFV dirba M. G.. Iš liudytojų M. G., A. G., J. P. ir A. S. parodymų matyti, kad M. G. restorane M. G. vykdė padavėjo pareigas, t. y. darbdavio naudai atliko rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas jam nurodytu laiku – nunešdavo lėkštes, maistą, dirbdavo ir tarnybinėse patalpose.
Teisme apklaustos liudytojos patvirtino, kad už atliktus darbus mokėjo M. G. darbo užmokestį iš savo arbatpinigių, t. y. atlyginimas jam buvo mokamas ne iš įmonės lėšų, tačiau šios aplinkybės niekaip nepaneigia D. J. atsakomybės. Teismas pažymi, kad būtent įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Kaip parodė M. G., darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta ir pagal VSDFV duomenis jo nėra UAB „A“ darbuotojų sąraše. Byloje nustatyta, kad D. J. apie M. G. darbą restorane „A“ žinojo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų įdarbinti jį teisės aktuose nustatyta tvarka ir mažiausiai 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. gegužės 4 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. leido dirbti neoficialiai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad D. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis) ir nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (bendrovėje nelegaliai dirbo vienas asmuo). D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama D. J. asmenybė – bausta administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, duomenų, kad anksčiau būtų bausta už analogiško nusižengimo padarymą, nėra. Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti D. J. paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 000 EUR dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19103291191.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.