Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.1A-159/2009Procesinio sprendimo kategorija:1.2.3.2.2, 1.2.3.2.9, 1.2.14.3.2.2

2009 m. kovo 26 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus laisvės atėmimo bausme 14 metų bei pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 14 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. kovo 24 d. iki 2008 m. gruodžio 22 d.

Iš nuteistojo R. R. nukentėjusiajam P. A. Dūdėnui priteista 9250 Lt laidojimo išlaidoms padengti, 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas bei 3000 Lt turėtoms advokato išlaidoms padengti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir R. S. , tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą pagrobė J. D. turtą (Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalis) bei tyčia, dėl savanaudiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės J. D. (Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktai), t. y. už tai, kad 2008 m. kovo 22 d., laikotarpiu nuo 15 iki 17 val. (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), (duomenys neskelbtini), J. D. namuose, kartu su nuteistąja R. S. , būdami apsvaigę nuo alkoholio, pareikalavo J. D. duoti jiems dar alkoholio ir pinigų, tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti ir liepė išeiti iš jo namų. R. R. , pamatęs, kad nukentėjusysis dėl girtumo nukrito ant žemės, negali pasipriešinti ir yra bejėgiškos būklės, paėmė nukentėjusiojo namuose buvusį kirvį – specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, ir juo smogė vieną kartą J. D. į galvos sritį. Po to R. R. liepė R. S. ieškoti, kur padėti nukentėjusiojo pinigai. Pastaroji matydama, jog nuteistasis stovi su kirviu rankoje, o J. D. guli su praskelta galva, suprasdama, jog prieš jį naudojamas fizinis smurtas, ir pritardama tokiems R. R. veiksmams, nuėjo į kitą kambarį ieškoti pinigų. Abiem nuteistiesiems veikiant bendrininkų grupe ir siekiant užvaldyti svetimą turtą, R. R. dar smogė 5 kartus kirviu J. D. į galvos sritį ir 4 kartus į krūtinės – pilvo sritis, padarydamas nukentėjusiajam žaizdelę dešiniame antakyje, krūtinės kraujosruvas, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; abipusius šonkaulių, krūtinkaulio lūžimus, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; kaukolės skliauto atvirus lūžimus su galvos smegenų apardymu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, aortos, plaučių trauminės kilmės plyšimus, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių sužalojimų įvyko kombinuotas (išorinis ir vidinis) nukraujavimas ir nukentėjusysis mirė. R. S. pinigų kambaryje neradus, R. R. nukentėjusiojo kišenėje surado 380 Lt, kuriuos abu nuteistieji pagrobė ir išleido bendriems poreikiams tenkinti.

N. R. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendi pakeisti - panaikinti nužudymą kvalifikuojančius požymius bei sušvelninti paskirtą bausmę.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nužudė bejėgiškos būklės žmogų dėl savanaudiškų paskatų ir teigia, kad šį nusikaltimą jis padarė dėl pavydo, kadangi manė, kad jo sugyventinė buvo nukentėjusiojo meilužė. Nuteistasis pažymi, kad nužudymo tikslas nebuvo noras apiplėšti J. D. . Pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 3,5 promilės girtumas), todėl R. R. teigia, kad nukentėjusiojo turtą galėjo užvaldyti ir jo nenužudęs.

Nuteistasis nurodo, kad gailisi padaręs šį nusikaltimą, nenorėjo ir nesiekė kilusių pasekmių, todėl mano, kad paskirta bausmė yra per griežta.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis pripažįsta nužudęs J. D. , tačiau neigia turėjęs savanaudiškas paskatas, nurodo tai padaręs iš pavydo, nes pastarasis viliojęs jo sugyventinę.

Tačiau iš nuteistojo R. R. bei nuteistosios R. S. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad baigus gerti alkoholinius gėrimus J. D. namuose, pastarojo apeliantas paprašė dar alkoholio ar pinigų jam įsigyti. J. D. su tuo nesutiko, pasiūlė abiem nuteistiesiems išeiti. Nuteistųjų parodymai apie tolesnę įvykių eigą skiriasi. R. S. parodė, kad išėjusi pro duris išgirdo, kad kažkas nukrito. Tuomet ji grįžo atgal į vidų ir pamatė nugriuvusį J. D. praskelta galva, o prie jo stovėjo R. R. , kuris rankose laikė kirvį, kuriuo, nieko nesakydamas, smogė į Jono galvą, po to į krūtinę gal 2 ar 3 smūgius. Jonas gulėjo, leido kažkokius garsus, tačiau nesistengė stotis ar kaip nors priešintis. R. R. jai liepė apžiūrėti, ar kur nors nėra pinigų. Ji taip ir padarė, tačiau nieko neradusi R. R. pasakė, kad nieko nerado ir išėjo į lauką. Netrukus lauke pasirodė ir R. R. , kuris išsitraukė iš kišenės pluoštą pinigų ir pasakė, kad jie buvo J. D. kišenėje.

Apeliantas teigia, kad eidamas iš J. D. namo pamatė kirvį ir prisiminė, kad jo sugyventinė prieš 2 metus apie 3 paras gyveno pas J. D. , o grįžusi dar sakė, kad pastarasis siūlė pasilikti gyventi. Tai prisiminus jam (apeliantui) kilo pyktis, jis paėmė kirvį ir juo ant grindų gulinčiam bei bandančiam stotis J. D. sudavė kelis kartus per galvą ir į krūtinę. Pinigų ieškoti R. S. neliepė. Norėdamas rūkyti įkišo ranką į J. D. kelnių kišenę, tikėdamasis paimti žiebtuvėlį ir ten rado dar ir pinigus, kuriuos paėmė. Grįžus namo suskaičiavo, kad jų buvo 380 litų. Pinigus išleido kartu su sugyventine R. S. .

Kaip matosi, nuteistasis savo veiksmus prieš J. D. – smūgius kirviu – bando paaiškinti tuo, kad staiga prisiminė, jog prieš du metus sugyventinė pas J. D. gyveno apie 3 dienas ir šis jai siūlė pasilikti.

Tačiau toks nužudymo motyvas neatitinka bylos duomenų. Iš R. S. parodymų matyti, kad apie tą 2 metų senumo įvykį apeliantas žinojo, apie tai jie buvo jau seniai kalbėję, ji buvo paaiškinusi, kad tarp jos ir J. D. nieko nebuvo įvykę, jie nebuvo artimi. Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo ir J. D. santykiai buvo geri, nepaisant to, kad jis įtarė, jog J. D. patiko jo sugyventinė ir tokį įtarimą, pasak R. R. , kėlė ir jo (apelianto) žinios, kad J. D. kaimynas atvežė „viagros“ vaistų. Jis parodė, kad begeriant vyną nukentėjusysis užsiminė apie R. S. „palikimą jam“. Tačiau, kaip matyti iš nuteistojo parodymų, jis tik pyktelėjo, bet nieko nesakė, jie toliau gėrė vyną. Taigi, apelianto nurodomas nužudymo motyvas nėra toks, kad galėtų sukelti norą nužudyti dėl keršto, jis nevertintinas ir kaip itin įžeidžiantis R. R. ir staigaus susijaudinimo apeliantui nesukėlė. Be to, kaip nustatyta iš nuoseklių R. S. parodymų, prieš nužudymą J. D. buvo prašoma alkoholinių gėrimų arba pinigų, jų ieškoti apeliantas jai liepė tuoj po to, kai sužalojo J. D. , jai pinigų neradus, pats R. R. juos surado ir paėmė. Šie duomenys įrodo, kad poreikis gauti alkoholiui įgyti reikalingų pinigų buvo ryškus dar prieš nužudymą, o šis tikslas buvo realizuotas tuoj pat po nužudymo. Šio tikslo realizavimas tuoj pat po nužudymo patvirtina, kad tai buvo lemiamas, svarbiausiais nužudymo motyvas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo, tinkamai įvertino šias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad J. D. buvo nužudytas dėl savanaudiškų paskatų. Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad J. D. įvykio metu buvo stipriai girtas, griuvinėjo. Iš specialisto išvados matyti, kad jo kraujyje rasta 3,5 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį (b. l. 98, t. 1). Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 13 punkte išaiškinta, kad bejėgiška būklė gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Minėtas sunkus girtumo laipsnis, nukentėjusiojo amžius (virš 70 metų), taip pat jo griuvinėjimas patvirtina, kad J. D. buvo bejėgiškos būklės. Kad nukentėjusysis buvo tokios būsenos ir, kad apeliantas tai suvokė, matyti ir iš jo parodymų pirmosios instancijos teisme, kuriuose jis parodė, kad matė, jog J. D. buvo labai girtas, bejėgis ir pasipriešinti negalės (b. l. 159, t. 2). Todėl pagal nustatytus šį ir savanaudiškumo požymius apelianto padarytas nužudymas teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 9 punktą. J. D. nužudytas suduodant smūgius kirviu į galvą. Tokie veiksmai akivaizdžiai nukreipti į gyvybės atėmimą, ir įrodo kaltininką turėjus tiesioginę tyčią tai padaryti. Todėl R. R. teiginys apeliaciniame skunde, kad jis nenorėjo ir nesiekė kilusių pasekmių, atmetamas kaip nepagrįstas.

Nuteistojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, kaip plėšimas, padarytas panaudojant specialiai žaloti pritaikytą įrankį. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad kirvį, kuris šiuo atveju ir buvo tas įrankis, nuteistasis pamatė ne tame kambaryje, kuriame buvo nukentėjusysis, bet kitame ir specialiai atsinešė prie nukentėjusiojo, po to ir panaudojo jį žalodamas bei nužudydamas J. D. . Jau pasisakyta, kad smurtas prieš nukentėjusįjį pavartotas siekiant užvaldyti jo turtą. Todėl, vadovaujantis jau minėto Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 20 punkte pateiktu išaiškinimu, kad „nužudymas, padarytas plėšimo ar turto prievartavimo metu, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir atitinkamas BK 180 ar 181 straipsnio dalis priklausomai nuo kvalifikuojamųjų požymių“, apelianto veika teisingai kvalifikuota kaip nužudymo ir plėšimo sutaptis. Negalima nesutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad apeliantas turėjo galimybę pagrobti J. D. pinigus ir jo nenužudęs, tačiau kadangi jis nukentėjusįjį ne tik apiplėšė, bet ir nužudė, jis turi atsakyti už visas padarytas veikas.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija numato terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų. Šios sankcijos vidurkis yra 14 metų. Nustatytos dvi šį labai sunkų nusikaltimą kvalifikuojančios aplinkybės (savanaudiškos paskatos ir bejėgiška nukentėjusiojo būklė). Pirmosios instancijos teismas pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir gailestį, į šią aplinkybę atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl dar kartą į tai atsižvelgti, kaip tai prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę už nužudymą, atsižvelgė ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikaltimo pavojingumą, pasekmes, kaltininko asmenybę (jis charakterizuojamas tik neigiamai, kaip agresyvus, girtaujantis, konfliktuojantis, nedirbantis ir nesistengiantis to daryti asmuo). Įvertinus visumą šių aplinkybių, apeliantui už nužudymą paskirta terminuotos laisvės atėmimo bausmės, numatytos sankcijoje, vidurkiui lygi bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl ir nešvelnintina. Dėl nurodytų motyvų patenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkasTeisėjaiAloyzas Kruopys Valdemaras BavėjanasKęstutis Jucys