- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- 1-306-295/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-69776-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Kaltinamasis
- A. P., R. K.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
kaltinamajam A. P. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, šiuo metu niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-11-13 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, bausmę atlikęs, ir
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis prekių surinkėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinami nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji A. P. ir R. K. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
jie, 2015 m. gruodžio 20 d., apie 22:30 val., viešoje vietoje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sudavė nukentėjusiesiems O. P. ir D. K. nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu, sukeldami nukentėjusiesiems O. P. ir D. K. fizinį skausmą bei padarydami jiems nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo veiksmais sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais kaltinamieji A. P. ir R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamieji A. P. ir R. K. savo kaltę jiems inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jie, būdami girti, tarpusavio konflikto su nukentėjusiaisiais O. P. ir D. K. metu, juos sumušė, suduodami nukentėjusiesiems smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamieji nuoširdžiai gailisi ir teigia, kad nusikalstamą veiką jie padarė atsitiktinai, paveikti alkoholio.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamieji A. P. ir R. K., kurie yra kaltinami nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kalti ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokurorė, tiek ir kaltinamojo A. P. gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).
Be kaltinamųjų A. P. ir R. K. prisipažinimo, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jų kaltė viešosios tvarkos pažeidimu, įrodoma nukentėjusiųjų O. P. ir D. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ( T. 1., b.l. 9-10, 26; 14-15), nukentėjusiųjų medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kurio metu specialistas pateikė išvadą, kad O. P. įvykio metu buvo padaryta muštinė pakaušio žaizda, kuri padaryta smūginiu kieto buko ar bukabriaunio daikto poveikiu, suduodant tokiu daiktu per pakaušį ar pakaušiu atsimušant į šį daiktą, ir šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (T. 1., b.l. 31), o D. K. nustatytas dešinės alkūnės sumušimas, pasireiškęs alkūnės ir dilbio patinimu, kuris galėjo būti padarytas smūgiuojant kieto buko daikto poveikiu, suduodant tokiu daiktu per ranką ar atsimušant į šį daiktą, ir šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (T. 1., b.l. 32).
Taigi, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų A. P. ir R. K. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta, ir jų veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, kadangi jie, viešoje vietoje, veikdami bendrai, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
BK 284 straipsnio saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o nusikalstama veika, numatyta šiame įstatyme, kurios papildomu objektu yra sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, apibūdinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. BK 284 straipsnis taip pat nurodo, kad šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta), taip pat įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais. Šie nusikalstamos veikos padarymo būdai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Kaltinamieji A. P. ir R. K. jiems inkriminuojamus veiksmus padarė vakare, miesto centre esančioje judrioje gatvėje, t.y. vietoje, kurioje turi teisę lankytis kiti asmenys, ir nors iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nusikalstamų veiksmų padarymo metu toje vietoje (prie pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) buvo tik asmenys, dalyvavę tarpusavio konflikte, o su konfliktu nesusijusių žmonių buvimo faktas nenustatytas, tačiau ši aplinkybė jokios įtakos kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui neturi, kadangi dėl laisvos galimybės daugeliui žmonių būti vietoje, kurioje demonstruojama nepagarba aplinkiniams, joje bet kuriuo metu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų galėjo patirti nepatogumus, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamieji A. P. ir R. K. smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų O. P. ir D. K. atžvilgiu atliko viešoje vietoje. Įžūlūs veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį, yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi fizinio smurto panaudojimo faktas viešoje vietoje, sukelia ten esančių žmonių sumaištį ir didelį išgąstį, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų A. P. ir R. K. viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu, buvo įžūlūs veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, ir šie kaltinamųjų veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nors fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiųjų O. P. ir D. K. atžvilgiu, buvo sąlygotas asmeninių priežasčių ir savo veiksmais kaltinamieji A. P. ir R. K. nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, tačiau padarinių, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, kaltininko tyčia gali būti ir neapibrėžta, t.y. kaltininkas gali padarinių ir nenorėti, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Kaltinamieji A. P. ir R. K., būdami viešoje vietoje ir panaudodami fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, turėjo numatyti, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta. Be to, kaltinamųjų A. P. ir R. K. neteisėtų veiksmų motyvacijos mažareikšmiškumas ir nekonkrečių motyvų dominavimas bendroje kaltinamųjų smurtinėje veikoje, rodo, jog kaltinamieji, viešoje vietoje naudodami fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą ir norėjo taip veikti.
Kaltinamųjų A. P. ir R. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką jie padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jie visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems A. P. ir R. K., teismas atsižvelgia į kaltinamųjų bendrais veiksmais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme, į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o taip pat į kaltinamųjų asmenybes, į tai, kad anksčiau kaltinamasis R. K. teistas nebuvo, o kaltinamasis A. P. nors ir buvo kartą teistas, tačiau ne už nusikalstamas veikas viešajai tvarkai, taip pat į tai, kad kaltinamasis R. K. dirba, o kaltinamojo A. P. teigimu, jis susitarė su darbdaviu dėl darbo sutarties sudarymo ir tuoj turi pradėti dirbti, ir daro išvadą, kad kaltinamiesiems A. P. ir R. K. skirtina BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės teismui pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, taikant įstatyme (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, ir 5 punktai) numatytus įpareigojimus, kurie gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems A. P. ir R. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri 2017-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam A. P. buvo pakeista į suėmimą, o vėliau, 2017-03-07 teismo nutartimi, panaikinta. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. P. ar R. K. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamiesiems skirtinos bausmės rūšį ir siekdamas tinkamo teismo nuosprendžio įvykdymo mano, kad kaltinamiesiems A. P. ir R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, turi būti taikoma iki bausmės vykdymo pradžios.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 125,86 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 36-37), kuriuo prašė išieškoti iš kaltinamųjų civilinio ieškovo turėtas nukentėjusiųjų O. P. ir D. K. gydymo išlaidas. Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jo atstovui nedalyvaujant (T. 1., b.l. 177), todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).
Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiųjų O. P. ir D. K. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiųjų gydymo išlaidos sudarė 125 eurus 86 centus, todėl ši suma ir turi būti išieškota civilinio ieškovo naudai iš abiejų kaltinamųjų solidariai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu A. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, ir per vieną mėnesį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per tris mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu, į A. P. paskirtą bausmę, įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2015 m. gruodžio 20 d. 22:30 val. iki 2015 m. gruodžio 21 d. 14:33 val. (vieną dieną) ir nuo 2017 m. kovo 6 d. 11:00 val. iki 2017 m. kovo 7 d. 15:15 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę A. P. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam R. K. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, taip pat tęsti darbą, o jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti darbo biržoje, ir per tris mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu, į R. K. paskirtą bausmę, įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2015 m. gruodžio 20 d. 22:30 val. iki 2015 m. gruodžio 21 d. 14:23 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms
Kardomąją priemonę R. K. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Kaltinamiesiems A. P. ir R. K. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jiems gali būti pakeista areštu.
Išieškoti iš A. P. ir R. K. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 125,86 € (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 86 centus) nukentėjusiųjų O. P. ir D. K. gydymo išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.