Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alveronas“ administratoriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-300-230/2008 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alveronas“ administratoriaus ieškinį atsakovams I. S. , R. P. , A. P. , G. M. , G. B. ir D. Č. dėl nuostolių ir administravimo išlaidų atlyginimo. Tretieji asmenys byloje G. P. , R. B. , uždaroji akcinė bendrovė „Orinata“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo įsitikinimu, administratorius nepagrįstai administravimo išlaidas laiko bendrovei padaryta žala. Administravimo išlaidos yra atlyginamos iš bendrovės turto. Lėšų jų padengimui įnešimas iki bankroto bylos iškėlimo numatytas tik ĮBĮ 10 straipsnio 10 ir 11 punktų atveju, kuris negali būti pripažintas tapačiu ar analogišku byloje nustatytam atvejui. Kreditorius šiuo atveju nėra įnešęs pinigų administravimo išlaidoms padengti, todėl nurodytos ĮBĮ nuostatos netaikytinos. Teismas atmetė ir pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas reiškiamą reikalavimą ieškovo akcininkams dėl žalos kreditoriams atlyginimo. Ieškovas akcininkų nesąžiningus veiksmus traktuoja kaip nesirūpinimą bendrove, akcininkų susirinkimo nesušaukimą, direktoriaus neišrinkimą, tačiau dėl akcininkų teisių ir pareigų specifikos jų veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais ir nesąžiningais. Akcininkai negali būti subsidiariai atsakingi už tai, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais. Be to, nenustatyta, kad būtent dėl nurodytų akcininkų veiksmų buvo prarastos galimybės atsiskaityti su kreditoriais (nebuvimas priežastinio ryšio).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas atsakovų elgesio nesąžiningumą CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos taikymo aspektu sieja su veiksmų neatlikimu – UAB RA „Alveronas“ veiklos neužtikrinimu, akcininkų susirinkimų nešaukimu, nesirūpinimu bendrovės turto išsaugojimu, atskaitomybės ir kitokių veiklos dokumentų netvarkymu, administracijos vadovo neišrinkimu. Tačiau sprendžiant, ar toks juridinio asmens dalyvių neveikimas gali būti įvertintas kaip nesąžiningas juridinio asmens atžvilgiu elgesys, būtina išsiaiškinti, kokią įtaką juridinio asmens dalyvių kolegialaus organo veiklai gali daryti konkretus to juridinio asmens dalyvis. Buvęs UAB RA „Alveronas“ direktorius ir akcininkas A. Č. turėjo 33,3 proc. bendrovės akcijų, gi likusieji akcininkai (byloje – atsakovai I. S. , R. P. , A. P. , G. M. , G. B. , tretysis asmuo G. P. ) turėjo po 11 proc. akcijų. Turėdami tokį nežymų akcijų skaičių juridinio asmens dalyviai negalėjo turėti pakankamos įtakos tiek paties juridinio asmens, tiek jo organų veikloje, negalėjo savarankiškai priimti sprendimų, reikšmingų šiai veiklai užtikrinti. ABĮ reglamentavo šias akcininkų neturtines teises: 1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 3) gauti informaciją apie bendrovę; 4) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (ABĮ 16 str. 1 d. – pagal įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2005-06-23 iki 2006-06-21). UAB RA „Alveronas“ įstatai papildomų neturtinių teisių akcininkams nenumatė (tos pačios redakcijos ABĮ 16 str. 2 d. nuostata). Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad UAB RA „Alveronas“ akcininkai pagal turimą akcijų skaičių turėjo teisę tik inicijuoti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, o realią galimybę, esant reikalui – ir pareigą jį sušaukti turėjo administracijos vadovas arba akcininkai, turintys daugiau kaip ½ dalį balsų (ABĮ 26 straipsnio 2 dalis pagal įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2002-06-27 iki 2005-06-22). Nesinaudojimas įstatyme numatyta akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teise arba teise kreiptis į teismą dėl susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu, negali būti vertinamas kaip nesąžiningas juridinio asmens dalyvių elgesys, todėl šioje byloje taikyti CK 2.50 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė atmesdamas ieškinio reikalavimus atsakovams dėl žalos padarymo, grindžiamus CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Teismas padarė bylos įrodymais pagrįstą išvadą, kad dėl akcininkų (atsakovų) teisių ir pareigų apimties bei specifikos jų veiksmai (neveikimas), kiek tai susiję su susirinkimo nesušaukimu ir administracijos vadovo neišrinkimu, negali būti pripažįstami neteisėtais ir nesąžiningais, todėl akcininkai negali būti subsidiariai atsakingi už tai, kad bendrovė neturi kuo atsiskaityti su kreditoriais ar kad nėra (nepakanka) lėšų bendrovės bankroto administravimo išlaidoms apmokėti.

UAB RA „Alveronas“ įstatuose nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Remdamasis juridinio asmens valdymo organų ir jų narių teisių ir pareigų teisiniu reglamentavimu apeliantas tvirtina, kad nesąžiningas ir žalingas atsakovų elgesys pasireiškė tuo, jog jie nevykdė bendrovės valdymo organams būdingų pareigų po to, kai mirė buvęs bendrovės administracijos vadovas, o naujas vadovas nebuvo paskirtas. Pasak apelianto, mirus bendrovės administracijos vadovui turėjo būti paskirtas kitas vadovas, bet kadangi akcininkai tuo nepasirūpino, jie, kaip bendrovės aukščiausio valdymo organo nariai, privalėjo tvarkyti ir saugoti bendrovės turtą bei dokumentus, rengti ir tvirtinti finansinę atskaitomybę, atlikti kitas administracijos vadovui pavestas funkcijas. Apelianto teigimu, būdami bendrovės valdymo organo nariais atsakovai elgėsi pasyviai, nebuvo rūpestingi bei atidūs, todėl atsirado žalingi padariniai, už kuriuos akcininkai turi būti atsakingi. Su šiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti.

Kadangi UAB RA „Alveronas“ įstatuose numatyta, kad akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas, todėl priimtinas apelianto aiškinimas, kad tokiu atveju šio kolegialaus valdymo organo dalyviams - akcininkams tenka valdymo organo narių teisės ir pareigos. Čia būtina įvertinti tą aplinkybę, kad juridinio asmens dalyvio įgyjamos prievolinės teisės ir prisiimamos pareigos priklauso nuo juridinio asmens teisinės formos (CK 2.82 str. 1 d.). UAB RA „Alveronas“ pagal teisinę formą yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl tokio juridinio asmens dalyviai neturi reikšmingų prievolių juridiniam asmeniui, išskyrus dalyvauti juridinio asmens veikloje savo kapitalu. Ši aplinkybė paprastai lemia ir juridinio asmens dalyvių, jeigu pagal juridinio asmens įstatuose nustatytą akcininkų susirinkimo teisinį statusą akcininkai yra juridinio asmens valdymo organo nariai, teisių ir pareigų turinį bei apimtį. Jau minėta, kad nei įstatymai, nei UAB RA „Alveronas“ įstatai nenumatė akcininkų pareigos šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ar jame dalyvauti. Be to, kaip teisingai išaiškino pirmosios instancijos teismas, akcininkų iniciatyvos teisė šaukti susirinkimą bei teikti jame svarstytinus klausimus nėra visiškai laisvai įgyvendinama, nes reglamentuota teismo nurodytų teisės normų reikalavimais. Akcininkai kaip kolegialaus valdymo organo nariai nėra įpareigoti veikti bendrai, todėl neturi bendrai atsakyti už žalos atsiradimą, grindžiamą tuo, kad nebuvo sušauktas susirinkimas, kuriame turėjo būti išrinktas ar paskirtas vienasmenis valdymo organas – administracijos vadovas (CK 6.279 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip kolegialaus juridinio asmens organo specifiškumą, pasireiškiantį tuo, jog šis kolegialus organas gali veikti tik dalyvių susirinkimo metu. Jei valdymo organas yra kolegialus, tai tik kolegialiai priimtas tokio organo sprendimas laikytinas valdymo organo sprendimu. Tai nėra nuolat veikiantis ir kasdienę juridinio asmens veiklą turintis užtikrinti valdymo organas. Juridinio asmens dalyviui, kaip valdymo organo nariui, gali būti suteikiama teisė atlikti tam tikras juridinio asmens valdymo organo funkcijas arba jam gali būti nustatomi kokie nors papildomi reikalavimai. Tačiau toks kompetencijos arba papildomų reikalavimų perkėlimas konkrečiam juridinio asmens dalyviui, kada gali iškilti šio dalyvio atsakomybės už pavestų funkcijų nevykdymą arba netinkamą vykdymą atsiradimo klausimai, turi būti numatytas įstatymuose arba to juridinio asmens steigimo dokumentuose. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, akcininkas pirmiausia turi žinoti, kokias jis, kaip bendrovės dalyvis ir/ar jos valdymo organo narys, turi pareigas bendrovės atžvilgiu, kurių nevykdant jam gali kilti atsakomybė. Tokios pareigos ir funkcijos, kokias nurodo ieškovas (prievolės tvarkyti ir saugoti bendrovės turtą bei dokumentus, rengti ir tvirtinti finansinę atskaitomybę, atlikti kitas administracijos vadovui pavestas veiksmus) ir kurios būdingos užtikrinant nuolatinę juridinio asmens veiklą, UAB RA „Alveronas“ dalyviams nebuvo nustatytos nei įstatymuose, nei šios bendrovės steigimo dokumentuose ar įstatuose, todėl negali būti traktuojamos, kaip akcininkams žinomos ir jų privalomai vykdytinos.

Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovų deliktinė atsakomybė už kreditoriams ir bendrovei padarytą žalą kyla iš neįvykdymo pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos UAB RA „Alveronas“ iškėlimo, o iškėlus bankroto bylą – neperdavimo bankroto administratoriui bendrovės turto ir dokumentų. Šioje nutartyje jau pažymėta, kad atsakovai neturėjo privalomos pareigos saugoti bendrovės turtą ir dokumentaciją, rūpintis jų apskaita ir tvarkymu. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai ar kuris nors iš jų būtų disponavę bendrovės turtu ar jo dalimi, turėtų turtą ar bendrovės veiklos dokumentus savo žinioje, todėl jiems būtų atsiradusi pareiga juos perduoti bankroto administratoriui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo įrodinėjama akcininkų pareiga perduoti administratoriui turtą ir dokumentus nėra numatyta ABĮ arba ĮBĮ normose. Nei įstatymuose, nei bendrovės įstatuose ar steigimo dokumentuose nenumatytos akcininkų teisės ir pareigos finansinės apskaitos organizavimo, dokumentų saugojimo, turto tvarkymo ir apsaugos srityse.

ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004-11-04 iki 2006-04-19) prasme įmonės savininkais laikomi ir įmonės akcininkai, turintys daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš šios teisės normos turinio darytina išvada, kad akcininkų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo sietina su jų žinojimu, turėjimu informacijos apie tai, kad įmonė turi pradelstų kreditorinių įsipareigojimų ir negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, arba žinojimu, kad įmonė buvo viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, jog negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų. Bendriausia informacija apie įmonės finansinę padėtį ir faktinę jos mokumo ar nemokumo būklę atskleidžiama įmonės metinėje finansinėje atskaitomybėje ir veiklos ataskaitoje, kuri turi būti teikiama tvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovams būtų buvusi suteikta informacija arba jie kitaip turėję žinoti apie tai, kad yra pagrindai inicijuoti bankroto bylos UAB RA „Alveronas“ iškėlimą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, konstatuodamas, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta prievolė akcininkams galėtų atsirasti tuo atveju, jeigu būtų sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame akcininkai būtų informuoti apie bendrovės nemokumą ir po to nevykdytų pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių atsakovų teiginius, jog jiems net nebuvo žinoma apie bendrovės direktoriaus mirtį, o liudytojų parodymais patvirtinta, kad akcininkų susirinkimai nebuvo šaukiami ir nevykdavo dar iki direktoriaus mirties. Liudytojai taip pat negalėjo patvirtinti, ar kas nors informavo akcininkus apie direktoriaus mirtį, ar buvo dėl to bandoma iškviesti atvykti akcininkus į bendrovę. Įvertinant šias aplinkybes reikia sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovų, kaip akcininkų santykis su bendrove, įtaka veiklai bei dalyvavimas joje buvo minimalus, jie nebuvo informuojami apie bendrovės ekonominę ir finansinę padėtį, todėl akcininkų veiksmų ar neveikimo negalima pripažinti nesąžiningais.

BUAB RA „Alveronas“ bankroto bylos eigoje buvo priimtas sprendimas taikyti šiai bendrovei supaprastintą bankroto procesą, nes buvo nustatyta, kad nėra bendrovės turto, kurio užtektų administravimo išlaidoms apmokėti. Apeliantas nurodo, kad dėl atsakovų nesąžiningumo bankroto administratorius neteko galimybės gauti teisingą atlyginimą už bankroto administravimo paslaugų atlikimą. Remdamasis bendraisiais teisės principais apeliantas tvirtina, kad paaiškėjus, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, tokių išlaidų apmokėjimo solidarioji pareiga turi tekti tokios įmonės savininkams, taikant pagal analogiją ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies nuostatas.

Jeigu sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą (ĮBĮ 10 str. 10 d.) Ši suma negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų. Jeigu nurodytas asmuo teismo nustatytu laiku įmoka teismo nustatytą sumą, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nurodytos sumos įmokėjimas yra būtina sąlyga iškelti bankroto bylą nemokiai įmonei, kuri neturi turto ar turtinių teisių, arba turi tik tiek, kad pardavus turtą ir turtines teises, gautų lėšų nepakaktų teismo ir administravimo išlaidoms sumokėti. Asmens, teikiančio pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, neįmokėjimas pagal teismo pasiūlymą atitinkamos sumos, kuri būtų skiriama teismo ir administravimo išlaidoms bankroto proceso metu apmokėti, yra pagrindas teismui atsisakyti kelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 3 d. 3 p.). Taigi, viena iš turto neturinčios nemokios įmonės bankroto bylos iškėlimo sąlygų yra įstatyme numatytos sumos įmokėjimas, kurį teismas siūlo atlikti pareiškimą dėl bankroto bylos teikiančiam asmeniui. Ji nesiejama su, pasak apelianto, teisingo atlyginimo bankroto administratoriui užtikrinimu. Bankroto bylos iškėlimo UAB RA „Alveronas“ metu galiojančios redakcijos ĮBĮ normos numatė kreditoriaus, kuris kreipėsi dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo ir atliko mokėjimą ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatytu atveju, galimybę prašyti priteisti įmokėtą sumą iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Kitiems ĮBĮ 5 straipsnyje numatytiems asmenims, galintiems inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, teisė atgauti šią įmoką nenumatyta. Tokiu būdu, BUAB RA „Alveronas“, kuriai taikyti supaprastintą bankroto procesą nutarta jau bankroto bylos nagrinėjimo metu, administratorius neturi teisinio pagrindo reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo iš bankrutuojančios įmonės akcininkų. Jo teisė gauti atlyginimą reglamentuota ĮBĮ normų, pagal kurias už darbą administratoriui apmokama iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės lėšų (ĮBĮ 36 str. 1 d.). Įmonės supaprastinto bankroto proceso metu administratoriui atlyginama iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą ir turtines teises (ĮBĮ 13(1) str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad lėšų teismo ir administravimo išlaidoms padengti įnešimas iki bankroto bylos iškėlimo, numatytas ĮBĮ 10 straipsnio 10 ir 11 dalyse, negali būti pripažintas tapačiu ar analogišku byloje nagrinėjamam atvejui, nes kreditorius šioje byloje nėra įnešęs pinigų administravimo išlaidoms padengti, todėl nurodytos ĮBĮ nuostatos netaikytinos nei remiantis bendraisiais teisės principais, nei įstatymo analogija. Kita vertus, šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kad atsakovai, elgdamiesi nesąžiningai, neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui, kurio dalyviais jie yra, iškėlimo. Nenustačius tokių aplinkybių, nėra pagrindo ieškovo nurodytais motyvais tenkinti reikalavimo dėl bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų išieškojimo iš atsakovų.

BUAB RA „Alveronas“ bankroto byloje patvirtinti 208 721,05 Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai. Šios sumos dydžio kreditoriniai reikalavimai yra BUAB RA „Alveronas“ neįvykdytos finansinės prievolės. Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str. 1 d.). Juridinio asmens dalyviai neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (CK 2.50 str. 2 d.). ABĮ įtvirtinta bendroji norma, kad akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata jau pažymėta, kad byloje ieškinio reikalavimai dėl žalos padarymo gali būti nukreipti akcininkams tik per jų pareigų, prisiimtų bendrovės atžvilgiu, neįvykdymą. Akcininkai prisiima tik turtinę prievolę bendrovei apmokėti už pasirašytas akcijas, todėl akcininkai kitokių tiesioginių turtinių įsipareigojimų bendrovės atžvilgiu neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad už bendrovės prievoles kreditoriams akcininkai turėtų atsakyti ta suma, kuria neįvykdyta jų prievolė apmokėti bendrovei už pasirašytas akcijas. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, kad atsakovų padaryta žala kreditoriams ir bendrovei pasireiškia ir tuo, kad ne visos pasirašytos bendrovės akcijos buvo apmokėtos. Pasak apelianto, žalos atlyginimas, kuris galėtų būtų skiriamas kreditorių reikalavimams tenkinti, turėtų būti priteistas iš bendrovės akcininkų, neįmokėjusių už akcijas. Apeliantas nurodo, kad pagal 2002 m. sausio 1 d. įmonės balansą ir kapitalo būklę UAB RA „Alveronas“ įstatinis kapitalas buvo 162 000 Lt, kurio dalis – 21 862 Lt yra neapmokėta. BUAB RA „Alveronas“ 2002 m. sausio 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose (BUAB RA „Alveronas“ bankroto bylos Nr. B2-106-230/2008 lapai 33-46) nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas sudarė 162 000 Lt, nepareikalauta įmokėti įstatinio kapitalo dalis – 21 862 Lt. Vadinasi, iš 162 išplatintų ir pasirašytų akcijų (vienos akcijos nominali vertė - 1000 Lt) maždaug už 22 akcijas nebuvo apmokėta. Pagal duomenis UAB RA „Alveronas“ 1995 m. balandžio 5 d. akcininkų susirinkimo protokole (t. 1, b. l. 22) bendrovėje 6 akcininkai (byloje atsakovai I. S. , R. P. , A. P. , G. B. , G. M. , tretysis asmuo G. P. ) turėjo po 18 akcijų, o buvęs akcininkas ir bendrovės direktorius A. Č. – 54 akcijas. Neapmokėta už akcijas suma (21 862 Lt) akcininkai ar kai kurie iš jų yra atsakingi už bendrovės prievoles kreditoriams, tačiau priteisti šią sumą ieškovui BUAB RA „Alveronas“ iš visų atsakovų arba kažkurio iš jų nėra galimybės, nes negalima nustatyti, kuris ar kurie iš akcininkų neįvykdė prievolės visiškai apmokėti už pasirašytas akcijas. BUAB RA „Alveronas“ 2002 m. sausio 1 d. balanso formoje „Kapitalo būklė“ nurodyta, kad pareikalauta, bet neįmokėta suma už akcijas yra už 21 862 Lt, bet nėra neužpildyta grafa „Akcininkai – skolininkai“, t. y. neišvardinta, kurie akcininkai yra skolininkai už akcijas (BUAB RA „Alveronas“ bankroto bylos Nr. B2-106-230/2008 lapas 39). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju buvęs UAB RA „Alveronas“ vyr. buhalteris R. B. , be kita ko, parodė, kad akcininkų kapitalas iki galo nebuvo suformuotas, o kas neįnešė už akcijas, jis negalėjo pasakyti (t. 1, b. l. 176). Nesant įrodymų, kuris ar kurie iš akcininkų liko skolingi už pasirašytas akcijas, negalima nustatyti, kuris ar kurie iš atsakovų neapmokėta už akcijas suma turi pareigą atsakyti pagal BUAB RA „Alveronas“ prievoles.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių BUAB RA „Alveronas“ kreditoriams ir bendrovei atsirado žala. Padaręs išvadą, kad byloje neįrodytos atsakovų, kaip BUAB RA „Alveronas“ akcininkų, deliktinės atsakomybės atsiradimo būtinosios sąlygos ir tuo remiantis atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.