Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-502-360/2011

Teisėja R. Kulberkienė Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00152-2007-4

2011 m. birželio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, pradėti mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, uždrausta bendrauti su M. G., D. D., nustatyta neatlygintinai išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Iš S. P. priteista 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo V. P. naudai. Taip pat iš S. P., M. G. ir D. D. priteista solidariai 887 litų žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos naudai ir iš kiekvieno priteista po 200 litų advokato paslaugų apmokėjimui. Nuosprendžio vykdymo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. G., D. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent 2007-04-17 apie 20-21 val. Kretingos mieste, (duomenys neskelbtini), mokyklos - darželio „duomenys neskelbtini“ teritorijoje, S. P., M. G. ir D. D. viešoje vietoje užpuolė ir sumušė pro šalį iš meno mokyklos einantį nepilnametį V. P., gim. (duomenys neskelbtini). S. P. tyčia, be jokios priežasties sudavė V. P. kumščiu smūgį į dešiniąją akį, po to priėjo A. M., ir sudavė jam dar vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Po to, prie V. P. priėjo A. M., ir sudavė jam dar vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Po to, priėjo D. D., M. G. ir A. K., ir kartu su S. P. bei A. M. iš chuliganiškų paskatų, turėdami vieningą tyčią, matydami vienas kito agresyvius smurtinius veiksmus, sudavė V. P. kumščiais ne mažiau 10 smūgių į veido ir galvos sritis, o A. K. sudavė per kojas ir pargriovė nukentėjusįjį. Pargriuvusiam V. P. ant žemės, S. P., D. D., M. G., A. M. ir A. K. sudavė kumščiais ne mažiau 6 smūgių į veido ir galvos sritis bei spyrė kojomis ne mažiau kaip 7 smūgių į dešinįjį šoną ir dešiniąją koją, be to S. P. spyrė 2 kartus į sėdmenis. S. P., D. D. ir M. G. tyčiniais ir įžūliais bei neleistinais veiksmais, agresyviu bei moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir nukentėjusiajam V. P. padarė galvos sumušimą ant minkštųjų audinių paburkimu, poodinės kraujosruvomis abiejų antakių srityse, dešinės akies vokuose, kairės orbitos apatinio krašto projekcijoje su odos nubrozdinimu, apatinės lūpos vidurinėje dalyje, paviršiniais nubrozdinimais dešinės plaštakos III, IV, V pirštų tiesiamuosiuose paviršiuose, kas sukėlė V. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė atitinka Baudžiamojo kodekso 54 str. nuostatų turinį. Veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimų apeliantas neginčija.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistajam S. P. paskyrė teisingą bausmę. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam atitinka BK 54 ir 91 str. reikalavimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Apylinkės teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 11 str. 3 d. nuostatas yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika ne tik pažeista viešoji tvarka, bet ir kitam asmeniui nežymiai sutrikdyta sveikata, nusikaltimas įžūlus, susijęs su fizinio smurto panaudojimu. Pažymėtina tai, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos stadija – baigtas nusikaltimas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio seka, jog apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagrįstai pripažinta, jog nusikalstamą veiką įvykdė bendrinimų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)

Skirdamas apeliantui bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, kaip ir privalu, atsižvelgė į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, taip pat atsižvelgė, jog jis anksčiau neteistas, nedirba ir nesimoko, taip pat į tai, jog baustas administracine tvarka, nesusitaikė su nukentėjusiuoju dėl aplinkybės, kad neatlygino neturtinės žalos, tačiau atsiprašė nukentėjusiojo. Visą tai įvertinęs apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad realiausiai bausmės tikslai bus pasiekti S. P. skiriant su laisvės atėmimu nesusijusia bausme. Apylinkės teismas įvertino ir tai, jog nuteistasis nusikaltimą padarė vakare su draugais, todėl skyrė laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus, kurie drausmins, kontroliuos, įpareigos užsiimti naudinga veikla. Aukštesnysis teismas pažymi, jog už nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., padarymą apylinkės teismo paskirta bausmė, leis įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus, tokios bausmės paskyrimas pateisinamas visapusiškai įvertinus nuteistojo asmenybę.

Akcentuotina, jog teismas skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo S. P. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str., 91 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Nuteistojo skundo argumentai, jog jis atsiprašė nukentėjusiojo nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai paskirtą bausmę, nes pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę įvertino tą aplinkybę.

Atmestinas nuteistojo skundo argumentas dėl jam paskirtos griežčiausios bausmės, nors jis nebuvo nei padaryto nusikaltimo iniciatorius, nei daugiau sudavė smūgių nukentėjusiajam. Aukštesnysis teismas dar kartą pažymi, jog teismas skirdamas bausmę, kiekvienu atveju ją individualizuoja skirtingai atsižvelgiant į visus aukščiau minėtus bausmės skyrimo ypatumus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sumažinti jam Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neturtinės žalos dydį, sumažinant ją iki 1000 litų. Šis nuteistojo prašymas nepagrįstas. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d., kuri įtvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo sri­ty­je vi­siš­ko ža­los at­ly­gi­ni­mo prin­ci­pas objektyviai ne­ga­li bū­ti tai­ko­mas vi­sas, ka­dan­gi ne­tur­ti­nės ža­los tiks­liai įver­tin­ti pi­ni­gais neįmanoma. Įsta­ty­mas nu­ma­to piniginę satis­fak­ci­ją, kuria sie­kia­ma kiek įma­no­ma tei­sin­giau kom­pen­suo­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo patirtus dva­si­nius išgyvenimus, fi­zi­nį skaus­mą ir kt., o teis­mo funkci­ja yra nu­sta­ty­ti tei­sin­gą piniginę kom­pen­sa­ci­ją už pa­tir­tą skriau­dą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Kaip nustatyta apylinkės teismo, nukentėjusysis V. P. buvo sumuštas be menkiausio preteksto. Jam tyčiniais nuteistųjų veiksmais buvo padaryti: galvos sumušimas su minkštųjų audinių paburkimu, poodinėmis kraujosruvomis su odos nubrozdinimu, apatinės lūpos vidurinėje dalyje, paviršiniai odos nubrozdinimai dešinės plaštakos III, IV, V pirštų tiesiamuosiuose paviršiuose. Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, V. P. patyrė daug fizinių sužalojimų. Teisėjų kolegijai, šiuo atveju nekyla abejonių, jog sumuštas nukentėjusysis, juolab sumuštas viešoje vietoje, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir akivaizdų dvasinį sukrėtimą ir emocinį diskomfortą, pažeminimą. Buvo laikinai sutrikdytas jo darbingumas, jautė nuolatinį baimės jausmą.

Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo argumentas, jog neturtinė žala nuteistajam turi būti sumažinta, nes nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad padaryti kūno sužalojimai atsiliepė jo sveikatai ir būtina vartoti vaistus. Pažymėtina, jog byloje, esanti specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, be to neturtinė žala nėra susijusi su gydymo išlaidomis.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismo paskirta bausmė yra laisvės apribojimas. Tai netrukdo pradėti dirbti nuteistajam. S. P. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl manytina, jog turės galimybių uždirbti lėšų žalos atlyginimui. Nuteistasis S. P. prašo sumažinti priteistą neturtinę žalą, nes neturi galimybių ją sumokėti, sunkiai gyvena, neturi darbo, šeimą išlaiko tik mama. Kolegija pažymi, jog vadovaujantis BPK 109 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį (4000 Lt), tinkamai vadovavosi CK numatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, kolegija sutinka su tokiu neturtinės žalos dydžiu, nes akivaizdu, kad dėl tyčinių, įžūlių, smurtinių S. P. nusikalstamų veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kiekvienas nuteistasis privalo nusikaltimu padarytą žalą atlyginti proporcingai, todėl atmestinas skundo argumentas, jog nuteistajam priteista per didelė suma, nukentėjusysis neturtinę žalą įvertino 20 000 litų. Apylinkės teismas pagrįstai remdamasis CK 6.23 str. nuostatomis, nuosprendyje nurodė, jog solidariosios prievolės kreditorius gali pareikšti ieškinį skolininkui tik dėl šio skolininko dalies išieškojimo. Todėl atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į nukentėjusiojo sužalojimo laipsnį, asmenybę, nusikaltimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priteisė 4000 litų neturtinės žalos iš nuteistojo S. P. Aukštesnysis teismas sutinka su tokia apylinkės teismo pozicija.

Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis neturi pajamų, neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, esant tokiai situacijai, jis kaip tik turėtų aktyviai stengtis gauti pajamų, kad nukentėjusiajam padaryta žala būtų kaip galima greičiau atlyginta.

Nuteistasis S. P. skunde teigia, jog nukentėjusysis piktnaudžiauja savo teisėmis. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog žalos atlyginimas nėra nuteistojo paslauga nukentėjusiajam. Žalos atlyginimas - besąlyginė nuteistojo prievolė, kurios įvykdymas turi tapti prioritetu kitų nuteistųjų poreikių tenkinimo kontekste. Kolegija, atsižvelgdama į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, motyvus, kuriais grindžiamas prašymas sumažinti neturtinę žalą, mano, jog pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė teisingai, tinkamai vadovavosi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktikos patirtimi.

Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. P., Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-03-17 nuosprendžiu paskirtas bausmes už padarytą nusikaltimą, jas tinkamai individualizavo, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmių rūšį tiek trukmę, tiek neturtinę žalą. Todėl keisti paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.