- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-18
- Bylos Nr.
- e2YT-9826-1215/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02939-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Donielaitė-Paškevičė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., Valstybės Įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., Valstybės Įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pats po savo motinos V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina V. S.. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas: 152/606 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 33/100 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 33/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įvairūs kilnojamieji daiktai: buitinė technika, įrankiai, knygos, drabužiai, papuošalai ir pan. Po savo motinos mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir palikimo nepriėmė, tačiau laiko, kad jis savo palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti, t. y. namu naudojosi, juo rūpinosi ir moka komunalinius mokesčius. Pažymi, kad tame pačiame name gyvenu ir pats pareiškėjas, todėl prižiūri tiek savo, tiek ir mamos dalį, vienodai rūpinasi visu turtu. Taip pat, kaip mamos palikimą, priėmė ir visus mamai priklausiusius kilnojamuosius daiktus: įvairius buities prietaisus, knygas, nuotraukų albumus, papuošalus ir kt. Nurodė, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukeltų jam teisines pasekmes, tuomet jis galėtų realizuoti savo paveldėjimo teisę, kreiptis į notarų biurą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Remiantis išdėstytu, pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis priėmęs savo motinos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Papildomai informavo, kad suinteresuotas asmuo iki 2024 m. liepos 3 d. nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos V. S. palikimo perėjimą valstybei ir nėra pradėjusi palikimo priėmimo procedūros.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės Įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą ir nurodė, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos V. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
5. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė. Apie bylą ir jos nagrinėjimą informuotas tinkamai.
6. Pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Iš byloje esančio mirties įrašo, sudaryto (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta Gyventojų registro pažyma apie V. S. patvirtina, kad pareiškėjas V. S. ir suinteresuotas asmuo A. S. yra V. S. vaikai. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nurodo, kad 152/606 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 33/100 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 40/104091, adresu (duomenys neskelbtini), 33/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. S. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Kartu su pareiškimu pateiktas Šiaulių miesto 3-ojo notaro biuro notarės N. V. 2024 m. birželio 12 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad po V. S. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, o (duomenys neskelbtini) testamentas patvirtina, kad V. S. nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), lieka jos sūnui V. S..
8. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
9. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal CK normas turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
10. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. S. iš karto po palikėjos mirties priėmė savo motinos palikimą, gyveno ir rūpinosi palikėjos turimu nekilnojamuoju turtu, mokėjo visus mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo paliktą nekilnojamąjį turtą, t. y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai palikimą valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė nepriėmė turto pagal testamentą. Pareiškėjo palikimo priėmimo valdant motinos turtą fakto suinteresuoti asmenys neginčijo. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų spręstina, kad pareiškėjo turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusios motinos V. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.