Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo A. B. ieškinys adresuotas Kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui. Atsakovais nurodyta kriminalinė Lietuva, atstovaujama kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos, kriminalinės institucijos Vilniaus apygardos teismo, pseudo teisėjos Z. S. ir L. B..

Ieškinį atsisakyta priimti.

Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str.). Net ir ši teisė, būdama visų materialiųjų subjektinių teisių garantas, nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia ginčus tarp šalių ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas, pateikdamas Civilinio proceso kodekso reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir juo reikšdamas ydingai suformuluotą reikalavimą neegzistuojantiems atsakovams, nesiekia savo galimai pažeistų teisių gynimo, todėl jo ieškinys nepriimamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Nagrinėjant ieškinio priėmimo klausimą teismas taip pat atsižvelgia į aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, suformuotą 2015 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015, kurioje apeliacinės instancijos teismas atmetė argumentus dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir sprendė, kad ieškovo A. B. ieškinys atsakovams „kriminalinė Lietuvos Respublika“, ,,kriminalinis Vilniaus apygardos teismas“ yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. nutartyje išdėstytus motyvus, teismas laiko kad ir šioje byloje reiškiamam ieškiniui nėra pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes ieškovas atsakovus sąmoningai įvardija kriminaline Lietuva, kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija, kriminaline institucija Vilniaus apygardos teismu, pseudo teisėja Z. S. ir pseudo teisėja L. B., ne dėl klaidos ar nežinojimo, jog toks atsakovų įvardinimas civiliniame procese yra negalimas, o dėl to, kad tokiu būdu sąmoningai siekia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams.

Teismas sprendžia, kad ieškovo A. B. ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti A. B. ieškinį.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.