Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-4219-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-27
Bylos Nr.
A5.-4219-990/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Pažeidėjas
R. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-4219-990/2019
Teisminis procesas Nr. 4-68-3-03461-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei-Liobienei,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovui G. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius G. Z. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo R. M. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. M., būdama R. M. individualios įmonės vadove, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, sudariusi rašytinę darbo sutartį su A. J., tačiau prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbų pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui nepranešusi apie A. J. darbo pradžią, 2019 m. gegužės 13 d. nuo 13.00 val. iki 14.20 val. leido A. J. R. M. individualios įmonės naudai prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtame žaidimų kambaryje „M.“ vykdyti darbines vaikų priežiūros funkcijas.

II. Įrodymai, jų vertinimo motyvai bei veikos kvalifikavimas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama R. M. parodė, kad ji yra vaikų žaidimų kambario „M.“ įkūrėja ir savininkė, taip pat ji dirba UAB „C.“ projektų vadove. 2019 m. gegužės 12 d. ji iš darbuotojos K. F. gavo žinutę, kad 2019 m. gegužės 13 d. ši- K. F. neatvyks į darbą. Žaidimų kambaryje visą laiką dirba du darbuotojai, nes darbo valandos yra nuo 10.00 val. iki 21.00 val. Sužinojusi, jog gegužės 13 d. žaidimų kambaryje trūks darbuotojos, 2019 m. gegužės 12 d. ji kreipėsi į giminaitę A. J., kuri sutiko padirbti žaidimų kambaryje. Darbo sutartį su A. J. ji pasirašė 2019 m. gegužės 12 d., t. y. sekmadienį. 2019 m. gegužės 13 d., t. y. pirmadienį ji pati atidarė žaidimų kambarį. Per pietus ji gavo žinutę iš vaikų darželio apie tai, kad jos sūnui kyla temperatūra. Žinodama, kad jos sūnui dėl pakilusios temperatūros prasideda traukuliai, ji išskubėjo į darželį, o į darbą pakvietė A. J.. Ji negalėjo žaidimų kambario uždaryti net penkiolikai minučių, nes tai draudžia prekybos centro (duomenys neskelbtini) taisyklės. Atvykusios A. J. ji paprašė tiesiog pabūti žaidimų kambaryje. Iš vaikų darželio ji grįžo maždaug po keturiasdešimties minučių. Ji nesitikėjo, jog A. J. teks prašyti dirbti kitą dieną po darbo sutarties sudarymo, tačiau esant tokiai situacijai ji neturėjo iš ko rinktis. Minėta situacija susidarė dėl netikėto darbuotojos K. F. išėjimo iš darbo. Jos įmonė veikia jau trejus metus - iš pradžių ji dirbo viena, vėliau pradėjo samdyti darbuotojus. Dabar jau priimti du darbuotojai. Nagrinėjamo įvykio dieną A. J. žaidimų kambaryje jokių darbinių funkcijų neatliko, tiesiog dėl griežtų prekybos centro taisyklių privalėjo pabūti kambaryje, kol ji grįš iš vaikų darželio, todėl nelegalaus darbo nebuvo. A. J. prižiūrint vaikų kambarį pastarajame buvo mama su dviem vaikais, kurių prižiūrėti nereikėjo, nes mama vaikus prižiūrėjo pati. Situacija, kuomet vaikų kambaryje buvo kitas žmogus, buvo vienkartinė. Prekybos centro apsaugos darbuotojai kiekvieną rytą vaikšto ir tikrina, kas atsidarė, o kas - ne, tikrina, ar patalpą atidarė darbuotojas, kuris yra įregistruotas prekybos centro (duomenys neskelbtini) administracijoje, ar įspėta, kad patalpas atidarys konkretus žmogus, nes prekybos centrui yra pateikti darbo grafikai. Ji yra įsitikinusi, kad pranešimą darbo inspekcijai pateikė K. F., nes pranešimas gautas sekmadienį, o K. F. atsiuntė jai žinutę, kad pirmadienį neišeis į darbą ir puikiai žinojo, kad ji neturi kur dėtis.

2019 m. gegužės 21 d. paaiškinime R. M. nurodė atidariusi žaidimų kambarį, kuriame dirba, tačiau apie 13 val. ji sulaukė skambučio iš vaikų darželio „S.“ dėl savo sūnaus sveikatos (febriliniai traukuliai), todėl privalėjo išvykti. Kadangi darbuotoja K. F. 2019 m. gegužės 12 d. atsiuntė prašymą atleisti ją iš darbo, ji pasirašė sutartį su savo labai artima giminaite A. J. Tą ji padarė iš karto po informacijos apie sutarties nutraukimą gavimo. Su A. J. darbo sutartis buvo sudaryta 2019 m. gegužės 12 d. 2019 m. gegužės 14 d. buvo pirma A. J. darbo diena (nuo 10.00 val. iki 21.00 val.), o 2019 m. gegužės 13 d. vyko susipažinimas, kai ji - R. M. dirbo pati, tačiau patikrinimo metu ji buvo išvykusi kelioms minutėms dėl savo vaiko. Darbo sutartis pasirašinėja ji pati. Su pažeidimu ji sutinka ir gailisi. Neplanuotas ir skubus darbuotojos prašymas atleisti, (duomenys neskelbtini) taisyklės, kurios neleidžia palikti darbo vietos ar uždaryti darbo vietą net ir ekstra atveju, įtakojo jos veiksmus (b. l. 6).

Teismo posėdžio metu K. F. parodė, kad R. M. individualioje įmonėje ji dirbo 2019 m. pavasarį apie du mėnesius, ji buvo vaikų kambario administratorė ir rūpinosi socialiniais tinklais, į socialinį tinklą „Facebook“ įkeldavo įrašus. Maždaug prieš du mėnesius ji išėjo iš minėtos darbovietės, nes jai nepatiko darbinė aplinka bei mažas atlyginimas. Ji dirbo kartu su kita moterimi, vardu B., tačiau B. išėjo mėnesį prieš jai išeinant. Ji nežino, kas dirbo vietoje B., nes to žmogaus nematė, o ir kasos knygoje nematydavo nei parašo, nei vardo. Tą mėnesį, kai nebuvo B., kažkas nelegaliai dirbo. Iš pokalbių su vadove ji suprato, kad vietoje B. dirba moteris. Kai ji dirbdavo, vadovė pasirašydavo į kasos knygą už tą kitą žmogų. Vadovė turėjo kitą darbą ir tikrai nedirbdavo tomis dienomis, kai jai buvo laisvos dienos - dirbdavo kažkas kitas. Ji vadovei yra pasakiusi suprantanti, kad vyksta kažkas negero, bet vadovė ją patikino, jog tai leidžia įstatymai. Ji turėjo atskirus raktus ir niekada nesusitikdavo su kita darbuotoja. Pati vadovė kartais dirbdavo žaidimų kambaryje tik tada, jeigu kokiai nors darbuotojai reikėdavo laisvos dienos, tačiau vadovė turėjo kitą darbą - jos žiniomis, vadovė dirbo UAB „C.“ su personalo aptarnavimu. Ji sekė informaciją internete, kur rašoma, kiek tuo metu įmonėje yra įdarbinta darbuotojų. Suvokusi, kad vysta kažkas negerai, ji sumanė pati pasižiūrėti, ar ji yra įdarbinta. Nuėjusi į „Sodros“ duomenų bazę ji pamatė, kad ji yra įdarbinta. Duomenų bazėje rodo, kas ir kada išėjo, kada lieka tik vienas darbuotojas. Supratusi, kad vyksta kažkas negero, apie tai ji pranešė darbo inspekcijai. Naujos žaidimų kambario patalpos yra šalia žaidimų kambario „M.“, valandos laiko iš vienų patalpų atvykti į kitas tikrai nereikia. Pagal taisykles, jei žaidimų kambaryje nebūdavo vaikų, ji galėdavo išeiti papietauti arba į tualetą maždaug 15 minučių, bet vieno kambario palikti ji negalėdavo. Jos darbo laikas buvo nuo 10.00 iki 21.00 val., kai kada užsukdavo R. M., bet pastaroji nedirbdavo - R. M. atvykdavo tik pasirašyti už kitą žmogų. Prekybos centro (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojai apeidavo prekybos centrą ir tikrindavo, ar atsidarė parduotuvės, bet pačių darbuotojų tapatybės netikrindavo.

2019 m. gegužės 13 d. paaiškinime A. J. nurodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. nuo 13.00 val. „M.“ ji prižiūrėjo vaikus, kuomet pavadavo savininkę, kadangi pastaroji buvo išvykusi į darželį. Trečiadienį, t. y. 2019 m. gegužės 8 d. 14.00-15.00 val. ji pavadavo R. M. pietų metu. Atlygio nebuvo, nes tarp jų yra giminystės ryšiai – jos vyras yra R. M. sūnėnas (b. l. 7).

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad vaizdo įraše pavadinimu „2019_0513_130046_032.MP4“ užfiksuota, kaip 2019 m. gegužės 13 d. 13.03 val. vaikų žaidimų kambaryje, esančiame prekybos centre (duomenys neskelbtini), žaidžia du vaikai, kuriuos prižiūri tamsios spalvos palaidinę dėvinti moteris trumpais šviesiais plaukais. Moteris prilaiko vaikus šiems lipant ant čiuožyklos, su jais bendrauja, visą laiką yra šalia vaikų. Vaizdo įraše pavadinimu „2019_0513_130914_033.MP4“ užfiksuota, kaip 2019 m. gegužės 13 d. 13.09 val. į tą patį žaidimų kambarį užeina du Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai, kuriuos pasitinka ta pati moteris, prižiūrėjusi vaikus. Įeinant Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojams vaikai žaidžia pripučiamame baseine, o moteris tvarkosi patalpoje. Paklausta, ar prižiūri vaikus, moteris atsako teigiamai. Paklausta, kokioje įmonėje ji dirba, moteris nurodo pavaduojanti R. M. Moteris prisistato A. vardu, nurodo dirbanti pirmą dieną, darbo sutarties nėra sudariusi, Sodrai apie jos darbą nepranešta. Mobiliojo ryšio telefonu moteris paskambina įmonės savininkei bei pastarąją paragina atvykti (b. l. 2).

VSDFV Alytaus skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. pranešime nurodyta, kad R. M. individuali įmonė pranešimą apie apdraustosios A. J. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. gegužės 13 d. pateikė 2019 m. gegužės 13 d. 16.28 val. (b. l. 11).

2019 m. gegužės 12 d. darbo sutartyje nurodyta, kad A. J. į R. M. individualios įmonės vaikų žaidimų kambario „M.“ administratorės pareigas priimta nuo 2019 m. gegužės 13 d. (b. l. 14-16).

Nors R. M. nurodė dėl savo veiksmų besigailinti, tačiau neigė tai, kad įvykio dieną A. J. vaikų žaidimų kambaryje vykdė kokias nors darbines funkcijas. R. M. teigimu, A. J. tądien tik buvo vaikų žaidimų kambaryje, tačiau jokių veiksmų neatliko, vaikų neprižiūrėjo, klientų nepriiminėjo, iš klientų jokių apmokėjimų nepriėmė. Atsižvelgiant į tokią R. M. poziciją darytina išvada, jog su padarytu nusižengimu ji nesutinka.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Iš teismui pateiktos 2019 m. gegužės 12 d. darbo sutarties turinio matyti, jog A. J. buvo priimta į vaikų žaidimų kambario „M.“ administratorės pareigas, sutartyje A. J. darbo pradžia numatyta 2019 m. gegužės 13 d., sutartas 3,45 eurų valandinis atlygis (b. l. 14-16). Nors administracinėn atsakomybėn traukiama R. M. kategoriškai neigė tai, jog A. J. 2019 m. gegužės 13 d. vaikų žaidimų kambaryje „M.“ vykdė kokias nors darbines funkcijas, tačiau vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys byloja situaciją buvus kitokią. Minėta, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu A. J. vaikų žaidimų kambaryje „M.“ buvo rasta prižiūrinti du vaikus ir besitvarkanti žaidimų kambario patalpose. Teismas neturi jokio pagrindo tikėti R. M. iškelta versija, jog A. J. 2019 m. gegužės 13 d. vaikų žaidimų kambaryje jokių darbinių funkcijų neatliko ir tik laukė, kol R. M. grįš iš vaikų darželio. Iš teismui pateiktų vaizdo įrašų matyti, kaip A. J. vaikų žaidimų kambaryje „M.“ žaidžia su dviem vaikais, juos prilaiko šiems besileidžiant nuo čiuožyklos, su jais aktyviai bendrauja. Be to, iš teismui pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad A. J. vaikų žaidimų kambaryje „M.“ įvykio dieną su vaikais yra viena, priešingai nei patikino R. M., vaikų neprižiūri jų mama. Vykdžiusi vaikų priežiūrą raštu patvirtino pati A. J. Be kita ko, teismui pateiktoje darbo sutartyje yra aiškiai įtvirtinta A. J. darbo pradžios data – 2019 m. gegužės 13 d., todėl nesuprantami R. M. teiginiai apie tai, kad A. J. iškvietimas į darbą 2019 m. gegužės 13 d. jai buvo netikėtas. Iš teismui pateiktų duomenų darytina išvada, jog R. M. A. J. sąmoningai įdarbino nuo 2019 m. gegužės 13 d., o A. J. minėtą dieną pilnai vykdė darbines funkcijas. Negalima nepastebėti ir to, jog, nors 2019 m. gegužės 13 d. A. J. dirbo vaikų žaidimų kambaryje „M.“, o jos darbas užfiksuotas apie 13 val., R. M. apie A. J. įdarbinimą VSDFV pranešė tik 2019 m. gegužės 13 d. 16.28 val., t. y. praėjus kelioms valandoms po Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo. Nors R. M. tvirtino dar 2019 m. gegužės 12 d. žinojusi, jog rytojaus dieną vaikų žaidimų kambaryje trūks darbuotojo, tačiau apie naujai įdarbintą asmenį nepranešė nei darbo sutarties sudarymo dieną, nei 2019 m. gegužės 13 d., prieš A. J. pradedant realiai dirbti. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina R. M. sąmoningą apsisprendimą nepranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie A. J. darbą ne tik prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbų pradžios, tačiau netgi ir A. J. faktiškai dirbant. Vien tai, jog aptariamų įvykių laikotarpiu aplinkybės R. M. susiklostė nepalankiai, neatleidžia R. M., kaip darbdavio, nuo įstatymo nustatytos pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbų pradžios VSDFV teritoriniam skyriui pranešti apie naujai priimto darbuotojo darbo pradžią.

Teisinė atsakomybė už nelegalų darbą įtvirtinta ANK 95 straipsnyje, taigi R. M. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

III. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

R. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų administracinė nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas pažymi nenustatęs R. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Teismas neturi duomenų apie ankstesnį R. M. baustumą už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, taigi R. M. skirtina minimalaus ANK 95 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyto dydžio - vieno tūkstančio eurų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635- 637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti R. M. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai vieno tūkstančio eurų dydžio baudą.

Išaiškinti R. M., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje- administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19104200183. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas