Panevėžio apygardos teismo nutartis

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. K. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi A. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis gydymas ir stebėjimas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. To paties teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas A. K. yra taikomas iki šiol, paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 21 d. priimta nutartimi.

3. Teismo posėdyje A. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėja prašo skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs A. K. skundą, pateiktą bylos medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė A. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis terminą.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Iš kartu su 2020 m. liepos 13 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo pateiktos Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados (toliau – Išvada) matyti, kad Komisija, rekomenduodama tęsti A. K. priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis nurodė, kad stebimuoju laikotarpiu paciento psichikos būsena nėra pakankamai stabili, fiksuojami pykčio protrūkiai, dažni konfliktai su kitais pacientais, personalu. Klinikiniame vaizde intelekto deficitas, paviršutiniškos, nebrandžios emocijos, disforiška nuotaika. Mąstymas konkretus, stokoja nuoseklumo. Silpna impulsų kontrolė, greitai provokuojasi pykčio reakcijos, negeba laikytis nustatytų taisyklių, nenoriai vartoja paskirtus vaistus. Nekritiškas elgesio, psichikos sutrikimo atžvilgiu, meluoja apie savo elgesį skyriuje.

8. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog A. K. vis dar būti taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Kol kas ją keisti į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas neabejoja pateiktais įrodymais, kadangi nebuvo pateikta jokių objektyvių juos paneigiančių duomenų. Nustatyta, kad stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis A. K. yra taikomas 3,5 metų, tačiau, kaip matyti iš Komisijos išvadoje pateiktų duomenų, per šį laikotarpį A. K. būklė nepagerėjo tiek, jog jau būtų galima jam taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, ji vis dar išlieka nepakankamai stabili. A. K. patiria pykčio protrūkius, greitai provokuojasi pykčio reakcijos, konfliktuoja tiek su kitais pacientais, tiek su personalu. Nėra kritiškas savo psichikos sutrikimui bei elgesiui, apie jį meluoja. Nenoriai vartoja vaistus, negeba laikytis nustatytų taisyklių. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad A. K. būtina taikyti stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis ir jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę pratęsė. Šiuo atveju dar negalima daryti išvados, kad A. K. socialinis pavojingumas yra sumažėjęs tiek, jog jam galėtų būti taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Be to, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad jam buvo bandoma taikyti tiek ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tiek stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, tačiau tokie gydymai nebuvo efektyvūs. Minėtos teismo išvados nekeičia ir tokie A. K. skundo argumentai, jog jis nori tobulėti, turėti daugiau užimtumo, o jo teiginių, kad jis skyriuje savo noru padeda sanitarams ir elgiasi adekvačiai, nepatvirtina jokie bylos duomenys.

9. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

A. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.