Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas išnagrinėjo prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyv. vieta Vilniaus m. sav., nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent jis, 2022 m. liepos 29 d. 19.27 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2022 m. liepos 29 d. 20.53 val. nustatytas 0.63 promilės girtumas), prie prekybos centro „Maxima“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, matant kitiems asmenims, kirpimo žirklėmis perkirpęs materialinės vertės neturinčią dviračio spyną, kuria prie dviračių stovo buvo prirakintas Ž. N. priklausantis kalnų dviratis „NKD“, 600 Eur vertės, sėdo ant minėto dviračio ir nuvažiavo, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, Ž. N. priklausantį, 600 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad alkoholį vartoja retai, šiuo metu yra metadono programoje, gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, parodymus duos lietuvių kalba. 2022 m. liepos 29 d., vakaro metu, apie 19.00 val., buvo UAB „Maxima“ parduotuvėje apsipirkti. Apsipirkęs išėjo iš parduotuvės ir pamatė netoliese prie dviračio stovo prirakintą raudonos spalvos dviratį, tuo metu buvo pavartojęs alkoholio, dėl ko matyt jam ir kilo mintis pavogti dviratį. Kaip tik tuo metu pro šalį ėjo jam iš matymo pažįstamas, kurio jis nei vardo, nei pavardės, nei kitų kontaktinių duomenų nežino, tiesiog vadina jį (duomenys neskelbtini). Jis jo paklausė, ar jis turi kuom nukirpti dviračio spyną, kuria dviratis buvo prirakintas prie parduotuvės. Jis jam pasakė, kad tai jo dviratis, tiesiog pamiršo spynos kodą. Jis nuo pečių nusiėmė kuprinę ir ją jam padavė sakydamas, jog viduje yra žirklės. Jis paėmė kuprinę, (duomenys neskelbtini) liko stovėti toliau nuo dviračio, nuėjo su jo duota kuprine, priklaupė prie dviračio, iš kuprinės išsitraukė žirkles ir nukirpo dviračio spyną. Tuo metu, kai kirpo spyną, prie jo buvo priėjo vyriškis, kuris jo paklausė, ką jis čia daro. Jis, kiek prisimena, jam tiesiog atsakė, jog tai jo dviratis ir išvažiavo. Paėmęs dviratį privažiavo prie (duomenys neskelbtini), jam atidavė jo kuprinę, kurioje buvo žirklės, o pats, ant pečių užsidėjęs savo tamsiai pilkos spalvos kuprinę, išvažiavo. Negali atsakyti, kodėl jis taip pasielgė, matomai dėl to, kad buvo išgėręs. Su dviračiu planavo pasivažinėti ir palikti jį kur nors, vėliau. Tačiau jam su dviračiu pasivažinėjus apie 20-30 min., prie jo, (duomenys neskelbtini) gatvėje, privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Tai viskas, ką prisimena ir gali papasakoti apie įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji Ž. N. parodė, kad jai priklauso raudonos spalvos vyriškas kalnų dviratis su ant rėmo esančiu užrašu ,,NKD“ (rėmo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo naudojasi nuolatos jos sūnus R. N., gim. (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 29 d., apie 19.25 val., Jos sūnus atvažiavo į parduotuvę „MAXIMA“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir minėtą dviratį su juodos spalvos kodine spyna (kodas ,,2001“) prirakino prie metalinių dviračių stovo, esančių prie „MAXIMA“ parduotuvės ir nuėjo į parduotuvę. Grįžęs iš parduotuvės apie 19.35 val. jos sūnus (duomenys neskelbtini) pamatė, kad dingo jo dviratis, tik vietoje gulėjo nukirpta juodos spalvos spyna, jis iškart paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Ji minėtą dviratį pirko už 600 eurų, o spyną pirko už 20 eurų, įsigijimo dokumentus pateiks vėliau. Jai padaryta 620 eurų turtinė žala. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. Papildomai apklausta Ž. N. parodė, kad nori paminėti, kad jai žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš, nes dviratį atgavo, jis nebuvo sugadintas. Buvo sugadinta tik spyna, kuria buvo prirakintas dviratis, tačiau ji jai nesudaro materialinės žalos, nes spyna pirkta prieš daug metų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad 2022 m. liepos 29 d., apie 19:25 val., išėjo iš parduotuvės „Maxima“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Išėjus iš parduotuvės, kairėje pusėje, pastebėjo prie turėklų prirakintą raudonos spalvos, sportinį dviratį, šalia kurio buvo pritūpęs pagyvenęs vyras, kuris buvo apsirengęs juodos spalvos kelnėmis, margais sportiniais batais, tamsia laisvalaikio striuke, rudos spalvos beisbolo kepuraite. Taip pat pastebėjo, kad vyras rankose turi žirkles, skirtas kirpti metalą. Jis tomis žirklėmis kirpo dviračio spyną, kuri laikė prirakintą dviratį prie turėklo. Jis paklausė nepažįstamo vyro, ką jis čia daro. Pastarasis atsakė, kad tai jo dviratis. Jis vyriškiu nepatikėjo bei apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Tai pastebėjęs vyriškis, staigiai nukirpęs dviračio spyną, žirkles įdėjo į kuprinę (kuri buvo ilga, sportinio tipo, tamsi) ir sėdęs ant dviračio paskubomis pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini), kirsdamas (duomenys neskelbtini) sankryžą, bei toliau važiavo (duomenys neskelbtini) gatve mažėjančia tvarka, bei nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur jį ir pametė. Vyras prie parduotuvės buvo vienas, atvirai, jam matant, kirpo dviračio spyną. Vėliau važinėjosi su policijos pareigūnais, kurie įtariamąjį sulaikė. Nori pareikšti, kad policijos pareigūnų sulaikytas asmuo, tai tas pats asmuo, kuris ankščiau minėtu adresu kirpo dviračio spyną ir, pavogęs ne sau priklausantį dviratį, pasišalino. Taip pat pastebėjo, kad dviratį pavogęs asmuo buvo su kita kuprine nei tuo metu, kada kirpo spyną ir atvirai vogė ne sau priklausantį dviratį. Nuo momento, kada jis dingo iš jo matymo lauko, iki jo sulaikymo laiko praėjo apie 10 minučių.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti vaizdo įrašai, pateikti UAB „Maxima LT“. <...> Vaizdo įrašas Nr. 2 yra 50 sek. trukmės. Vaizdo įraše matomi einantys su įvykiu nesusiję pašaliniai asmenys. Taip pat matomas vyras, kuris yra tamsiai apsirengęs, dėvi kepurę su snapeliu, ant kurios yra baltas užrašas, avi tamsios spalvos avalinę su baltu padu. Minėtas vyras pasilenkęs dedasi maišelį (maišelio turinio nesimato dėl blogos vaizdo įrašo kokybės) į didelę juodą rankinę, kuri guli ant žemės, po ko ant pečių užsideda tamsios spalvos kuprinę ir dešine ranka nuo žemės paima tamsios spalvos didelę rankinę ir prieina prie specialiai dviračiams skirtos prirakinimo vietos, kur stovi vienas dviratis. Minėtas vyras iš didelės tamsios rankinės išsitraukia karpymo žirkles, rankinę padeda ant žemės ir rankose laikydamas karpymo žirkles kerpa spyną, kuria dviratis buvo prirakintas. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašas Nr. 3 yra 25 sek. trukmės. Matomas vaizdo įrašo Nr. 2 tęsinys. Tamsiai apsirengęs vyras, dėvintis kepurę su snapeliu, ant kurios yra baltas užrašas, rankose laikydamas karpymo žirkles kerpa dviračio spyną. Vyras pakelia nuo žemės didelę tamsios spalvos rankinę, į ją įsideda karpymo žirkles, rankinę užsideda ant peties, pasiima dviratį, apsuka, atsisėda ant dviračio ir išvažiuoja. Vaizdo įrašas baigiasi.

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2022 m. liepos 29 d. 20.53 val. V. M. nustatytas 0.63 promilės girtumas. ???

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis V. M. atvirai pagrobė svetimą – Ž. N. priklausantį, 600 Eur vertės turtą.

Kaltinamasis V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios Ž. N., liudytojo J. B. parodymai, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys bei kiti byloje pateikti rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013). Esant aptartoms aplinkybėms, tai, kad V. M. svetimą, Ž. N. priklausantį turtą, pagrobė atvirai matant prie prekybos centro buvusiems kitiems asmenims ir jam pačiam suprantant, kad jis yra stebimas, nustatytinas kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis – atviras svetimo turto grobimas. V. M. padaryta veika tinkamai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus V. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę V. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis - V. M. teistas 15 kartų, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis yra tinkamas ir mažinti nėra jokio pagrindo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką kaltinamajam įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2022 m. liepos 29 d., 19.50 val. iki 2022 m. liepos 30 d., 10.08 val. išbūtas laikas (viena diena), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai arešto parai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai bylai tirti ir nagrinėti – spyna, perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti – 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2022 m. liepos 29 d., 19.50 val. iki 2022 m. liepos 30 d., 10.08 val., išbūtą laiką (vieną dieną), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

V. M. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – spyną, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1) Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) Ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

5) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.