Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas:

1. 2010 m. vasario 8 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

2. 2010 m. gegužės 26 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė skirta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams, pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, 2011 m. vasario 8 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 5 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmės, 2011 m. gegužės 30 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir pasiųstas atlikti neatliktą 2 metų 5 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmę;

3. 2012 m. kovo 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (2 veikos) nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams;

4. 2015 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

5. 2016 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2015 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams;

6. 2016 m. vasario 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta galutinė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; 2016 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. ir 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiais, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7. 2018 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams; 2018 m. balandžio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2018 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis pakeistas – paskirta subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartimi skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 5 metams 8 mėnesiams;

8. 2019 m. vasario 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė skirta – laisvės atėmimas 10 mėnesių, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrinta su 2018 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

9. 2022 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant per 6 mėnesius išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

10. 2023 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu, neatlikta dalimi, tai yra, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. baudžiamąjį įsakymą, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo M. Š., laisvės atėmimo bausmę atliekančio atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų į darbą“, 2023 m. rugpjūčio 12 d. nuo 9.00 val. iki 20.00 val. išleistas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 8 d. pasirašęs pasižadėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) sugrįžti nustatytu laiku į įkalinimo įstaigą ir turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. 20.00 val. į įkalinimo įstaigą negrįžo.

Šiais savo veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, po kaltinamojo akto pagarsinimo davė išsamius parodymus, bylos aplinkybės nekelia abejonių, proceso dalyviams sutikus baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 ir 291 straipsniai).

Iš 2023 m. rugpjūčio 8 d. pasižadėjimo sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis M. Š. pasižada nustatytu laiku sugrįžti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą iš trumpalaikių išvykų už jos teritorijos ribų, nedelsdamas pranešti telefonu pataisos įstaigos administracijai, jeigu nenumatytos priežastys sutrukdytų laiku sugrįžti į laisvės atėmimo vietą, o sugrįžęs pateikti pavėlavimo priežastį patvirtinančius dokumentus. Taip pat M. Š. įspėtas dėl drausminės ir baudžiamosios atsakomybės už nesugrįžimą į laisvės atėmimo vietą nustatytu laiku (b. l. 35).

Pagal BK 242 straipsnį atsako tas kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviais būdais, pirmasis, kai asmens laisvė dar nėra suvaržyta ir antrasis, kai asmens laivės jau yra suvaržyta, tačiau dėl tam tikrų objektyvių priežasčių asmeniui yra parodytas pasitikėjimas ir jis laikinai išleidžiamas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos. Nagrinėjamos bylos kontekste yra aktuali būtent antroji, straipsnyje nurodyta alternatyvi, nusikalstamos veikos sudėtis, tai yra nuteistojo negrįžimas į įkalinimo įstaigą jį laikinai išleidus.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. Š. turėjo leidimą nustatytu laiku išvykti iš įkalinimo įstaigos, tačiau kartu turėjo ir pareigą nustatytu laiku į įkalinimo įstaigą sugrįžti (b. l. 27-27). Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. pasirašytinai buvo supažindintas su išvykų į darbą tvarka bei atsakomybe dėl negrįžimo laiku į įkalinimo įstaigą (b. l. 35). 2023 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistųjų išvedimo į darbą paskyra atskleidžia, kad nuteistasis M. Š. 2023 m. rugpjūčio 12 d. buvo leidžiamas vykti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 6.00 val. iki 20.00 val. (b. l. 29-31), į šią darbovietę 2023 m. rugpjūčio 12 d. kaltinamasis M. Š. ir išvyko, tačiau neįgyvendino pareigos laiku grįžti į įkalinimo įstaigą, tai yra iki 20.00 val. ir vėliau 2023 m. rugpjūčio 12 d. jis į įkalinimo įstaigą negrįžo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška, kuri nutraukta tik 2023 m. rugpjūčio 30 d. po to, kai kaltinamasis buvo rastas Šiaulių rajone (b. l. 142-143).

Pats kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. buvo išleistas dirbti į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, jau anksčiau buvo čia įdarbintas, bet anksčiau dar nėjo ten dirbti, 2023 m. rugpjūčio 12 d., kadangi neturėjo ką veikti, sugalvojo nueiti į darbą, išleistas iš įkalinimo įstaigos nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ten nieko nebuvo, bandė skambinti darbdaviui, bet jis neatsiliepė, tada paskambino kambariokui, kuris pasakė, kad ar taip ar taip gaus nuobaudą pataisos įstaigoje, nes išėjo į darbą, bet nedirbo. Todėl sugalvojo grįžti namo, nuėjo kažkur pavalgė, tada sėdo į autobusą ir grįžo namo, šeimai paskambino, kad grįžta, žmona buvo ką tik po gimdymo tai laukė jo. Jam išeinant į darbą pareigūnė skambino į darbovietę klausti ar jis kaip darbininkas tikrai tą dieną reikalingas, darbovietė pasakė, kad taip. Gal darbovietė ir keliose vietose turėjo objektus, bet jis apie tai nežinojo. Kai grįžo namo, telefoną, kurį naudojo įkalinimo įstaigoje paliko pas mamą, o pasiėmė savo kitą mobiliojo ryšio telefoną su kita sim kortele. Nebuvo pagalvojęs, kad reiktų pranešti pareigūnams, visą laiką buvo namie. 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo grįžęs jo draugas iš Anglijos, tai jie šventė ir vartojo alkoholinius gėrimus, kai prie jų privažiavo policijos pareigūnai, jis nesipriešino, pats priėjo prie pareigūnų, nes jau ir taip buvo sugalvojęs, kad atšvęs žmonos gimtadienį ir į įkalinimo įstaigą grįš pats. Dėl išvykimo į darbą sąlygų buvo pasirašęs, bet nelabai jų skaitė, nelabai gilinosi, galvojo, kad gresia tik administracinė nuobauda, nemanė, kad bus teistumas. Tuo tarpu aplinkybes, kad kaltinamasis M. Š. 2023 m. rugpjūčio 12 d. buvo išleistas į darbą, tačiau laiku iš jo negrįžo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška patvirtino ir liudytojų J. M. ir J. R., ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose abi liudytojos nurodė analogiškus faktus, o būtent, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 9.10 val. iš atviro tipo kalėjimo į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išleistas nuteistasis M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Prieš išleidžiant nuteistąjį M. Š. į darbą, pamainos budėtoja J. M. susisiekė telefonu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu ir paklausė ar tikrai M. Š. reikalingas darbe. Įmonės atstovas patikino, kad taip. Nuteistojo M. Š. paklausus, kodėl jis ne paskyroje nurodytu laiku vyksta į darbą, o vėliau, M. Š. nurodė, kad savaitgaliais jie pradeda dirbti vėliau ir į darbą gali važiuoti kada nori. Pagal nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrą (2023 m. liepos 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuteistasis M. Š. iš kalėjimo gali išvykti kiekvieną dieną nuo 6.00 val. Grįžti privalo iki 20.00 val. Darbas įmonėje prasideda nuo 7.30 val. ir turi baigtis 20.00 val., tačiau pagal papildomą viršininko nurodymą, M. Š. privaloma grįžti iki 20.00 val. Kadangi nuteistasis M. Š. iki 20.00 val. nesugrįžo, buvo bandyta su juo susisiekti telefonu, tačiau telefonas buvo išjungtas ir su M. Š. susisiekti nepavyko. Taip pat po 20.00 val. bandyta susisiekti ir su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu darbuotoju, tačiau niekas neatsiliepė ir neperskambino. Kadangi M. Š. laiku negrįžo į atviro tipo kalėjimą apie tai buvo informuota pamainos atsakinga budėtoja J. M., paskelbta paieška (b. l. 12-15, 18-21). Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. Š. realizavo tiek objektyviuosius tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos numatytos BK 242 straipsnyje požymius, tai yra turėdamas leidimą išvykti iš įkalinimo įstaigos bei turėdamas pareigą į ją laiku sugrįžti, šios pareigos neįgyvendino ir tokiais veiksmais įvykdė nusikaltimą, o būtent atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo M. Š., laisvės atėmimo bausmę atliekančio atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų į darbą“, 2023 m. rugpjūčio 12 d. nuo 9.00 val. iki 20.00 val. išleistas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 8 d. pasirašęs pasižadėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) sugrįžti nustatytu laiku į įkalinimo įstaigą ir turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. 20.00 val. į įkalinimo įstaigą negrįžo.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis M. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas skirdamas bausmę ir kaip kaltinamąjį charakterizuojančią aplinkybę vertina tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už kitos nusikalstamos veikos įvykdymą, tokiu būdu, priešingu ribojimams elgesiu, kaltinamasis demonstravo savo nenorą koreguoti nusikalstamą elgesį teigiama linkme. Be to, kaltinamasis gana ne trumpą laiko tarpą elgėsi nusikalstamai, tai yra nedėjo jokių pastangų savanoriškai grįžti į įkalinimo įstaigą, priešingai būdamas laisvėje vartojo alkoholinius gėrimus, o į įkalinimo įstaigą buvo grąžintas policijos pareigūnų, be to apskritai nesureikšmino aplinkybės, kad nors ir turėtų atlikinėti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tačiau to nedaro, o leidžia laiką pagal savo poreikius. Taip pat neigiamai kaltinamąjį apibūdina tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka (t. 84-102), eilę kartų teistas, įvykdęs skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas, kas leidžia spręsti apie kaltinamojo tyčinį polinkį elgtis nusikalstamai, nesilaikant visuomenėje vyraujančių moralių elgesio normų, taip pat atskleidžia kaltinamojo paviršutinišką požiūrį į jo elgesio sukeliamas pasekmes. Dėl psichikos ligų negydytas, nekonsultuotas, nėra duomenų apie priklausomybę narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms, dėl priklausomybės ligų negydytas (b. l. 82-83). Įvertintina ir tai, kad Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos charakterizuojamas neigiamai (b. l. 71-72).

Šių duomenų visumoje, teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus ir kaltinamojo asmenybę bausmės paskirtis numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta tik asmeniui skyrus griežčiausią BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydis, įvertinus aukščiau aptartus duomenis, nustatomas artimas BK 242 straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam M. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Nusikalstamą veiką kaltinamasis M. Š. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal 2023 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, su kuriuo šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė ir turėtų būti bendrinama, tačiau 2023 m. spalio 27 d. buvo priimtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis, kuriuo skirta bausmė buvo subendrinta su 2023 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu skirta bausme, tačiau nuosprendis dar nėra įsiteisėję, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, dabartinėje proceso stadijoje M. Š. skirtina bausmė nebendrinama, o bendrinimo klausimas galės būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo procese.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Kardomoji priemonė netaikyta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam M. Š. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. Š. atliko laisvės atėmimo bausmę, valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo M. Š. nepriteistinos.

Daiktų turinčių reikšmės tiriant ir nagrinėjant bylą nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu pagal BK 242 straipsnį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.