- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-155-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- L. R., AB „Swedbank“
- Atsakovas
- R., R. R., L. R.
- Kategorijos
- 52.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Lidija Valentukonytė Procesinio sprendimo kategorija 52.10.; 63.3.;
75.4.3.; 78.2.1.; 99.5.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovams R. R. ir AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos pripažinimo asmenine bei ieškovo AB „Swedbank“ priešieškinį atsakovams R. R. ir L. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti su atsakovu R. R. sudarytą santuoką dėl pastarojo kaltės, nepilnametės dukros D. R. gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. R., taip pat prašė pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-639-624/08 iš atsakovo R. R. priteisto išlaikymo dydį, priteisiant dukters išlaikymui po 900 Lt kas mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio pareiškimo dienos iki dukters pilnametystės, sumokant šias sumas pavedimu į ieškovės L. R. sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 15 dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009-07-15 sprendimu ieškovės L. R. ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės L. R. ir atsakovo R. R. santuoką, įregistruotą 2003-08-09 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2089, dėl atsakovo R. R. kaltės. Priteisė iš atsakovo R. R. ieškovės L. R. naudai 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nustatė ieškovės L. R. ir atsakovo R. R. nepilnametės dukters D. R., gim. 2004-01-27, gyvenamąją vietą su motina L. R. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovo AB „Swedbank“ priešieškinį patenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų L. R. ir R. R. ieškovo AB „Swedbank“ naudai 17 607,40 Lt skolos. Priteisė solidariai iš atsakovų L. R. ir R. R. ieškovo AB „Swedbank“ naudai 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 17 607,40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2007-10-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje piešieškinį atmetė. Priteisė iš L. R. ir R. R. lygiomis dalimis AB „Swedbank“ naudai 528,22 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 264,11 Lt. Priteisė iš atsakovo R. R. valstybės naudai 247,30 Lt žyminio mokesčio, 334,40 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 31,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 612,85 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės L. R. valstybės naudai 34,03 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai formos ir dydžio pakeitimo. Konstatavo, kad Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-03-07 nutartimi patvirtinta ieškovės L. R. ir atsakovo R. R. taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad atsakovas R. R. moka išlaikymą nepilnametei dukrai D. R. po 500 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2008-01-01 iki dukros pilnametystės, o išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Minėta taikos sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo be taikos sutartimi nustatytos nepilnametės dukters išlaikymo sumos sumokėti taip pat ir dukros darželio išlaidas. CK 3.201 str. numato, kad išlaikymo nepilnamečiam vaikui forma ir dydis gali būti pakeisti esant vienam iš dviejų šioje teisės normoje numatytų pagrindų: po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba padidėjus vaiko išlaikymo išlaidoms. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė nė vieno iš įstatymo numatytų išlaikymo formos ir dydžio pakeitimui būtinų pagrindų buvimo. Tai, kad atsakovas geruoju nepadengia dukters D. R. darželio išlaidų, nesudaro CK 3.201 str. numatyto pagrindo pakeisti priteisto išlaikymo formą ir dydį. Jeigu atsakovas geruoju nevykdo taikos sutarties, tai sudaro pagrindą šią sutartį vykdyti priverstinai, t.y. kreiptis su vykdomuoju raštu į antstolį, tačiau tokia aplinkybė nesudaro pagrindo pakeisti išlaikymo formą ar dydį. Ieškovė neįrodė, kad po išlaikymo priteisimo atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos, o taikos sutartimi nustatyta atsakovo mokamo išlaikymo nepilnametei dukrai dalis sudaro apie ¾ minimalios mėnesio algos.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl AB „Hansabankas“ (AB „Swedbank“) 2005-07-12 R. R. vartojimo reikmėms suteikto 20 000 Lt kredito grąžinimo. Atsakovas R. R. ir AB „Hansabankas“ 2005-07-12 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 05-044526-VA, pagal kurią AB „Hansabankas“ suteikė atsakovui R. R. būsto remontui 20 000 Lt. L. R. 2005-07-12 laidavimo sutartimi Nr. 05-044526-LA1 įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti prieš kredito davėją AB „Hansabankas“, jeigu kredito gavėjas R. R. negrąžins viso ar dalies jam suteikto kredito. Tai, kad ieškovė pasirašė su atsakovo kreditoriumi AB „Hansabankas“ laidavimo sutartį, kuria prisiėmė atsakovo R. R. prievolę grąžinti kreditą, kaip solidarus skolininkas, patvirtina, kad ieškovė žinojo apie jos sutuoktinio sudarytą vartojimo kredito sutartį ir su tuo sutiko. Kadangi R. R. kredito sutartį sudarė būdamas santuokoje su L. R. ir su pastarosios sutikimu, todėl prievolė grąžinti kreditą yra solidari abiems sutuoktiniams. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog R. R. gautas kreditas nebuvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui. Pažymėjo, kad ieškovė iki 2008 m. rugpjūčio mėn. nedirbo, taip pat ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo laikotarpiu turėjo kitų pajamų ar turto, iš kurio galėtų gauti pajamas.
AB „Hansabankas“ ir R. R. 2005-02-17 sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 05-007273-EG, pagal kurią sutartu terminu 2007-02-17 liko negrąžinta 513,85 Lt skola. Ieškovė L. R. šios prievolės neginčijo. Kadangi EGO kortelės su kredito limitu sutartis sudaryta ieškovei ir atsakovui R. R. esant santuokoje, teismas sprendė, kad iš šios sutarties kylančios prievolės yra solidarios abiems sutuoktiniams (CK 3.109 str. 1 d.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad vartojimo kredito sutarties nei L. R., nei R. R. nevykdė, dėl ko susidarė 17 607,40 Lt skola. Skolą sudaro 16 164,40 Lt negrąžinta paskolos dalis, 807,77 Lt palūkanos už naudojimąsi kreditu, 92,64 Lt delspinigiai už palūkanas ir 548,64 Lt delspinigiai už kreditą. Teismas susidariusias skolas priteisė solidariai iš L. R. ir R. R. AB „Hansabankas“ naudai (CK 6.881 str. 1 d.).
Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį, taip pat nuo teisinės pagalbos išlaidų, todėl žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė iš atsakovo R. R. valstybės naudai. Advokato pagalbos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas priteisė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai bei AB „Swedbank“ priešieškinio reikalavimų daliai. AB „Swedbank“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis, priteisė lygiomis dalimis iš L. R. ir R. R. AB „Swedbank“ naudai, kadangi visi reikalavimai, už kuriuos buvo sumokėtas žyminis mokestis, buvo patenkinti. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, proporcingai atmestų L. R. ieškinio reikalavimų daliai, priteisė iš ieškovės L. R. valstybės naudai. Bylinėjimosi išlaidas tarp šalių teismas paskirstė vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d. 1 p., 92 str. 96 str. 1 d.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė L. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-07-15 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą: 1) patenkinant L. R. ieškinio trečiąjį reikalavimą dalinai, t.y. pakeičiant Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-639-624/08 iš atsakovo R. R. priteisto nepilnametės dukters D. R., gim. 2004-01-27, išlaikymo dydį priteisiant iš atsakovo dukters išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki dukters pilnametystės, sumokant šias sumas pavedimu į ieškovės L. R. sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 15 dienos ir šias sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) patenkinant L. R. ieškinio ketvirtąjį reikalavimą, t.y. nustatant, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2005-07-12 - tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi; 3) patenkinant L. R. ieškinio penktąjį reikalavimą, t.y. pripažįstant atsakovo R. R. įsiskolinimus trečiajam asmeniui - kreditoriui AB „Hansabankas“ asmenine atsakovo skola; 4) patenkinant L. R. ieškinio devintąjį reikalavimą, t.y. priteisiant iš atsakovo R. R. visas bylinėjimosi išlaidas ir sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, paskirstant bylinėjimosi išlaidas iš naujo. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovė atsisako reikalavimo pakeisti nustatyto išlaikymo dydį, t.y. priteisti iš atsakovo 900 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai dalies 200 Lt sumai, tačiau pasilieka prie reikalavimo pakeisti priteisto išlaikymo formą, priteisiant 700 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, nes reikalaujamu pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų dėl išlaikymo formos. CK 3.196 str. 1 d. nenumato tokios išlaikymo formos, kaip įpareigojimas sumokėti darželio išlaidas, todėl ankstesnis teismo sprendimas keistinas. Juo labiau, kad atsakovas pats pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, jog darželio išlaidų suma yra įtrauktina į išlaikymo dydį ir jis sutinka mokėti 700 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai, t.y. tokio dydžio, koks yra nustatytas dabar. Apeliantė sutinka, kad ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymas būtų nustatytas būtent užfiksuojant šiuo metu esamą išlaikymo dydį, tačiau tik nustatant tvirtą periodinių piniginių išmokų dydį, t.y. 700 Lt. Šis reikalavimas buvo pagrįstas motyvu, jog atsakovas gera valia nevykdo ankstesnio teismo sprendimo ir darželio išlaidų nepadengia, o tokio ydingo teismo sprendimo vykdymas yra komplikuotas, nes antstolis negali išreikalauti iš atsakovo tinkamo sprendimo vykdymo. Teismo sprendimas, kuris negali būti priverstinai įvykdytas, turi būti pakeistas ir atitikti galiojančio įstatymo nuostatas. Apeliantė pažymi, kad 2008-03-07 teismo posėdyje dalyvavo be atstovo ir buvo tiesiog įkalbėta tokiomis sąlygomis pasirašyti su atsakovu taikos sutartį, kurios nuostatos dabar nėra vykdomos.
Atsiliepimas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl ketvirtojo ieškinio reikalavimo, t.y. nustatyti kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2005-07-12. Šiuo klausimu skundžiamame teismo sprendime nėra jokių motyvų. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti įrodymai (teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino), kad būtent pasiėmęs paskolą iš banko 2005-07-12 atsakovas ilgam dingo iš namų, kuriuose ieškovė gyveno su dukra ir pasirodė tik po savaitės ir be pinigų, tačiau nuo nurodytos datos ieškovė su atsakovu kartu nebegyveno, bendro ūkio nebevedė. Šį ieškinio reikalavimą yra pagrindas tenkinti, vadovaujantis CK 3.67 str. 2 d.
Sprendime nepagrįstai nurodoma, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovo gautas kreditas nebuvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovo paimto kredito nei ji, nei dukra negavo jokių pinigų sumų, tuo metu ją finansiškai rėmė jos motina ir brolis. Atsakovo paimtas kreditas buvo tikslinis, t.y. būsto remontui, tačiau būsto nei atsakovas, nei ieškovė neturėjo. Pirmosios instancijos teismo konstatavimas, jog ieškovė neįrodė, kad iš atsakovo paimto kredito nebuvo tenkinami šeimos poreikiai, yra visiškai nepagrįstas bylos medžiaga. Todėl apeliacinės instancijos teismo nustatytina, jog minėtas atsakovo kreditas faktiškai nebuvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, o jį iššvaistė pats atsakovas savo asmeninėms reikmėms, nesusijusioms su šeimos gerove bei vaiko poreikių tenkinimu. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą patenkinti ieškinio penktąjį reikalavimą, pripažįstant atsakovo įsiskolinimus AB „Swedbank“ asmenine atsakovo skola.
Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį, taip pat nuo teisinės pagalbos išlaidų, tačiau neteisingai nusprendė AB „Swedbank“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis, priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovo bei priteisti iš ieškovės valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, proporcingai atmestų ieškovės ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis 2000-03-28 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. nuostatomis, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, nes valstybė apmoka jai 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Šio įstatymo 2 str. 3 d. apibrėžia, jog antrinė teisinė pagalba - tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais - 2007-01-08 sprendimu Nr. S-(1.7.)-16-27-07 ir 2008-11-05 sprendimu Nr. (1.7.)-S-2159-08 - pilnai valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba ieškovei buvo skirta tiek civilinėje byloje (kuri yra prijungta prie nagrinėjamos bylos) pagal AB „Swedbank“ ieškinį ieškovei ir atsakovui dėl skolos priteisimo, tiek ir civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, todėl nėra jokio pagrindo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas tiek bylos šalims, tiek valstybei.
AB „Swedbank“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-07-15 sprendimą dalyje, susijusioje su ieškovės ir atsakovo įsipareigojimais AB „Swedbank“, palikti nepakeistą. Nurodo, kad CPK 182 str. 4 p. nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. Ieškovė siekdama paneigti aukščiau nurodytą prezumpciją turėjo pateikti įrodymų, paneigiančių nurodytą prezumpciją. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodė, jog gavęs paskolą iš AB „Swedbank“ atsakovas ilgam dingo iš namų ir pasirodė tik po savaitės ir be pinigų. Šiai aplinkybei įrodyti ieškovė rėmėsi liudytojų R. R. ir J. B. parodymais. Šiuo atveju liudytojų parodymai dėl to, kad ieškovė asmeniškai iš AB „Swedbank“ gautų kreditų negavo yra netiesioginiai ir išvestiniai įrodymai, kadangi paremti trečiųjų asmenų pasakojimais, nuogirdomis paremtomis spėlionėmis bei vertinimais. Faktas, kad ieškovė tiesiogiai nedisponavo gautomis kreditų sumomis nepatvirtina to, kad pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesais.
Atsakovas R. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-07-15 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skunda atmesti. Nurodo, kad apeliantė neįrodė vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimo. Be to, atsakovo turtinė padėtis pasikeitė, jis neteko darbo. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, jog iš AB „Hansabankas“ gautas kreditas nebuvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui. Apeliantės teiginiai, neva atsakovas, pasiėmęs paskolą iš banko 2007-07-12 ilgam dingo iš namų ir pasirodė tik po savaitės ir be pinigų, neatitinka tikrovės, yra išgalvoti ir nepagrįsti. Nėra jokio pagrindo pripažinti atsakovo įsiskolinimą kreditoriui AB „Hansabankas“ asmenine atsakovo skola. Apeliantės ir atsakovo prievolė pagal su AB ,,Hansabankas“ sudarytą kredito sutartį yra solidari, ką, be minėtos kredito sutarties, patvirtiną ir apeliantės pasirašyta laidavimo sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovė prašė pakeisti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-03-07 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą išlaikymą, kurį turi mokėti atsakovas nepilnametei dukrai D. išlaikyti po 500 Lt kasmėnesinių išmokų ir padidinti išmokas iki 900 Lt per mėnesį dėl to, kad atsakovas nevykdė gera valia taikos sutartyje numatyto įsipareigojimo, ieškovė turėjo lankytis pas antstolius bei atsakovo darbovietėje, o vaiko lankomo darželio atsakovas gera valia neapmoka, todėl ji jaučiasi žeminama, turėdama apmokėti darželio išlaidas, o paskui prašydama atsakovo grąžinti jai sumokėta sumas. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, dėl kurių ji prašo panaikinti teismo sprendimą reikalavimų dalyje dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo – kad būtų pakeista teismo nutartis dėl to, kad LR CK 3.196 str. 1 d. nenumato tokios išlaikymo formos, kaip įpareigojimas sumokėti darželio išlaidas, atmestini, nes šiuo pagrindu ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo, be to, šiuo pagrindu jos reikalavimas negalėtų būti patenkintas, nes 2008-03-07 teismo nutartis yra įsiteisėjusi, o šie argumentai būtų pagrindu panaikinti neįsiteisėjusią teismo nutartį pagal atskirąjį skundą, tačiau pakeisti nutartimi nustatytą išlaikymo dydį galima tik nustačius aplinkybes, nurodytas LR CK 3.201 straipsnyje. Mokesčio už darželį mokėjimas yra periodinės išmokos, nes tokio pobūdžio mokestis mokamas kiekvieną mėnesį. Kadangi įstatymas nedraudžia nustatyti išlaikymo formos mokėjimo tvarką, todėl teismo nustatyta darželio mokesčio mokėjimo tvarka, t.y. kad mokesčius apmoka atsakovas, yra pagrįsta. Ieškovė siekia, kad būtų pakeista teismo nutartimi nustatyta jos vykdymo tvarka, dėl tokio pakeitimo turi kreiptis į teismą LR CPK 284 straipsnyje numatyta tvarka, bet ne ieškiniu siekti nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo.
Ieškovė nurodė, kad 2008-03-07 teismo posėdyje ji dalyvavo ne atstovo ir buvo tiesiog įkalbėta tokiomis sąlygomis pasirašyti su atsakovu taikos sutartį. Tai, kad taikos sutartis sudaryta priešingai jos valia, būtų pagrindu panaikinti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga, sprendžiant klausimą, kokia dalimi turi būti padidintas ar paliktas toks pats nustatytas išlaikymo vaikui dydis.
Ieškovės reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas turtines pasekmes šalims sukėlė nuo 2005-07-12, buvo išspręstas motyvuojant trečiojo asmens AB „Swedbank“ ieškinio ieškovei ir atsakovui patenkinimą dalyje dėl 17607, 40 Lt priteisimo. Sprendime nurodyta, kad ieškovė neįrodė, jog gautas kreditas nebuvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui. Tai, kad ieškovė 2005-07-12 pasirašė laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo kredito gavėjui – R. R. negrąžinus 20000 Lt paskolos atsakyti prieš kreditorių kaip solidari skolininkė, leidžia daryti išvadą, kad šią dieną ji bendravo su atsakovu, įsipareigojo dėl jo imamos skolos, todėl nėra apgirdo daryti išvadai, kad nuo 2005-07-12 ji nepalaikė šeimyninių santykių su atsakovu. Tai, kad atsakovas galėjo panaudoti paskolą savo asmeninimas poreikiams, sekančią dieną nutraukdamas santykius su ieškove, ši aplinkybė būtų reikšminga dalijant sutuoktinių turtą, tačiau sprendžiant ieškovės reikalavimą būtent nuo 2005-07-12 nustatyti turtinių pasekmių nebuvimą jai, ieškovei nesukels teisinių pasekmių, kadangi ji yra pasirašius laidavimo sutartį ir atsakomybė prieš kreditorių jai išliks, nes laidavimo sutarties nepanaikins pripažinimas, kad turtinėms teisėms santuokos nutraukimas turi pasekmes ir nuo 2005-07-12. Tais pačiais argumentais atmestinas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovo įsiskolinimą AB „Swedbank“ asmenine atsakovo skola. Kadangi ieškovė turi turtinę pareigą prieš banką pagal laidavimo sutartį, tai aplinkybės, ar paskola buvo panaudota ir šeimos interesais, ar tik asmeniniams atsakovo poreikiams, būtų reikšmingos, jei būtų nagrinėjamas turtinis ginčas dėl paskolos sumos tarp ieškovės ir atsakovo.
Ieškovė pagrįstai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistos iš jos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Kadangi ieškovės reikalavimas patenkinus dalinai pašto išlaidos dėl to, kad dalyje jie buvo atmesti nepadidėjo, todėl visas šias išlaidas turi atlyginti atsakovas. Tikslinga, nenaikinant teismo sprendimo, pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatą, kad iš ieškovės priteisiama 31,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, ir šia suma padidinant iš atsakovo R. R. priteisiamas išlaidas.
Ieškovo AB „Swedbank“ patirtas išlaidas turi atlyginti ir ieškovė ir atsakovas, nes reikalavimai šioje dalyje buvo patenkinti jų abiejų atžvilgiu. Tai, kad ieškovė vadovaujantis 2000-03-28 Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, nereiškia, kad ji neturi atlyginti šaliai, kurios naudai prisiimtas sprendimas, jo turėtų išlaidų byloje. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina antroji šalis, nors ji ir buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatą, kad iš ieškovės L. R. valstybės naudai priteisiama 34,03 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir padidinti priteistą iš atsakovo R. R. valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumą iki 65,18 Lt.