Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.11.; 1.2.4.2.10.; 1.2.27.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6.; 3.12.

2011 m. rugsėjo 16 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, deklaravęs gyv. vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas: 1996-09-25 Šiaulių m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m.; 1999-09-09 Šiaulių raj. apyl. teismo pagal BK 271 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimu 8 mėn.; 2000-09-13 Jonavos raj. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m.; 2002-12-24 Šiaulių m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 1 d., 2 d., 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m. (2003-07-10 Šiaulių m. apyl. teismo nutartimi bausmė sumažinta iki 3 m. 1 mėn.); 2004-05-19 Šiaulių m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m.; 2007-11-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 13 metų ir pripažintas pavojingu recidyvistu; 2008-05-13 Šiaulių m. apyl. teismo nuosprendžiu BK 37 str. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str. 1 d.; 2008-12-10 Šiaulių m. apyl. teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 181 str. 1 d. ir kt. laisvės atėmimu 6 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 63 str. paskirta bausmė subendrinta su 2007-11-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 metų; 2010-12-02 Kaišiadorių raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 m. ir, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-12-10 Šiaulių m. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 m. 11 mėnesių, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal LR BK 286 str. ir LR BK 135 str. 2 d. 10 p. ( 138 str. 2 d. 10 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2008 m. birželio 10 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus administracinio pastato kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą (duomenys neskelbtini) m. VPK Viešosios policijos vyresniojo postinio A. J. atžvilgiu, suduodamas jam vieną smūgį ranka į veidą, pasipriešino valstybės tarnautojo funkcijas atliekančiam (duomenys neskelbtini) m. VPK Viešosios policijos vyresniajam postiniui A. J. ir dėl nukentėjusiojo A. J. tarnybos pareigų vykdymo padarė jam galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas, pogleivines kraujosruvas viršutinės ir apatinės lūpų vidiniuose paviršiuose ir po šių patirtų kūno sužalojimų A. J. susirgo psichikos sutrikimu – organiniu emociniu labilumo sutrikimu, su ryškiais, nuolatinės psichinės veiklos sutrikimais, ir tai sukėlė nukentėjusiajam A. J. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. P. neprisipažino 2008-06-10 (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus kieme sudavęs smūgį pareigūnui A. J. į veidą bei pasipriešinęs šiam pareigūnui ir parodė, kad 2008-06-10 Šiaulių apylinkės teisme turėjo vykti teismas. Jį sulaipino į konvojaus automobilį. Automobilyje buvo ir jo brolis G. P.. Kaltinamasis padavė G. P. pakelį cigarečių. A. J. tai pamatė ir pasakė: „Duokit čia man patikrinti“. Kadangi juos išvedant iš tardymo izoliatoriaus jau buvo patikrinę, jie nesuprato, kodėl dar turi tikrinti automobilyje, todėl jis klausė A. J., kodėl juos dar nori tikrinti, su nukentėjusiuoju aiškinosi, kas priklauso, kas nepriklauso. Nebuvo to, kad būtų A. J. suduotas smūgis ar dar kažkas. Automobilyje niekas A. J. jokio smūgio nesudavė. Niekas nieko iš automobilio neišlaipino. Jį išlaipino iš automobilio patį pirmą, visi kiti suimtieji liko sėdėti automobilyje. Ties automobilio durimis yra konvojaus vietos. Suimtieji sėdi už pertvaros į kairę nuo durų. Jeigu kas nors vyksta lauke, nuo automobilio durų į kairę, sėdintys automobilyje nemato, kas ten vyksta. Sėdint toje pusėje, kur vairuotojas, galima iškišus galvą šiek tiek matyti, kas vyksta lauke, prie automobilio durų, labiau į automobilio priekį. Jeigu kas nors vyksta lauke prie automobilio galo, tai sėdinčiam automobilyje suimtajam nesimato. Konfliktas su pareigūnu vyko tiesiai prieš konvojaus automobilio duris. Automobilio durys buvo atidarytos, ir iš karto išlipus kairėje automobilio pusėje jį norėjo patikrinti. Į dešinę pusę jis nėjo ir niekas ten jo netikrino. Kai jį išvedė iš automobilio, jis padavė A. J. raštelį. Raštelis buvo skirtas ne broliui, o motinai. Jokių uždraustų daiktų pas jį negalėjo rasti. Paprasčiausiai įvyko ginčas dėl to, kas priklauso, kas nepriklauso, t. y. ginčas dėl teisinių dalykų, ar gali daryti automobilyje kratą, kai jau padaryta krata izoliatoriuje, ar tai įeina į jų pareigas, ar neįeina. A. J. tik išlaipino jį iš automobilio, atėjo dar vienas pareigūnas ir jį nusivedė. Antrankius jam uždėjo prie pat automobilio, lauke. Uždėjo jam antrankius, nes jis pradėjo ginčytis, gal jis kiek ir pasimuistė, kai uždėjo tuos antrankius, ir tada, jau prie paradinių durų, pradėjo jam laužyti rankas, paguldė ant žemės. Jis nesudavė smūgio pareigūnui. Mano, kad nukentėjusysis pats įsikando sau į lūpą. Kas A. J. galvą sutrenkė, nežino. Konfliktas su A. J. įvyko automobilyje, fizinio kontakto su juo nebuvo, jie aiškinosi tik žodžiais. Fizinis kontaktas tik toks, kad A. J. paėmė už rankos, ir kaltinamajam pasimuisčius, nukentėjusysis galėjo užkliūti už pertvarų. Ar užkliuvo, ar ne, atsakyti negali. Pasimuistymas, pasistumdymas su A. J. buvo tik automobilyje, ir ginčas įvyko dėl tų kelių cigarečių perdavimo ir dėl to, kad pas jį buvo raštelis. Jį apkalba, kaltina sumušimu dėl to, kad žino, jog tokiais atvejais pagal įstatymą jiems priklauso kompensacija, o pareigūnai savo kolegą palaiko. Jei pasimuistymas uždedant antrankius laikomas pasipriešinimu, tai tegul, tačiau tokie dalykai baudžiami administracinėmis nuobaudomis, o ne užvedamos baudžiamosios bylos. Su vidaus taisyklėmis, kaip reikia elgtis būnant izoliatoriuje, buvo supažindintas. Taisyklėse rašoma, kad negalima perduoti vienas kitam jokių daiktų, tačiau jis nežinojo, kad negalima perduoti cigarečių. Mano, kad A. J. reikalavimas duoti raštelį nebuvo pareigūno teisėtas reikalavimas. Kadangi A. J. buvo be pirštinių, mano, kad turėjo teisę atsisakyti, kad jį tikrintų.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) miesto VPK Viešosios policijos vyr. postiniu. 2008-06-10 po pietų, apie 13 val., (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus kieme kaltinamąjį A. P., kitą suimtąjį G. P. ir dar kelis asmenis konvojaus automobiliu turėjo vežti į apylinkės teismą. Kai į konvojaus automobilį atvedė P., jis pastebėjo, kad P. vienas kitam kažką perdavė. Jis paprašė parodyti, ką perdavė, tačiau P. jam įžūliai atsakė, kad nieko neperdavė. Tada jis iš automobilio išvedė G. P., jį apžiūrėjo, pas jį jokių draudžiamų daiktų nerado. Po to iš automobilio išsivedė kaltinamąjį A. P.. Lauke prie konvojaus automobilio pradėjus atlikinėti kaltinamojo kratą, nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis. A. P. grasino, sakė, kad su juo susidoros. A. P. sudavė jam smūgį į dešinę veido pusę, buvo prakirsta lūpa vidinėje pusėje, bėgo kraujas. Nuo suduoto smūgio nukritęs nebuvo, tik jam aptemo akyse ir nieko nejautė. Kas vyko vėliau, neprisimena. Kai atsipeikėjo, nelabai suprato, kas įvyko, tik pamatė, kad A. P. jau buvo su antrankiais. Neprisimena, ar rado kokių uždraustų daiktų pas A. P. patikrinimo metu. Kiti suimtieji negalėjo matyti, kaip A. P. jam sudavė smūgį, nes buvo automobilyje, o jis su A. P. buvo šalia automobilio. Suimtuosius nuo pareigūnų skiria pertvara. Už pertvaros sėdi suimtieji. Pertvara yra skersai automobilio. Automobilio durys yra ties ta vieta, kur sėdi konvojus. Ties atidarytomis durimis konvojuojami asmenys nesėdi. Konfliktas su A. P. buvo kairėje automobilio pusėje. Kai yra apžiūrimas suimtasis, jis turi rankomis atsiremti į ką nors. Išlaipinęs A. P., jį pavedė į kairę automobilio pusę, kur šis atsirėmė į automobilio kėbulą. Kadangi durys buvo atidarytos, jis negalėjo atsiremti į duris, todėl atsirėmė į kėbulą. Kaltinamasis stovėjo ne ties pačiomis durimis, o buvo pavestas arčiau automobilio galo, arčiau užpakalinio automobilio rato. Konvojuojamų asmenų patikrinimas įėjo į nukentėjusiojo pareigas. Dėl patirto sužalojimo gulėjo ligoninėje ir dabar gydosi pas psichiatrus, kardiologus. Po įvykio dar dirbo policijoje, o 2009 m. pradžioje jį pasiuntė į Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro gydytojų komisiją, kur buvo atliekamas jo sveikatos patikrinimas. Po to jį siuntė į Vilniaus psichiatrijos ligoninę ir jis buvo gydomas Universitetiniame skyriuje. Jam nustatė psichikos sutrikimus. Po patirto sužalojimo jis gydėsi apie 4–5 mėnesius. Po to jį komisija pripažino kaip netinkantį tarnybai. Dabar gydosi, yra nedarbingas. Gyvena iš pensijos ir invalidumo. Iš Policijos departamento gavo 46512 Lt žalos atlyginimą – piniginę kompensaciją. Iki 2001 metų yra turėjęs traumų. Nuo 2001 iki 2008 m. dėl traumų niekur nesikreipė ir nesigydė. Kiekvienais metais pareigūnams yra atliekamas sveikatos patikrinimas, ir komisija teikia išvadas apie sveikatos būklę. Jo sveikata iki įvykio visada buvo gera. 2009 m rugsėjo 1 d. ar 2010 m. rugsėjo 1 d. jis buvo gavęs smūgį į veidą, tačiau į medikus nesikreipė, nes nebuvo taip sužalotas, kad būtų reikėję kreiptis į medikus. Jam tik praskėlė antakį. Tai neturėjo jokios įtakos jo sveikatai. Tuo metu jis jau buvo atleistas iš policijos dėl ligos.

Liudytojas V. Š. parodė, kad 2008-06-10 ėjo konvojaus viršininko pareigas ir turėjo pristatyti kaltinamuosius į apylinkės teismą. Tą dieną važiavo kaltinamasis A. P., jo brolis ir kt. Dalį kaltinamųjų jis atvedė iki automobilio, tarp jų buvo kaltinamasis A. P. ir jo brolis G. P.. Tada nuėjo atvesti kitų suimtųjų. Kai jis grįžo prie tarnybinio automobilio, A. J. pasakė, kad A. P. kažką bandė perduoti savo broliui G. P.. A. J. jis pasakė, kad išvestų iš automobilio ir patikrintų, ką perdavė. A. J. išvedė kaltinamąjį iš automobilio, pavedė jį nuo automobilio kelis metrus į šoną, labiau link automobilio galo, ir pradėjo daryti apžiūrą. Išlaipinus kaltinamąjį iš automobilio akivaizdžiai matėsi, kad šis kumštyje kažką suspaudęs laikė. A. J. paklausė, ką kaltinamasis turi rankoje ir pasilenkė prie jo rankos, kad paimtų. Tuo metu iš kitos rankos kaltinamasis A. J. sudavė smūgį į veidą. Viskas įvyko labai greitai, todėl jokio konflikto iki smūgio sudavimo tarp jų nebuvo. Smūgis buvo ganėtinai stiprus. Nuo smūgio A. J. nenuvirto, bet paėjo porą žingsnių atgal. Paskui A. J. stovėjo į automobilį atsirėmęs ir į nieką nereagavo. A. P. grasino A. J., sakė, kad jam nebus gyvenimo. Jis stovėjo nuo jų 2 metrų atstumu ir viską aiškiai matė. Kitų suimtųjų šalia nebuvo. Įvykio vietoje buvo tik jis, A. J. ir A. P.. R. B. buvo už automobilio, o R. U. ir suimtieji buvo automobilyje. Incidentas tarp A. J. ir kaltinamojo A. P. įvyko šalia automobilio, lauke. Nors automobilio durys buvo atidarytos, kiti suimtieji, kurie buvo konvojaus automobilyje, negalėjo matyti, kaip A. P. sudavė smūgį A. J., nes automobilio galas yra uždaras, langų nėra. Išlipus iš automobilio ir paėjus į šoną apie 2 metrus, negalima matyti, kas ten vyksta. Pertvara yra ne ties durimis, o giliau automobilyje. Kaltinamasis buvo be antrankių, nes izoliatoriaus kieme antrankiai suimtiesiems nededami. Po to, kai kaltinamasis sudavė A. J. smūgį, liudytojas parvertė kaltinamąjį ant žemės ir uždėjo antrankius. Rankoje pas kaltinamąjį rado raštelį. A. P. elgėsi agresyviai, keikėsi, priešinosi dedant antrankius. Po to įvykio nukentėjusiajam A. J. pasidarė blogai su sveikata, ir jis nebedirba policijoje. Iki to įvykio su A. J. kartu dirbo daug metų. Jo sveikata buvo normali.

Liudytojas R. B. parodė, kad 2008-06-10 dirbo konvojuotoju-vairuotoju. Apie 13 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių. Jis stovėjo prie spec. automobilio, vairuotojo pusėje. Išgirdo triukšmą, nuėjo pažiūrėti į kitą automobilio pusę ir pamatė, kad V. Š. bando uždėti antrankius A. P.. A. P. nesidavė, kad jam būtų uždėti antrankiai, keikėsi, priešinosi, sakė, kad A. J. nebe gyvenimas, ir dar kitus grasinančius žodžius, todėl jis padėjo V. Š. uždėti A. P. antrankius. V. Š. pasakė, kad A. P. sudavė smūgį A. J.. A. J. po smūgio stovėjo užsidengęs veidą, atsirėmęs į automobilį, buvo „plaukiojantis“, kaip nesavas, nesiorientavo. A. J. iš lūpos bėgo kraujas. Tuo metu A. J. nieko nepasakojo apie įvykį, nes nesiorientavo. Po patirto sužalojimo A. J. pasikeitė, kartais sunku suprasti, ką jis kalba. Iki to įvykio su A. J. daug bendravo, jo sveikata buvo normali.

Liudytojas K. M. parodė, kad 2008 m. birželio mėnesį buvo (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje ir buvo konvojuojamas į teismą kartu su P. . Įvyko konfliktas dėl cigarečių perdavimo. Jis matė, kaip automobilyje kaltinamajam P. perdavė cigaretes kitas P.. Ikiteisminio tyrimo metu jis nepasakė, kad perdavė cigaretes, nes sakė bet ką, kad greičiau vestų į kamerą. Viduryje automobilio esančioje kameroje buvo abu P., o jis buvo gale. Automobilio durys, per kurias suimtuosius įveda į automobilį, yra šone, arčiau vairuotojo. P. buvo arčiau tų durų. Kurioje pusėje sėdėjo P., neprisimena. Iš tos vietos, kur sėdėjo jis ir kur sėdėjo P., izoliatoriaus kiemo nesimato. Kai įveda į automobilyje esančias kameras, nebegalima matyti, kas vyksta izoliatoriaus kieme. Pačioje priekinėje kameroje jis nesėdėjo ir nežino, ar matosi. P. automobilyje kameroje sėdėjo ties viduriu, o ne pačiame priekyje. Kai P. kitam P. perdavė cigaretes, tada pareigūnas pasakė: „Parodyk, ką čia davė, einam pasitikrinti“. Atėjo kitas pareigūnas ir išsivedė A., t. y. kaltinamąjį į kiemą patikrinti. Kas vyko kieme, jis negirdėjo ir nematė. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad nematė, ar P. vienas kitam ką nors perdavė, tačiau vėliau suprato, kad perdavė cigaretes. Konfliktas buvo dėl cigarečių perdavimo, nes pareigūnas šaukė: „Ką čia perdavei, einam pasitikrinti“ ir išsivedė A. P. iš automobilio. Neteisingai surašyti jo parodymai, jog jis girdėjo, kaip kieme kilo didelis triukšmas, kai išsivedė antrą P. . Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus sakė bet ką, todėl ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra neteisingi.

Liudytojas G. P. parodė, kad 2008 m. birželio mėnesį turėjo važiuoti konvojaus automobiliu į miesto teismą. Automobilyje kartu važiavo brolis A. P.. Brolis padavė jam cigarečių. Tada pareigūnas paklausė, ką padavė, ir A. P. išlaipino iš automobilio patikrinti. Pareigūnas pradėjo įžūliai tikrinti kišenes, brolis nesileido. A. išlaipino iš automobilio ir lauke, prie pat automobilio durų, policijos pareigūnas jį apžiūrėjo. Brolis sakė pareigūnui: „Ką čia darai, mus prieš išvažiuojant tikrino“. O pareigūnas be pirštinių tikrino, įžūliai lindo į kišenes. A. žodžiu atsisakė, kad jį tikrintų. Tada iš spec. dalies atėjo kitas pareigūnas ir brolį išsivedė. Brolis atsisakė, kad jį tikrintų ir nuėjo į tardymo izoliatorių. A. atsisakė, kad jam tikrintų kišenes, ir pareigūnas nebetikrino. Jokio konflikto tarp brolio ir policijos pareigūno nebuvo. Brolis tik pasakė, kad jį vestų į laikino sulaikymo kamerą ir ten tegul patikrina. Brolis negrubiai atsakė pareigūnui, jam tik paaiškino, kaip turi būti. Pareigūnas prieš jų valią norėjo tikrinti, todėl brolis atsisakė patikrinimo. A. P. nesudavė smūgio nukentėjusiajam policijos pareigūnui. Tarp jų jokio konflikto nebuvo. Jis nematė, kad policijos pareigūnas būtų susiėmęs už galvos. Konfliktas tarp A. ir pareigūno buvo tik toks, kad brolis atsisakė, kad jam darytų kratą. Jis ir brolis sėdėjo arčiau durų esančioje kameroje vienas priešais kitą. Jis sėdėjo automobilyje priešais duris. A. P. sėdėjo priešais jį šalia durų. Sėdėdamas konvojaus automobilyje izoliatoriaus kiemą jis matė. Matė nukentėjusįjį. Nematė, kad nukentėjusysis būtų nugriuvęs.

2008-08-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus administracinio pastato kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t. 19–20 b. l.).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. J. patvirtino savo parodymus, išsamiai nurodydamas visas įvykio aplinkybes (1 t. 19–20 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 910/08(04) nurodyta, jog A. J. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos ir pogleivinės kraujosruvos viršutinės ir apatinės lūpų vidiniuose paviršiuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo atsirasti nuos vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu paveikus veido sritį. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t. 26–27 b. l.).

Iš nedarbingumo pažymėjimų bei (duomenys neskelbtini) miesto VPK Finansų skyriaus pažymos matyti, kad A. J. buvo nedarbingas nuo 2008-06-11 iki 2008-07-08, jam išmokėta 2319,84 Lt ligos pašalpa ir jo ligos laikotarpiu sumokėta 575,32 Lt socialinio draudimo įmokų (1 t. 46–48 b. l.).

Iš 2009-05-26 LR VRM medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimo matyti, kad A. J. tarnavo statutinėje tarnyboje nuo 1993 m. Susirgo tarnybos metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba. Specializuotosios medicininės ekspertizės komisijos sprendimu pripažintas netinkamas tolesnei vidaus tarnybai (2 t. 102 b. l.).

Iš Darbingumo lygio pažymos matyti, kad A. J. netektas darbingumas 60 procentų (2 t. 103 b. l.).

2008-07-21 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje bei 2008-12-30 tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas pareigūnas A. J., įvyko tarnyboje, vykdant jam priklausančias funkcijas (2 t. 145–148, 137–143 b. l.).

2009-06-09 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo PK viršininko įsakyme nurodyta išmokėti buvusiam (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo PK Viešosios tvarkos biuro konvojaus būrio vyresniajam postiniui A. J. išmokėti 46512 Lt dydžio kompensaciją (2 t. 156 b. l.).

Iš Piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelės ir 2010-01-04 pažymos apie išmokėtą kompensaciją matyti, kad A. J. dėl sužalojimo priskaičiuota ir išmokėta 46512 Lt dydžio kompensacija (2 t. 159, 160 b. l.).

Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EG 568/10(04) nustatyta, kad A. J. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos ir pogleivinės kraujosruvos viršutinės ir apatinės lūpų vidiniuose paviršiuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu paveikus veido sritį. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Medicininių dokumentų duomenimis A. J. gydymasis nuo 2008-06-10 yra susijęs su 2008-06-10 patirtais sužalojimais ir jų padariniais. Psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėjo atsirasti dėl 2008-06-10 patirtų sužalojimų, šių padarinių įtaką, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, turi įvertinti teismo psichiatrai (2 t. 173–177 b. l.).

Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EG 360/11(04) nustatyta, kad A. J. 2008-06-10 padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos ir pogleivinės kraujosruvos viršutinės ir apatinės lūpų vidiniuose paviršiuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu paveikus veido sritį. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (3 t. 47–48 b. l.).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK-42/2011 nustatyta, kad A. J. po 2008-06-10 įvykdyto prieš jį įvykio susirgo psichikos sutrikimu – organiniu emociniu labilumo sutrikimu su ryškiais nuolatinės psichinės veiklos sutrikimais. A. J. psichikos sutrikimas išsivystė po patirtų kūno sužalojimų 2008-06-10. Šis psichikos sutrikimas sukėlė A. J. sunkų sveikatos sutrikdymą. A. J. gali būti apklausiamas, gali duoti teisingus parodymus (3 t. 49–52 b. l.).

2008-06-13 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas V. Š. pateikia iš A. P. paimtą ranka rašytą raštelį (1 t. 60 b. l.).

2008-08-19 apžiūros protokole užfiksuota iš A. P. paimto ranka rašyto raštelio apžiūra (1 t. 62–63b. l.).

Iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus pateiktos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje vaizdo kamerų 2008-06-10 filmuotos medžiagos nėra (3 t. 28 b. l.).

Iš 2009-08-12 teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad A. P. nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2008-06-10 nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jam buvo asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, veikų padarymo metu ir šiuo metu jis galėjo ir gali visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos visiškai teisingai valdyti (2 t. 83–85 b. l.).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Nors kaltinamasis A. P. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2008-06-10 smūgį į veidą jam sudavė kaltinamasis A. P., ir kito asmens tuo metu šalia nebuvo. Tokius parodymus nukentėjusysis davė ir teisiamajame posėdyje, ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, savo parodymus jis patvirtino įvykio vietoje. Tokie nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai visiškai atitinka liudytojų V. Š. ir R. B. parodymus. Tokias įvykio aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojų K. M. ir G. P. parodymai, jog konfliktas tarp konvojaus pareigūno ir A. P. įvyko tuo metu, kai iš konvojaus automobilio į kiemą buvo išvestas kaltinamasis A. P., o abu liudytojai buvo likę automobilyje.

Kaltinamasis A. P. ir liudytojas G. P. tvirtina, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo tik žodinis ginčas, realaus konflikto nebuvo, ir A. P. smūgio nukentėjusiajam A. J. nesudavė. Tokie minėtų asmenų parodymai atmetami kaip prieštaraujantys visumai kitų byloje esančių įrodymų. Liudytojas G. P. teigia, kad sėdėdamas konvojaus automobilyje jis stebėjo visą įvykį ir matė, kad A. P. nukentėjusiajam smūgio nesudavė, kaltinamasis tik atsisakė daryti kratą. Tačiau ir nukentėjusysis, ir liudytojai, tarp jų ir K. M., parodė, kad iš tos vietos, kur automobilyje sėdėjo G. P., konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nesimatė. Pažymėtina, kad ir kaltinamasis pripažino, jog tuo atveju, kai kas nors vyksta lauke prie automobilio galo, sėdinčiam automobilyje suimtajam nesimato. O kaltinamojo A. P. ir liudytojo G. P. teiginiai, kad A. J. mėgino A. P. kratą daryti tiesiai priešais atidarytas konvojaus automobilio duris, yra akivaizdžiai neteisingi, nes suimtųjų krata daroma suimtajam atsisukus veidu ir rankomis atsirėmus į sieną ar panašią plokštumą. Be to, tokie abiejų P. parodymai prieštarauja ne tik nukentėjusiojo ir liudytojų – konvojaus pareigūnų – parodymams, bet ir liudytojo K. M. parodymams.

Įvertinęs tai, kad nukentėjusiojo A. J. ir liudytojų V. Š., R. B. nuoseklūs parodymai atitinka vieni kitus, ir juos patvirtina specialistų, ekspertų išvados bei kiti byloje esantys įrodymai, teismas daro išvadą, kad paminėtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis A. P. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. pasipriešino valstybės tarnautojo funkcijas atliekančiam A. J. ir, suduodamas smūgį, sutrikdė jo sveikatą.

Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę nustatyta, kad A. J. psichikos sutrikimas – organinis emocinis labilumo sutrikimas su ryškiais nuolatinės psichinės veiklos sutrikimais išsivystė po patirtų kūno sužalojimų 2008-06-10, ir šis psichikos sutrikimas sukėlė A. J. sunkų sveikatos sutrikdymą (3 t. 49–52 b. l.), o nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje bei tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas pareigūnas A. J., įvyko tarnyboje, vykdant jam priklausančias funkcijas (2 t. 145–148, 137–143 b. l.), todėl kaltinamojo A. P. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal LR BK 286 str. ir LR BK 135 str. 2 d. 10 p.

Dėl bausmių

P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant A. P. bausmes atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną sunkų nusikaltimą ir vieną labai sunkų nusikaltimą, kad nusikaltimai baigti, BK 286 str. numatyta veika padaryta tiesiogine tyčia, BK 135 str. 2 d. 10 p. numatyta veika – netiesiogine tyčia, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į A. P. asmenybę – A. P. ne kartą teistas, pripažintas pavojingu recidyvistu, nusikalto atlikdamas bausmę už labai sunkų nusikaltimą, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos charakterizuojamas neigiamai (1 t. 76 b. l.), nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jam buvo asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, veikų padarymo metu ir šiuo metu jis galėjo ir gali visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos visiškai teisingai valdyti (2 t. 83–85 b. l.).

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei vadovaujantis BK 56 str. 2 d., A. P. skiriamos bausmės, griežtesnės negu straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytų bausmių vidurkiai.

Paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., nes abi veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Subendrinta bausmė bendrinama su 2007-11-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu A. P. paskirta ir neatlikta 8 metų 1 mėnesio 16 dienų laisvės atėmimo bausme vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., nes nusikalstamas veikas nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu jis įvykdė būdamas nuteistas minėtu 2007-11-06 nuosprendžiu ir neatlikęs paskirtos bausmės.

Šio nuosprendžio priėmimo dieną A. P. pagal 2007-11-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį yra atlikęs 4 metus 10 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės (nuo 2006-11-02 iki 20011-09-16), todėl neatlikta bausmės dalis yra 8 metai 1 mėnuo 16 d.

Pagal BK 64 str. 1, 3 d. subendrinta bausmė taip pat bendrinama su 2008-12-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir su 2010-12-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., nes šiais nuosprendžiais bausmės paskirtos už 2006 metais padarytus nusikaltimus, ir nusikaltimai labai skiriasi pagal savo pavojingumą.

Pagal 2008-12-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo ir 2010-12-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžius atliktos bausmės A. P. neįskaitomos į bausmės laiką, kaip tai numato BK 63 str. 9 d., nes tuo pačiu metu (nuo 2006-11-02 iki 20011-09-16) jis atlikinėjo 2007-11-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir šios bausmės atlikta dalis (nuo 2006-11-02 iki 20011-09-16) šiuo nuosprendžiu vertinama kaip atlikta bausmė bendrinant bausmes pagal BK 64 str. 1, 3 d.

Kadangi A. P. atlieka bausmę pagal 2007-11-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, kardomoji priemonė jam neskiriama, o paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikinama.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. 113,44 Lt dydžio ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas, nes jis pagrįstas byloje esančiais dokumentais, kurie patvirtina, kad A. J. vaistams išleido 84,74 Lt ir 2008-06-26 kelionei iš Vilniaus į Šiaulius – 28,74 Lt (1 t. 36 b. l.), o iš specialisto išvados matyti, kad A. J. buvo gydomas VRM Medicinos centre, iš jo išrašytas 2008-06-26 (1 t. 26–27 b. l.).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 46512 Lt dydžio ieškinys dėl turėtų išlaidų išmokant A. J. kompensaciją taip pat tenkinamas, nes pateikti dokumentai patvirtina, kad A. J. dėl 2008-06-10 tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., buvo išmokėta 46512 Lt dydžio kompensacija (2 t. 137–161 b. l.).

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato 2895,16 Lt dydžio ieškinys dėl A. J. išmokėtos ligos pašalpos ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų sužaloto valstybės tarnautojo (A. J.) nedarbingumo laikotarpiu atlyginimo tenkinamas, nes byloje esantys dokumentai patvirtina, kad dėl 2008-06-10 tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo A. J. buvo nedarbingas, jam išmokėta 2319,84 Lt ligos pašalpa, ir per jo ligos laikotarpį sumokėta 575,32 Lt socialinio draudimo įmokų, t. y. (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiasis policijos komisariatas dėl A. J. nedarbingumo iš viso patyrė 2895,16 Lt išlaidų (1 t. 46–48 b. l.).

Kadangi civiliniams ieškovams A. J., Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiajam policijos komisariatui žala padaryta dėl A. J. sveikatos sutrikdymo, žalos atlyginimas priteisiamas iš A. J. sveikatą sutrikdžiusio A. P. (CK 6.246–6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 1, 2 d., 6.280 str. 1 d.).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti

Raštelis, susidedantis iš dviejų popieriaus lapų, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t. 61 b. l.), paliktinas saugoti kartu su byla.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 135 str. 2 d. 10 p. ir paskirti jam bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. – laisvės atėmimą 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 10 p. – laisvės atėmimą 8 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d., paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2007-11-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 13 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą subendrintą 13 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2008-12-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir su 2010-12-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę A. P. paskirti laisvės atėmimą 13 metų.

Laisvės atėmimo bausmę A. P. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2011-09-16. A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

A. J. – 113 litų 44 centus;

Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – 46 512 litų;

(duomenys neskelbtini) miesto vyriausiajam policijos komisariatui – 2 895 litus 16 centų.

Daiktą – raštelį – palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.