Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2YT-330-630/2022 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00894-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2; 3.4.5.19 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 15 d. Šakiai Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant pareiškėjai G. D., jos atstovui advokatui D. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotais asmenimis byloje esant J. K. ir R. G. Teismas nustatė : pareiškėja G. D. patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), giminystės ryšyje yra broliai ir atnaujinti G. D. praleistą (duomenys neskelbtini) mirusio dėdės V. K. palikimui priimti bei grąžinti 38 Eur žyminio mokesčio. Patikslintame pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos tėvas buvo J. K., jo tėvai (pareiškėjos seneliai) buvo V. ir A. K. Pareiškėjos tėvas J. K. turėjo vieną brolį V. K. (pareiškėjos dėdė). Pareiškėjos tėvas J. K. gimė (duomenys neskelbtini), kuris 1955 m. sudarė santuoką su pareiškėjos mama A. K. 1957 m. gimė pareiškėjos brolis J. K., o 1961 m. gimė pareiškėja. 1966 m. pareiškėjos tėvas J. K. paliko šeimą ir išvyko gyventi į Kaliningrado sritį. 1973 m. gimė pareiškėjos sesuo R. G., kurios biologinis tėvas nebuvo J. K., nes tuo metu J. K. buvo palikęs šeimą ir išvykęs gyventi į Kaliningrado sritį. Nepaisant to, pareiškėjos sesers R. G. tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas J. K.. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas J. K. mirė. Pareiškėjos dėdė V. K. gimė (duomenys neskelbtini). Jis santuokos sudaręs nebuvo, vaikų neturėjo, gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) V. K. mirė. Pareiškėja ketina priimti dėdės V. K. palikimą, kurį sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tam, kad pareiškėja galėtų prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti ir vėliau galėtų kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos pradėjimo, yra būtini dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos ir jos dėdės V. K. giminystės ryšį. Pareiškėja savo tėvo J. K. ir jo brolio V. K. gimimo liudijimų neturi, todėl kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl jų kopijų išdavimo. Iš civilinės metrikacijos įstaigos buvo gautas atsakymas, kad jų gimimo liudijimų nėra. Buvo kreiptasi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, iš kurio buvo gauta pažyma apie gimimą, kurioje nurodoma, kad Sintautų Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog 1922 m. lapkričio 30 d. pakrikštytas V. ir A. K. sūnus vardu V., gimęs (duomenys neskelbtini), Skaisgirių kaime. Kitoje iš archyvo gautoje pažymoje apie gimimą nurodoma, kad Sintautų Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog 1931 m. kovo 28 d. pakrikštytas V. ir A. K. sūnus vardu A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Skaisgirių kaime. Pareiškėjos įsitikinimu, minėtos pažymos patvirtina jos tėvo J. K. ir jo brolio V. K. (pareiškėjos dėdės) gimimą. Pažymose nurodomų vaikų vardai sutampa su pareiškėjos tėvo ir jo brolio vardais; vaikų tėvai yra tie patys asmenys, kuriuos pareiškėja žino kaip savo senelius; abu vaikai gimė tame pačiame kaime ir jų abiejų duomenys įrašyti to pačio kaimo archyviniame fonde, tačiau šiose pažymose ir dokumentuose, kurių pagrindu buvo surašytos šios pažymos apie gimimą, buvo padarytos klaidos nurodant pareiškėjos tėvo J. K. ir jo brolio V. K. gimimo datas. Archyvo pažymoje apie gimimą nurodoma, kad pareiškėjos tėvas J. K. gimė (duomenys neskelbtini) nors iš tiesų jis gimė (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjos tėvas J. K. gimė (duomenys neskelbtini) patvirtina duomenys apie gimimo datą, esantys J. K. mirties liudijime ir Šakių rajono savivaldybės administracijos Sintautų seniūnijos pažymoje apie J. K. išvykimą į Kaliningrado sritį. Kitoje archyvo pažymoje nurodoma, kad pareiškėjos tėvo J. K. brolis V. K. gimė (duomenys neskelbtini), nors iš tiesų jis gimė (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjos tėvo J. K. brolis V. K. gimė (duomenys neskelbtini), patvirtina duomenys apie gimimo datą, esantys V. K. mirties liudijime ir Gyventojų registro išraše. Šiuo atveju dokumentuose padaryti įrašai, kurių pagrindu buvo surašytos minėtos archyvo pažymos apie gimimą, yra atlikti itin senai, kai žmonės buvo mažiau raštingi, trūko atidumo pildant dokumentus, neįskaitomi įrašai buvo interpretuojami, o padarytoms klaidoms nebuvo teikiama didelė reikšmė. Dėl to, pareiškėjos įsitikinimu, pakankamai realu, kad dokumentuose, kurių pagrindu buvo surašytos šios archyvo pažymos apie gimimą, buvo padarytos klaidos nurodant gimimo datas. Pastebėtina, kad klaidos gimimo datose padarytos tik viename skaitmenyje, todėl labai tikėtina, jog šiuo atveju buvo padarytos rašymo klaidos. Kadangi dokumentuose, kurie gali patvirtinti pareiškėjos ir jos dėdės V. K. giminystės ryšį, yra padarytos klaidos, o pareiškėja negali kitokia tvarka gauti minėtą faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškėja kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes jį nustačius pareiškėja galėtų įrodyti savo ir V. K. giminystės ryšį, t. y., kad V. K. yra pareiškėjo dėdė, o pareiškėja yra V. K. dukterėčia, bei įgytų teisę priimti dėdės V. K. palikimą. Taip pat pareiškėja nurodo, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini), jis kitų artimųjų giminaičių, išskyrus pareiškėją ir jos brolį J. K., neturi. V. K. brolis miręs, o vaikų ir sutuoktinės jis neturėjo. Šiuo atveju pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą dėl dėdės V. K. palikimo priėmimo nesikreipė, todėl kyla būtinybė kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Šešių mėnesių terminas V. K. palikimui priimti baigėsi 1995 m. liepos 11 d. Šį terminą pareiškėja praleido ne dėl aplaidaus elgesio, bet dėl objektyvių (svarbių) priežasčių. Pareiškėja nežinojo, kad jos dėdei V. K. buvo atkurta nuosavybė teisė į žemę. Apie dėdei V. K. atkurtą nuosavybės teisę pareiškėjai niekas niekada neminėjo. Tik 2021 metų rudenį pareiškėja atsitiktinai sužinojo, kad jos dėdei V. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į jo tėvo (pareiškėjos senelio) žemę bei, kad niekas nėra kreipęsis dėl jo palikimo priėmimo. Sužinojusi šią aplinkybę, pareiškėja nedelsdama kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Pareiškėjos įsitikinimu, ji šiuo atveju elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nes sužinojusi apie dėdės V. K. palikimą nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso 588 straipsnio 1 dalimi bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti (el. bylos popierinio varianto b. l. 28–90). Pareiškėja ir pareiškėjos atstovas advokatas D. R. teismo posėdžio metu prašė patenkinti pareiškėjos patikslintą pareiškimą. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas J. K. paliko jų šeimą, kai ji buvo maža. Jos tėvas J. K. turėjo vienintelį brolį V. K., kuris po tėvo išvykimo atėjo gyventi į jų šeimą. Tėvo brolis V. K. visą gyvenimą ir pragyveno jų šeimoje bei ją užaugino. Dėdė V. K. nebuvo vedęs, kitos šeimos neturėjo. Po dėdės V. K. mirties, su pareiškėja susisiekė seniūnijos darbuotoja ir nurodė, kad yra jos dėdės V. K. palikimas, kurio niekas nepriėmė, kadangi paveldėtojų pagal įstatymą nėra. Tuomet ji susitvarkė savo tėvo J. K. mirties dokumentus. Pareiškėjos atstovas paaiškino, jog norit atnaujinti praleistą terminą pareiškėjos mirusio dėdės V. K. palikimui priimti trūksta giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų – nėra išlikusių gimimo liudijimų. Byloje yra pateiktos Lietuvos istorijos archyvo pažymos apie pareiškėjos tėvo – J. K. gimimą ir apie pareiškėjos dėdės – V. K. gimimą, tačiau pažymose yra nurodytos netikslios gimimo datos, tačiau jų giminystės ryšį patvirtina tai, kad tiek J. K., tiek V. K. buvo pakrikštyti toje pačioje bažnyčioje, jų tėvų tokios pačios pavardės ir nurodyta jų ta pati gimimo vieta. Liudytoja A. K. parodė, kad jos vyro J. K. tėvų vardai buvo Augustina ir V. K., jie turėjo du vaikus – J. K. bei V. K. Jos vyras – J. K. paliko jų šeimą, kai vaikai buvo maži ir išvyko į Rusiją, tada atsikraustė vyro brolis – V. K., kuris su ja visą gyvenimą gyveno ir padėjo jai visapusiškai buityje. Suinteresuotieji asmenys J. K. ir R. G. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui bei termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškimas tenkintinas visiškai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008. Teismų praktika. 2008, 29). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, pareiškėja siekia įrodyti, kad J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), giminystės ryšyje yra broliai, tam tikslui, kad paveldėtų turtą po dėdės V. K. mirties. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) yra penktos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi norint paveldėti mirusiojo dėdės V. K. turtą, pareiškėja turi įrodyti, kad ji yra V. K. dukterėčia, t. y. penktos eilės giminaitė (CK 3.134 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos tėvas buvo J. K., o pareiškėjos seneliai buvo Valentinas ir A. K. Pareiškėjos tėvas J. K. gimė (duomenys neskelbtini), kuris 1955 m. sudarė santuoką su pareiškėjos mama A. K. 1957 m. gimė pareiškėjos brolis J. K., o 1961 m. gimė pareiškėja. Pareiškėjos tėvas J. K. turėjo vieną brolį V. K. (pareiškėjos dėdė), gimusi (duomenys neskelbtini), kuris santuokos sudaręs nebuvo, vaikų neturėjo, gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos dėdė V. K. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių faktą, kad V. K. yra jos dėdė, nes nėra išlikusio V. K. ir jo brolio J. K. (pareiškėjos tėvo) gimimo liudijimų, o archyvo pažymose apie gimimą ir dokumentuose, kurių pagrindu buvo surašytos šios pažymos, yra padarytos klaidos nurodant V. K. ir J. K. gimimo datas. Lietuvos valstybės istorijos archyvų pažymose apie gimimą nurodoma, kad Sintautų Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog 1922 m. lapkričio 30 d. pakrikštytas V. ir A. K. sūnus vardu Vytautas, gimęs (duomenys neskelbtini), Skaisgirių kaime. Kitoje iš archyvo gautoje pažymoje apie gimimą nurodoma, kad Sintautų Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog 1931 m. kovo 28 d. pakrikštytas V. ir A. K. sūnus vardu A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Skaisgirių kaime. Pažymose nurodomų vaikų vardai sutampa su pareiškėjos tėvo ir jo brolio vardais; vaikų tėvai yra tie patys asmenys, kuriuos pareiškėja žino kaip savo senelius; abu vaikai gimė tame pačiame kaime ir jų abiejų duomenys įrašyti to pačio kaimo archyviniame fonde, tačiau šiose pažymose ir dokumentuose, kurių pagrindu buvo surašytos šios pažymos apie gimimą, buvo padarytos klaidos nurodant pareiškėjos tėvo J. K. ir jo brolio V. K. gimimo datas. Archyvo pažymoje apie gimimą nurodoma, kad pareiškėjos tėvas J. K. gimė (duomenys neskelbtini), nors iš tiesų jis gimė (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjos tėvas J. K. gimė (duomenys neskelbtini). patvirtina duomenys apie gimimo datą, esantys J. K. mirties liudijime ir Šakių rajono savivaldybės administracijos Sintautų seniūnijos pažymoje apie J. K. išvykimą į Kaliningrado sritį. Kitoje archyvo pažymoje nurodoma, kad pareiškėjos tėvo J. K. brolis V. K. gimė (duomenys neskelbtini), nors iš tiesų jis gimė (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjos tėvo J. K. brolis V. K. gimė (duomenys neskelbtini) patvirtina duomenys apie gimimo datą, esantys V. K. mirties liudijime ir Gyventojų registro išraše. Be to, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. patvirtino, kad jos vyro J. K. tėvų vardai buvo A. ir V. K., jie turėjo du vaikus – J. K. bei V. K.. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų atsiliepimus, pareiškėjos bei liudytojos A. K. paaiškinimais, pripažintina, kad J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), giminystės ryšyje yra broliai. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – priimant dėdės V. K. palikimą, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445, 448 straipsniai). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos dėdė V. K. mirė (duomenys neskelbtini), jis vaikų ir sutuoktinės niekada neturėjo. Taip pat pareiškėjos dėdė V. K. kitų artimųjų giminaičių, išskyrus pareiškėją ir jos brolį J. K., neturi. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad V. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. K. vardu nėra registruota testamentų. Pareiškėja yra V. K. dukterėčia, tai yra penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą dėl dėdės V. K. palikimo priėmimo nesikreipė, todėl kyla būtinybė kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Palikėjo V. K. mirties dieną – (duomenys neskelbtini) palikimui priimti įstatymo buvo nustatytas šešių mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis įstatymu nustatytas terminas galėjo būti pratęstas (atnaujintas) tik nustačius svarbias priežastis dėl kurių jis buvo praleistas (1995 m. sausio 11 d. galiojusio CK 587 straipsnis, 588 straipsnis). Pareiškėja nurodė, kad šešių mėnesių terminas V. K. palikimui priimti baigėsi 1995 m. liepos 11 d. Šį terminą pareiškėja praleido ne dėl aplaidaus elgesio, bet dėl objektyvių (svarbių) priežasčių. Pareiškėja nežinojo, kad jos dėdei V. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę. Apie dėdei V. K. atkurtą nuosavybės teisę pareiškėjai niekas niekada neminėjo. Tik 2021 metų rudenį pareiškėja atsitiktinai sužinojo – pareiškėjai paskambino seniūnijos darbuotoja, kuri pranešė, kad jos dėdei V. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į jo tėvo (pareiškėjos senelio) žemę bei, kad niekas nėra kreipęsis dėl jo palikimo priėmimo. Sužinojusi šią aplinkybę, pareiškėja nedelsdama kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Kad pareiškėja galėjo nežinoti apie dėdės V. K. palikimą patvirtina ir tai, kad nuosavybės teisės jos dėdei V. K. į žemės sklypą buvo atkurta jau po pastarojo mirties – 2002 m. sausio 22 d. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių ji tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis. Nuo to laiko, kai pareiškėja apie palikimą sužinojo, buvo pakankamai atidi, rūpestingi – iš karto kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, į tai, kad nėra išduota paveldėjimo teisės liudijimų į mirusiojo turtą, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), pripažįsta, kad yra pagrindas nurodytą priežastį dėl kurios laiku nebuvo priimtas mirusiojo V. K. palikimas laikyti svarbia ir atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui priimti. Iš byloje esančio mokėjimo matyti, kad pareiškėja sumokėjo iš viso 114 Eur žyminio mokesčio. Šiuo atveju už pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka turėjo būti sumokėtas 45 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, CPK 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas, permokėta žyminio mokesčio dalis – 69 Eur, jai grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminio mokesčio grąžinimo vykdymas pavestinas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448, 260 straipsniais, nusprendžia : Pareiškimą tenkinti visiškai. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), giminystės ryšyje yra broliai. Atnaujinti pareiškėjai G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo. Grąžinti pareiškėjai G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 69 Eur (šešiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį (žyminio mokesčio mokėtojas – G. D.), sumokėtą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti žyminį mokestį. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus. Teisėja Lina Antanaitienė