- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-1057-587/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13176-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- D. L., R. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.8.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.5
2020 m. liepos 2 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-545-950/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams R. Š. ir D. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Tomadas“ (toliau – ir UAB „Tomadas“) prašė solidariai iš atsakovų R. Š. ir D. L. priteisti 3479,00 Eur skolą už automobilio transportavimą ir jo saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. tarp ieškovės ir Kauno apskr. VPK 2009 m. kovo 23 d. sudarytos Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo sutarties Nr. 20-1L-982 pagrindu 2011 m. kovo 28 d. surašytas automobilio „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo aktas, automobilis transportuotas į UAB „Tomadas“ priklausančią saugojimo aikštelę. Automobilio savininkas – atsakovas R. Š., automobilis į ieškovui priklausiančią saugojimo aikštelę transportuotas dėl jo vairuotojo – atsakovo D. L. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. UAB „Tomadas“ automobilį saugojo nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2020 m. sausio 10 d., kuomet jis buvo parduotas kaip juodojo metalo laužas, dėl to, kad tapo menkaverčiu. Ieškovė dar 2012 m. liepos 22 d. kreipėsi į automobilio savininką R. Š., tačiau jis automobilio neatsiėmė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo solidariai iš atsakovų priteisti 3479,00 Eur skolą už automobilio transportavimą ir jo saugojimą, kurią sudaro 105,00 Eur automobilio transportavimo iš įvykio vietos į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę išlaidos bei 3374,00 Eur suma už automobilio saugojimą 482 dienas, t. y. nuo jo transportavimo dienos (2011 m. kovo 28 d.) iki dienos, kai automobilio savininkui R. Š. buvo išsiųstas pirmasis pranešimas atsiimti automobilį (2012 m. liepos 22 d.).
2. Atsakovas D. L. su ieškiniu sutiko iš dalies. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad:
2.1. iš jo turi būti priteistos automobilio transportavimo išlaidos bei išlaidos už jo saugojimą iki to momento, kai teisme buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, t. y. ne daugiau kaip už 2–3 mėn. Automobilis priklausė jo draugui R. Š., kuris automobilį paliko jam, kuomet vyko atlikti paskirtos arešto bausmės. Automobilį jis remontavo, su juo niekur nevažinėjo. 2011 m. kovo 28 d. automobilį vairavo neblaivus, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, automobilis buvo transportuotas į automobilių saugojimo aikštelę. Apie tai informavo R. Š., kuris nurodė, kad automobilį atsiims pats. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, nuvyko į Žaliakalnio policijos komisariatą, tačiau jam automobilio niekas neatidavė. Bendravo su R. Š., jis nurodė, kad automobilį atsiims pats.
3. Atsakovas R. Š. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Tomadas“ solidariai iš atsakovų R. Š. ir D. L. 3303,13 Eur skolą už automobilio transportavimą ir jo saugojimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2019 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė po 37,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovės priteisė 7,20 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir iš atsakovo R. Š. – 7,11 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo. Teismas konstatavo, kad:
4.1. dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčo tarp civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų nėra.
4.2. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklostė atlygintinės pasaugos pagal įstatymą teisiniai santykiai (CK 6.830–6.850 straipsniai). Policijos pareigūno pavedimu priverstinai transportuotas automobilis buvo perduotas saugoti UAB „Tomadas“ (saugotojui) su Kauno apskr. VPK 2009 m. kovo 23 d. sudarytos Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo sutarties Nr. 20-1L-982 pagrindu. Šios sutarties pagrindu pareiga sumokėti saugotojui (UAB „Tomadas“) už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne tiesiogiai ją sudariusiai šaliai (Kauno apskr. VPK), bet transporto priemonės valdytojui (savininkui).
4.3. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (ginčo laikotarpio redakcija) 33 straipsnio 6 dalis numatė, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančioje nurodyto teisės akto redakcijoje – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje. Todėl visas priverstinio automobilio transportavimo ir jo saugojimo išlaidas privalo solidariai atlyginti abu atsakovai – R. Š. (savininkas) ir D. L. (valdytojas).
4.4. Teismas atmetė atsakovo D. L. argumentus, kad jis ieškovei privalo atlyginti automobilio transportavimo išlaidas bei išlaidas už jo saugojimą tik iki to momento, kai teisme buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, o už likusį laikotarpį atsakingas yra išimtinai atsakovas R. Š., kuris automobilio laiku neatsiėmė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalimi (galiojančios įstatymo redakcijos 33 straipsnio 8 dalimi). Minėta teisės norma jokių išimčių dėl saugojimo laikotarpio / savininko ir valdytojo atsakomybės formos / savininko ir valdytojo atsakomybės laipsnio nenumato. Tarpusavio atsakomybės ribas atsakovai R. Š. ir D. L. galės tarpusavyje spręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9 straipsnio nuostatomis.
4.5. UAB „Tomadas“, kaip saugotoja, 2020 m. sausio 10 d. pasinaudojo CK 6.843 straipsnio 2 dalyje jai suteikta teise parduoti saugojamą daiktą. Pateiktas pirkimo-perdavimo aktas Nr. GD-024 liudija, kad UAB „Tomadas“ pardavė automobilį UAB „Baltic Metal“ kaip juodojo metalo laužą už 175,87 Eur sumą. Teismas sprendė, kad šia suma turi būti mažinama prašoma priteisti skolos už automobilio transportavimą ir jo saugojimą suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, taikos sutarties turinys
5. Atsakovas D. L. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. kovo 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-545- 950/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atmesti, pakeisti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš ieškovės UAB „Tomadas“ apelianto D. L., patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. šiuo konkrečiu atveju duomenys, kad transporto priemonės savininkas R. Š. buvo tinkamai informuotas tiek apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą, tiek apie transporto priemonės atsiėmimo tvarką, nebuvo pateikti. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino fakto, kad apeliantas D. L., nebūdamas transporto priemonės savininku, neturėjo teisės atsiimti transporto priemonės iš saugojimo aikštelės, o transporto priemonės savininkas R. Š., turėdamas teisę atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, nebuvo tinkamai informuotas nei apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą, nei apie transporto priemonės atsiėmimą bei atsiėmimo tvarką. Apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę R. Š. buvo informuotas tik 2012 m. liepos 22 d., kuomet buvo išsiųstas transporto priemonės savininkui pranešimas atsiimti automobilį.
5.2. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad apeliantas D. L. vairuodamas transporto priemonę sukėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai gyvybei ar kitaip trukdė saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, ar kitu būdu buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės. Teismas nagrinėjamu atveju turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti automobilio saugojimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-309/2010). Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad apeliantas D. L. buvo transporto priemonės valdytoju, todėl neprivalo atlyginti išlaidų ieškovui. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė civilinės bylos esmės, nebuvo nustatytas tikrasis transporto priemonės valdytojas.
5.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime visiškai nesigilino ir neanalizavo duomenų dėl ieškovės teikiamų paslaugų įkainių. Ieškovės nustatyta automobilio nuvežimo ir jo saugojimo aikštelėje paslaugos kaina prieštarauja teismų praktikai, viešai tvarkai, gerai moralei, todėl ši sutarties sąlyga turėtų būti laikoma negaliojančia (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pasaugos santykiai atsirado ne šalių sudarytos pasaugos sutarties, bet kitu pagrindu. Atsižvelgus į teismų praktikoje nurodomą protingą saugojimo įkainių dydį (3–6 Lt už saugojimo parą, tai yra 0,87 – 1,74 Eur), bei į tai, kad ginčo objektas – automobilis BMW 318, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – priverstinio saugojimo aikštelėje saugomas 482 paras, teigtina, jog protinga ir teisinga būtų nustatyti 6 Lt arba 1,74 Eurus dydžio tarifą už vieną pasaugos parą.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB „Tomadas“ ir atsakovas R. Š. nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
7. 2020 m. balandžio 30 d. civilinėje byloje pateiktas bendras ieškovės UAB „Tomadas“ ir atsakovo D. L. pasirašytas prašymas patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį. Šalys nurodė, kad jos ginčą išsprendė geranoriškai ir sudarė taikos sutartį, kurią teismo prašo patvirtinti. Nurodė, kad šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalyje, 293–294 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983–6.985 straipsniuose.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) galioja ir apeliaciniame procese: apeliacinis procesas ne tik pradedamas dalyvaujančio byloje asmens (apelianto) iniciatyva, bet ir gali baigtis jo ir kitos šalies iniciatyva, kai šie įgyvendina procesinę teisę baigti bylą taikos sutartimi. Kita vertus, dispozityvumo principas, tiek viena iš jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi, nėra absoliuti. Šalių prašymas baigti bylą taikos sutartimi teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2012).
9. Šalių pateiktoje taikos sutartyje numatyta, kad apeliantas sutiko atlyginti ieškovei 2 000,00 Eur išlaidas už automobilio priverstinį nuvežimą bei saugojimą. Byloje pateiktas 2020 m. balandžio 15 d. pinigų perlaidos kvitas patvirtina, kad apeliantas ieškovei sumokėjo 2 000,00 Eur sumą. Aplinkybę, kad apeliantas ieškovei sumokėjo 2 000,00 Eur sumą 2020 m. balandžio 15 d. mokėjimo pavedimu, patvirtinto ir ieškovė bei apeliantas, šalių susitarimas teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties sudarymo dieną yra visiškai įvykdytas. Taikos sutartimi apeliantas atsisakė savo apeliaciniu skundu keltų reikalavimų. Ieškovė atsisakė reikalavimo apeliantui dėl likusios skundžiamu sprendimu iš apelianto priteistos 1 303,13 Eur sumos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 37,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė taikos sutartimi patvirtino, kad apeliantė pilnai atsiskaitė už automobilio priverstini nuvežimą ir saugojimą.
10. Ieškovė ir apeliantas taikos sutartimi pareiškė, jog teismui pateikta tvirtinti taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms CPK nuostatoms bei nepažeidžia solidaraus atsakovo R. Š. teisių bei interesų. Tarp ieškovės ir solidaraus skolininko – apelianto sudaroma taikos sutartis yra išskirtinai tik dėl apelianto atžvilgiu tenkančios 60,55 procentų reikalavimo solidariems skolininkas dalies. Taikos sutartis su solidariuoju skolininku – apeliantu tvirtinama neviršijant apelianto įsipareigojimų dalies. Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, o apeliantui įvykdžius taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus ieškovei, likęs solidarusis atsakovas R. Š. bus atleistas nuo taikos sutartį sudariusio solidaraus skolininko – apelianto įsipareigojimų dalies įvykdymo ieškovei.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktos taikos sutarties tekstą ir sąlygas, sprendžia, kad ieškovės ir vieno solidarių skolininkų pareiškimas baigti bylą taikos sutartimi pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir viešajam interesui, nepažeidžia nei vienos šalių interesų.
12. CK 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Kreditorius, kuris atskirai ir besąlygiškai priima dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir pakvitavime nurodo, kad gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko, tuo pačiu atsisako solidariosios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu (CK 6.6 straipsnio 7–8 dalys). Jeigu kreditorius atsisako reikalavimo vieno iš bendraskolių naudai, jis išsaugo teisę reikalauti įvykdyti visą prievolę solidariai iš likusių bendraskolių (CK 6.8 straipsnio 3 dalis).
13. Vadovaujantis aptartu galiojančiu reglamentavimu konstatuotina, kad tarp ieškovės ir tik vieno iš solidarių atsakovų sudaryta taikos sutartis nepažeidžia nei vienos šalies teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju, iki taikos sutarties pasirašymo ieškovei solidariai atsakingi buvo du atsakovai. Apeliantas ieškovei sumokėjo 2 000,00 Eur skolos dalį, tai sudaro 60,55 procentų visos skundžiamu teismo sprendimu priteistos skolos sumos, atsakovas R. Š. bus atleistas nuo šios įsipareigojimų dalies įvykdymo ieškovei. Ieškovės ir apelianto sudaryta taikos sutartis nepaneigia ieškovės teisės reikalauti likusios 1303,13 Eur skolos dalies iš kito solidaraus skolininko atsakovo R. Š.. Likusi atsakovo R. Š. prievolė ieškovei sudaro mažiau nei pusę teismo sprendimu iš atsakovų priteistos skolos sumos, todėl nėra pagrindo teigti, kad taikos sutarties patvirtinimas pažeis šio atsakovo interesus.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo D. L. pasirašyta taikos sutartis tvirtintina, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 2 000,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo solidariai iš atsakovų R. Š. ir D. L. bei dėl 37,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovo D. L. nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
15. Taikos sutartimi ieškovė atsisakė likusios reikalavimo dalies į atsakovą D. L., t. y. teismo sprendimu iš apelianto priteistos 1 303,13 Eur sumos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 37,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Pažymėtina, kad šis susitarimas res judicata galią turi šią taikos sutartį pasirašiusiems asmenims. Tačiau toks susitarimas nėra pakankamas pagrindas pakeisti atsakovų, kaip solidariųjų skolininkų, tarpusavio prievoles (CK 6.9 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pakeistina paliktina galioti skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis, koreguojant likusią nesumokėtą priteistą skolos sumą ir nurodant, kad solidariai iš atsakovų R. Š. ir D. L. ieškovei priteistina 1303,13 Eur skola už automobilio transportavimą ir jo saugojimą ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
16. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad kiekviena šalis lieka prie savo turėtų bylinėjimosi, o išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimo atlygina atsakovas D. L.. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų teismas nepatyrė.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patvirtinti 2020 m. balandžio 28 d. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ir atsakovo D. L. pasirašytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. apeliantas D. L. pripažįsta savo skolos dalį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, sudarančią 2 000,00 Eur sumą (kas sudaro 60,55 procentus iš 3 303,13 Eur skolos sumos, priteistos teismo sprendimu ieškovei solidariai iš abiejų atsakovų D. L. ir R. Š.), todėl 2020 m. balandžio 15 d. mokėjimo pavedimu 2 000,00 Eur sumą pilna apimtimi sumokėjo ieškovei.
2. Atsakovas D. L. atsisako savo apeliaciniu skundu keltų reikalavimų.
3. Ieškovė atsisako likusios teismo sprendimu iš apelianto priteistos sumos – 1 303,13 Eur, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, 37,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė patvirtina, kad apeliantas pilnai atsiskaitė už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą.
4. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Tomadas“ patvirtina, jog 2 000,00 Eur suma yra galutinė atsakovo D. L. ieškovei mokėtina suma už automobilio priverstinį saugojimą. Ieškovė pareiškia, jog nereikalauja iš atsakovo D. L. mokėti už automobilio priverstinį saugojimą už laikotarpį nuo civilinės bylos Nr. e2-545-950/2020 iškėlimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose dienos (2019 m. rugpjūčio 13 d.) iki automobilio faktinio pardavimo UAB „Baltic metai“ į juodojo metalo laužo supirktuvę dienos (2020 m. sausio 10 d.).
5. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Tomadas“ pareiškia, jog jokių finansinių ir kitokių pretenzijų atsakovui D. L. neturi.
6. Šalys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 2 punkto nuostatomis susitaria, kad bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos nereikalauja ir neatlygina.
7. Teismo priteistinas procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas (jei tokių būtų) įsipareigoja padengti atsakovas D. L..
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-545-950/2020 dalyje, kuria priteista ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ solidariai iš atsakovų R. Š. ir D. L. 2000,00 Eur (dviejų tūkstančiai Eur 00 ct) skola už automobilio transportavimą ir jo saugojimą bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ iš atsakovo D. L. 37,00 Eur bylinėjimosi išlaidas panaikinti ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-545-950/2020 rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei UAB „Tomadas“, į. k. 302308932, solidariai iš atsakovų R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1303,13 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų ir 13 ct) skolą už automobilio transportavimą ir jo saugojimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2019 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei UAB „Tomadas“, į. k. 302308932, iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 37,00 Eur (trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“
Likusioje dalyje teismo sprendimo rezoliucinės dalies nekeisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.