Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant pareiškėjai G. M., jos atstovui advokatui Gediminui Lukauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M., atstovaujamos advokato Gedimino Lukausko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo M. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai M. S. įteikti viešo paskelbimo būdu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašymą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad pareiškėja yra mirusio K. M. buvusi sutuoktinė, mirusi M. M. yra K. M. motina. M. M. iki mirties gyveno kartu su savo sūnaus K. M. šeima adresu (duomenys neskelbtini). Po M. M. mirties ir toliau jos sūnaus Kurto šeima paliko gyventi name minėtu adresu, sūnus Kurtas iki pat savo mirties gyveno tuo pačiu adresu. Suinteresuotas asmuo M. S. yra pareiškėjos buvusio sutuoktinio Kurto sesuo, ji šiuo metu gyvena užsienyje, apie bylą jai yra žinoma, pareiškimui ji neprieštarauja. Pareiškėja pažymėjo, kad tiek metų nesitvarkė paveldėjimo dokumentų, nes nežinojo, kad reikalinga tai daryti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Santuokos liudijimas patvirtina, kad santuoka tarp pareiškėjos ir K. M. sudaryta 1979-02-24 (b.l. 7). Gimimo liudijimas patvirtina, kad K. M. yra M. M. sūnus (b.l. 8). Iš pateiktų mirties liudijimų, matyti, kad M. M. mirė 1992-06-27 (b.l. 14), K. M. mirė 2008-05-20 (b.l. 9). Po K. M. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė (pareiškėja) (b.l. 10, 11-13). Iš Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad po M. M. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusios įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo notarui nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l. 16). Namų valdos techninės apskaitos byla patvirtina, kad 1966 metais yra inventorizuota žemės sklypas, gyvenamas namas ir jo priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini), byloje nurodyta, kad šio turto valdytoja yra M. M. (b.l. 18-30). Priekulės seniūnijos pažyma patvirtina, kad K. M. po mamos M. M. mirties iš karto pradėjo valdyti likusi nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 17).

Lietuvos Respublikos CK 5.4 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausiai gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies buvimo vieta ir kt.). Byloje iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos sutuoktinio K. M. motina M. M. nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos, tačiau pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad M. M. kartu su savo sūnaus K. M. šeima nuolatos, iki pat savo mirties gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Be to, pažymėtina, kad namų valdos techninės apskaitos byla patvirtina, kad 1966 metais inventorizuojant namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini), šios namų valdos valdytoja yra nurodyta M. M.. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.4 straipsnio 1, 2 dalimis, darytina išvada, kad M. M. palikimo atsiradimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad M. M. mirė 1992-06-27, palikimo atsiradimo momentas laikytinas 1992-06-27, todėl yra pagrindas taikyti 1964 metais galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Tokiu būdu palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjos paaiškinimai, Priekulės seniūnijos pažyma patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjos sutuoktinis K. M. po savo mamos M. M. mirties ir toliau su šeima liko gyventi mamos valdytoje namų valdoje, K. M. po mamos mirties iš karto pradėjo prižiūrėti ir valdyti likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu savo aktyviais veiksmais parodė, kad jis išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą, ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad K. M. per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą, ir faktiškai pradėjo palikimą valdyti ir juo naudotis, todėl darytina išvada, kad K. M. po savo mamos M. M. palikimą priėmė (CK (1964 m. redakcija) 587 straipsnio 3 dalis).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M. (gim. 1907-06-06), mirusios 1992-06-27, palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirė 2008-05-20), priėmė savo mamos M. M. (gim. 1907-06-06), mirusios 1992-06-27, palikimą.

Juridinę reikšmę turinčius faktus nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.