Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-02-26 · Administracinė byla Nr. eI3-1294-484/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
eI3-1294-484/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03770-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1294-484/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03770-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Malijauskienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundus atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą su skundais, kuriuose prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2019 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 21R-672 (AG-664/06-2019) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“, kaip nepagrįstą; 2) pripažinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) Vilniaus valdybos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (18.7)-ADS-15682 (toliau – Sprendimas) neteisėtu ir jį panaikinti; 3) įpareigoti Departamento Vilniaus valdybą atnaujinti jo pareiškimo nagrinėjimą, išsiaiškinant, ar privatus mažasis karjeras, adresu (duomenys neskelbtini) buvo eksploatuojamas teisėtai, ar toks eksploatavimas atitiko teisės aktų reikalavimus bei būtinomis priemonėmis (įskaitant ir geologinius ir geodezinius grunto tyrimus kuriais galėtų būti nustatomas piltinio grunto gylis ir plotas po įvykdytų neteisėtų kasimo darbų) ištiriant galimo neteisėtų kasimo darbų faktą D. V. sklype, adresu (duomenys neskelbtini); 4) atnaujinto D. V. pranešimo nagrinėjimo procese įpareigoti Departamento Vilniaus valdybą sudaryti sąlygas jam dalyvauti tiriant pranešime nurodytus faktus (el. byla, I tomas, b. l. 1-5, 35-40).

Skunduose nurodo, kad LAGK pateikė skundą, kuriame prašė: pripažinti atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus AVPK) ir Departamento Vilniaus valdybos veiksmus tiriant jo pranešimą dėl neteisėtų kasimo darbų neteisėtais; pripažinti Departamento Vilniaus valdybos Sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti; įpareigoti Departamento Vilniaus valdybą išnagrinėti jo pranešimą atliekant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), geodezinius ir geologinius tyrimus, kuriais būtų nustatomas piltinio grunto gylis ir plotas po įvykdytų neteisėtų kasimo darbų pareiškėjo sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas); pareiškėjo skundo nagrinėjimo procese įpareigoti Departamento Vilniaus valdybą bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas dalyvauti skundo nagrinėjimo procese pareiškėjui; įpareigoti Departamento Vilniaus valdybą ištirti privataus mažojo karjero, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatavimo teisėtumą ir atitiktį teisės aktams.

Paaiškino, 2019 m. gegužės 30 d. per pranešimų sistemą e.policija.lt Vilniaus AVPK pranešė (toliau – Pranešimas) apie pastebėtą be jo žinios ir sutikimo iškastą 4-5 m gylio duobę jam priklausančio Sklypo vakariniame krašte. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 5 d., t. y. po daugiau nei 2 mėnesių, el. paštu gavo pranešimą, kad Vilniaus AVPK perdavė jo Pranešimą nagrinėti Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijai, esant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnyje, požymių. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 3 d. el. paštu gavo Departamento Sprendimą, kad neteisėto kasinėjimo darbų ir grunto pasisavinimo faktai jo Sklype nenustatyti, o jam nuosavybės teise priklausančiame Sklype augusios sulaužytos pušelės nėra saugotinos ir dėl jų siūloma kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pareiškėjo įsitikinimu, Departamento priimtas Sprendimas yra neteisėtas. Jo Pranešime pateikta informacija privalo būti išnagrinėta iš naujo jam dalyvaujant bei patraukiant atsakomybėn atsakingus už kasimo darbus Sklype asmenis. Dėl to pagal Sprendime nurodytą jo apskundimo tvarką dėl Departamento Sprendimo jis su skundu kreipėsi į LAGK, tačiau ji atsisakė nagrinėti skundą, kaip nepriskirtiną jos kompetencijai.

Pažymi, kad Departamento Sprendimas yra laikytinas individualiu administraciniu aktu, skundžiamu administracinio proceso tvarka. Mano, kad atsisakydama nagrinėti jo skundą LAGK pažeidė jo teisę skųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus. LAGK neteisingai interpretavo, jog jo reikalavimai kilo dėl Departamento Vilniaus valdybos sprendimo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Nurodo, kad jis savo skundo reikalavimus kildina iš neteisėtų atsakovų veiksmų – neveikimo, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas, jog pažeidimo faktas, nurodytas Pranešime, nenustatytas. Pažymi, kad nelegalaus kasimo darbų faktas nustatomas tik kompetentingai institucijai vykdant viešojo administravimo funkcijas – atliekant tyrimą dėl neteisėto kasimo darbų atlikimo.

Dėl ginčo esmės pareiškėjas paaiškina, kad Pranešimo teikimo metu (duomenys neskelbtini) buvo klojami inžineriniai tinklai ir statybos reikmėms buvo imamas žvyras iš tos duobės. Kasimo darbus vykdė rangovas UAB „(duomenys neskelbtini) “. Vykdant šiuos darbus buvo iškasta apie 15 a ploto duobė, o duobės kraštas buvo jam priklausančiame Sklype. Vėliau šią duobę rangovas užpildė atvežtiniu gruntu ir sulygino. Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų kasimo darbų jo Sklype buvo pažeistas (supurentas) natūraliai susiformavęs (susislūgęs) grunto sluoksnis ir augalija – suniokoti Sklypo vakariniame krašte augę medžiai – pušelės, kurias jis buvo palikęs augti Sklypo dekoravimui. Nurodytas aplinkybes, pasak pareiškėjo, patvirtina pridedamos fotonuotraukos.

Pareiškėjas tvirtina, kad jokio sutikimo dėl kasimo darbų savo Sklype nėra davęs. Taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ galimai neteisėtai eksploatavo privatų mažąjį karjerą, adresu (duomenys neskelbtini), naudojo žvyrą (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbams, tuo padarydama žalos ir jam: karjerą praplėtė į jo Sklypą, supureno natūraliai susislūgusį gruntą, jį pakeitė kitu gruntu, sunkiąja technika sunaikino jo pušeles bei neteisėtai ir netinkamai sulygino jo Sklypo dalį atvežtiniu gruntu.

Nurodo, kad Departamento specialistė 2019 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėją informavo apie tai, kad kalbėjo su kasimo darbų užsakovo atstovu, kuris informavo ją, jog dideli kasimo darbai sklype (duomenys neskelbtini) gatvėje nevykdomi, kasama tik maža duobė savoms reikmėms. Kadangi gauta informacija prieštaravo jo skunde nurodytiems faktams, pareiškėjas pasiūlė specialistei nuvykti į vietą ir patikrinti faktus, tačiau atsakovas jokių veiksmų neatliko. Pareiškėjas tik 2019 m. rugpjūčio 27 d. sulaukė Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko skambučio, kuris klausė kelio, kaip nuvažiuoti iki Skypo. Kadangi skambinta nesusitarus iš anksto, pareiškėjas tik nurodė kelią telefonu, tačiau Sklypo apžiūroje nedalyvavo.

Pareiškėjas dėl Departamento Sprendime pateikto išaiškinimo, kad dėl jo Sklypui ir Sklype buvusiems objektams padarytos žalos jis turėtų kreiptis į teismą civiline tvarka, teigia, kad toks kreipimasis į teismą būtų netikslingas, nenustačius neteisėtai kasimo darbus atlikusio ir karjerą eksploatavusio asmens neteisėtų veiksmų. Teigia, kad pasinaudojus siūlymu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo, jam ypač pasunkėtų įrodinėjimo našta, nes kasimo darbų neteisėtumui įrodyti būtų reikalingi kasimo darbų neteisėtumo faktą pagrindžiantys įrodymai, dėl kurių jis kreipėsi į Vilniaus AVPK ir Departamentą, pranešdamas apie neteisėtai atliekamus veiksmus.

Nurodo, kad Departamentas, gavęs Pranešimą, nesiėmė jokių veiksmų, kurie padėtų operatyviai ištirti Pranešime nurodytas aplinkybes. Departamentas vilkino Pranešimo apie pažeidimą nagrinėjimą iki kol tariamas pažeidėjas iš dalies panaikino pažeidimus, t. y. duobė Sklypo krašte buvo užkasta ir išlyginta. Teigia, kad Sklype lyginant atvežtinį gruntą buvo pažeisti medžiai – pušys, dėl ko jam padaryta žala, kurią, atnaujinus Pranešimo tyrimą ir nustačius pažeidėją, jis siektų prisiteisti iš pažeidėjo.

Tvirtina, kad Departamentas, atlikdamas tyrimą, pirmiausia kreipėsi į tariamą pažeidėją, supažindino jį su Pranešimu dėl padaryto pažeidimo, taip sudarydamas sąlygas jam iš dalies paslėpti padarytą žalą. Taip pat teigia, kad Departamento pareigūnas atliko patikrinimą 2019 rugpjūčio 27 d. jam nepasirengęs. Šį teiginį, pasak pareiškėjo, patvirtina aplinkybė, kad jis nežinojo kelio į tikrinamąjį objektą. Be to, patikrinimo metu nebuvo patikrinta kasimo darbų (duomenys neskelbtini) g. projektinė dokumentacija, kurioje turėjo būti nurodytos statybvietės ribos. Departamentas nesiaiškino, ar statybos darbai gretimame sklype atliekami teisėtai bei laikantis įstatymų reikalavimų, nors naudoti žemės gelmių išteklius subjektai gali tik gavę atsakingos institucijos leidimą. Atsakovas taip pat nevertino aplinkybės, kad pareiškėjo Sklype – duobės vietoje paskubomis netolygiai buvo išpiltas atvežtinis gruntas, pažeidėjui bandant paslėpti neteisėtus kasimo darbus Sklype. Teigia, kad šiuo metu Sklypas yra sulygintas užpylus duobę nauju grunto sluoksniu, kuris nėra tinkamai sutankintas, o buvusi velėna (augalija) buvo užpilta nurodytu grunto sluoksniu.

Pažymi, kad atsakovas vietoj to, jog visapusiškai tirtų Pranešimą, tik nurodė pareiškėjui kreiptis į teismą civilinio proceso teisena dėl žalos atlyginimo. Tokie atsakovo veiksmai ypač apsunkino pažeidimo nustatymo galimybę, o tariamam pažeidėjui, priešingai, sudarė galimybes slėpti padarytą pažeidimą. Teigia, kad šiuo metu nustatyti iki pažeidimo buvusią situaciją yra įmanoma, bet tam būtinos papildomos priemonės – geodeziniai ir geologiniai tyrimai. Kadangi, atsakovas vilkino pažeidimo nagrinėjimą, šiuos tyrimo veiksmus, pareiškėjo įsitikinimu, privalo atlikti ar užsakyti atsakovas, iš naujo nagrinėdamas jo pateiktą Pranešimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. iš Vilniaus AVPK gavo pranešimą apie pareiškėjo pareiškimo persiuntimą. Departamentas 2019 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjui pateikė atsakymą raštu Nr. (18.7)-AD5-15682. Teigia, kad atsakymas pareiškėjui parengtas laikantis LR viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) 31 straipsnyje nustatytų terminų, tai yra, per 20 darbo dienų, todėl laiko nepagrįstu pareiškėjo skundo argumentą, jog Departamentas vilkino pranešimo apie pažeidimą nagrinėjimo procesą. Tvirtina, kad Departamento pareigūnai, vykdami į vietą, susisiekė su pačiu pareiškėju, su juo bendravo, tačiau pareiškėjas nepareiškė jokių pageidavimų, jog nori ir ketina dalyvauti skundo tyrime.

Departamento vertinimu, taip pat nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, jog Departamento pareigūnas atliko patikrinimą 2019 rugpjūčio 27 d., jam nepasirengęs. Aplinkybė, jog Departamento pareigūnas telefonu paklausė pareiškėjo, kaip nuvažiuoti į tikrinamą objektą, nedaro atlikto patikrinimo negaliojančiu ar neteisėtu.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad jis vilkino Pranešimo apie pažeidimą nagrinėjimo procesą, iki kol pažeidėjas iš dalies panaikino pažeidimus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundas dėl 2019 m. gegužės 30 d. atliktų kasinėjimo darbų Departamente gautas tik 2019 m. rugpjūčio 6 d. Tai, kad pareiškėjas kreipėsi ne į tą instituciją su skundu, nesudaro pagrindo Departamento Vilniaus valdybos veiksmus pripažinti neteisėtais. Nurodo, kad Departamento pareigūnai pagal gautą skundą nuvyko į vietą ir atliko tyrimą, kurio metu nustatė, jog ginčo teritorijoje pagal 2012 m. spalio 23 d. suderintą bei patvirtintą teritorijos (duomenys neskelbtini) sav. detalųjį planą, 2017 m. lapkričio 16 d. yra išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-09-171116-01150 statyti naujus statinius. Pagal šį leidimą teritorijoje yra statomi vandentiekio ir nuotekynės kvartaliniai tinklai (duomenys neskelbtini). Statytojas – (duomenys neskelbtini) asociacija. Patikrinimo metu, 2019 m. rugpjūčio 27 d., pareigūnai taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų statybai ruošiamame kvartale (taip pat ir pareiškėjo Sklype) vykdomi kelio statybos ir inžinierinių tinklų tiesimo darbai pagal išduotą statybos leidimą. Sklype esanti pušis neatitiko kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ Nr. 206 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kriterijų 7.2 punktą privačioje žemės ūkio paskirties žemėje saugotinais yra pripažįstami didesnio nei 30 centimetrų kamieno skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys.

Departamento manymu, atnaujinti Pranešimo nagrinėjimą, išsiaiškinant, ar privatus mažasis karjeras, adresu (duomenys neskelbtini) buvo eksploatuojamas teisėtai, bei ištiriant galimo neteisėtų kasimo darbų faktą pareiškėjo Sklype, nėra teisinio pagrindo. Pažymi, kad pareiškėjo nurodytame ginčo sklype nėra įrengtas privatus mažasis karjeras, kaip tai apibrėžta Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms ir mažųjų karjerų įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1 -140/3D-141, 2.1. punkte. Taip pat pažymi, jog pareiškėjo Sklypui nėra nustatytos specialiosios sąlygos, kuriose būtų nurodyta, jog žemės sklype yra naudingųjų iškasenų telkiniai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas šį ginčo sklypą (remiantis viešais duomenimis) parduoda. Skelbime nurodyta, kad sklypui atlikti geodeziniai matavimai, yra įrengti inžineriniai tinklai. Taigi, šiuo atveju, pareiškėjas klaidina teismą, nepagrįstai reikalaudamas įpareigoti Departamentą atlikti veiksmus: išsiaiškinti, ar yra eksploatuojamas karjeras, ar atlikti geodeziniai ir grunto tyrimai.

Departamentas skundo reikalavimą įpareigoti Departamento Vilniaus valdybą sudaryti sąlygas pareiškėjui dalyvauti tiriant pranešime nurodytus faktus taip pat laiko nepagrįstu, nes Departamento Vilniaus valdyba, atlikdama pareiškėjo skundo tyrimą, įvertino visas aplinkybes, tyrimo metu pareiškėjas pats nepageidavo dalyvauti skundo tyrime. Be to, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatyta, jog nagrinėjant asmens skundą, visais atvejais privalo dalyvauti skundą pateikęs asmuo.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė savo skundo pagrindo, dėl ko nėra ir sąlygų tenkinti jo skunde nurodytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 21R-672(AG-664/06-2019), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 30 d. skundą bei Departamento Vilniaus valdybos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. (18.7)-ADS-15682 teisėtumo ir pagrįstumo ir Departamento įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 30 d. per elektroninių paslaugų portalą e.policija.lt Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pranešė, kad 2019 m. gegužės 27 d., nuvažiavęs į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog sklype yra iškasta 4-5 metrų gylio duobė, iš kurios buvo imami gamtos ištekliai – žvyras. Pareiškėjo teigimu, ta vieta dabar užpildoma smėliu ir kitu gruntu. Pareiškėjas taip pat pranešė, kad kelio statybos ir inžinerinių tinklų tiesimo darbus šioje vietoje vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė darbų vadovo vardą ir telefono numerį. Pareiškėjo teigimu, darbus vykdantys asmenys neigė, kad jo Sklype vykdomi kasimo darbai, bet pareiškėjas rado sklypo ribą žyminį kuoliuką. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad naudojant gamtos išteklius, turi būti derinama su gamtos apsauga. Pranešime pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo Sklype traktorių nuvažinėtos pušaitės, kurias jis selektyviai buvo palikęs augti. Jokio sutikimo naudotis Sklypu nėra davęs (toliau – Pranešimas; LAGK byla, b. l. 19; el. byla, I tomas, b. l. 27, 65).

Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu „Dėl pareiškimo persiuntimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 31 punktu, pareiškėjo Pranešimą persiuntė nagrinėti Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijai, esant administracinio nusižengimo požymiams, numatytiems ANK 235 straipsnyje (LAGK byla, b. l. 18, 20; el. byla, I tomas, b. l. 26, 64).

Departamento Vilniaus valdyba 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (18.7)-AD5-15682 „Dėl pažeidimų (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, kad savo kompetencijose ribose atliko Pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą, kurio metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybai ruošiamame kvartale (taip pat ir pareiškėjo Sklype) vykdomi kelio statybos ir inžinerinių tinklų tiesimo darbai. Neteisėto kasinėjimo darbų ir grunto pasisavinimo nenustatyta. Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjo Pranešime minimos pušaitės neatitinka Lietuvos Respublikos nutarimo „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ reikalavimų ir nepriskiriamos prie saugotinų želdinių. Pasiūlyta dėl pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo sužalojant pušaites Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą (LAGK byla, b. l. 6). Sprendime išaiškinta, kad šį sprendimą pareiškėjas turi teisę apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio atsakymo gavimo dienos Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į LAGK su skundu „Dėl viešojo administravimo subjektų aplaidumo bei neteisėto sprendimo priėmimo tiriant pažeidimą (duomenys neskelbtini)“, kuriame reiškė šiuos reikalavimus: 1) pripažinti Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-asis veiklos skyriaus veiksmus neteisėtais; 2) pripažinti Departamento Vilniaus valdybos atlikto pranešimo tyrimo procedūrą neteisėta; 3) panaikinti Departamento Vilniaus valdybos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (18.7)-AD5-15682 kaip neteisėtą; 4) įpareigoti Departamento Vilniaus valdybą išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo atliekant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), geodezinius ir geologinius tyrimus, kuriais būtų nustatomas piltinio grunto gylis ir plotas; 5) pareiškėjo skundo nagrinėjimo procese įpareigoti Departamento Vilniaus valdybą bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas dalyvauti skundo nagrinėjimo procese pareiškėjui; 6) įpareigoti Departamento Vilniaus valdybą ištirti privataus mažojo karjero, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatavimo teisėtumą ir atitiktį teisės aktams (LAGK byla, b. l. 1-5, el. byla, I tomas, b. l. 48-52).

LAGK 2019 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 21R-672(AG-664/06-2019) pareiškėjo skundą atsisakė priimti nagrinėti (LAGK byla, b. l. 24-25).

Dėl LAGK 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 21R-672(AG-664/06-2019)

Iš skundžiamo LAGK sprendimo turinio matyti, kad LAGK pareiškėjo skundą atsisakė priimti nagrinėti, remdamasi Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 21 straipsniu.

Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Iš ginčijamo LAGK sprendimo turinio matyti, kad Komisija atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, konstatavusi, kad pareiškėjas skundžia Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus ir Departamento Vilniaus valdybos veiksmus persiunčiant ir nagrinėjant jo pateiktą pareiškimą dėl ANK 235 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo. LAGK narys ginčijamą Departamento Vilniaus valdybos 2019 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. (18.7)-AD5-15682 vertino, kaip atsisakymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną bei surašyti administracinio nusižengimo protokolą. LAGK sprendime pažymėta, kad tokius ginčus reglamentuoja ANK nuostatos, o juos nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Dėl šių aplinkybių LAGK konstatavo, kad skundas dėl šio rašto nepriskirtinas jos kompetencijai.

LAGK, atsižvelgdama į pareiškėjo skundo turinį, taip pat nustatė, kad pareiškėjas kelia klausimą dėl asmeninės nuosavybės (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gynimo ir žalos atlyginimo, ir nurodė, kad tokio pobūdžio ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių, vadovaudamasi Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 21 straipsniu, kuris nustato, kad administracinių ginčų komisija nagrinėdama skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia, LAGK konstatavo, kad ir aptariama skundo dalis taip pat nepriskirtina jos kompetencijai.

Pareiškėjas nesutikimą su LAGK sprendimu gridžia tuo, kad Komisija neteisingai interpretuoja jo skundo reikalavimus. Nurodo, kad Departamento Vilniaus valdybos sprendimas yra individualus administracinis aktas, o į LAGK, vadovaudamasis skundžiamame sprendime nustatyta apskundimo tvarka, jis kreipėsi dėl viešojojo administravimo subjekto netinkamo veikimo ir neveikimo nagrinėjant jo Pranešimą. Taigi, pareiškėjas nesutinka su ta LAGK sprendimo dalimi, kuria atsisakyta nagrinėti jo skundą dėl Departamento Vilniaus valdybos veiksmų.

Pažymėtina, kad Komisija, spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, privalėjo vertinti ne tik pareiškėjo Pranešimo bei skundo LAGK turinį, bet ir skundžiamo Departamento Vilniaus valdybos sprendimo turinį.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Pranešimu, 2019 m. gegužės 30 d. pateiktu per elektroninių paslaugų portalą e.policija.lt, pranešė apie galimai daromą pažeidimą. Jame pareiškėjas nurodė aplinkybes apie galimai daromus pažeidimus, kurie, jo teigimu, padarė žalos jo nuosavybei ir visuomenės saugomiems interesams (gamtos ištekliai, kurie yra valstybės nuosavybė galimai naudojami be leidimo). Pranešimas buvo persiųstas Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijai, nustačius ANK 235 straipsnyje „Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba ir naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus“ numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai: kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos (įskaitant miškus), gyvūnijos (įskaitant žuvų išteklius) bei kitus gamtos išteklius (2 punktas); taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas (įstatymų nustatytais atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) ir ekonomines baudas, sustabdo aplinkai kenksmingą veiklą, taiko kitas įstatymų nustatytas teisinio poveikio priemones (9 punktas); atlieka ūkio subjektų veiklos patikrinimus Viešojo administravimo įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka (15 punktas); vertina teisės aktų nustatyta tvarka gautą informaciją apie ūkio subjektų veiklą (16 punktas). Pagal to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, turi teisę ir pareigą imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti.

Iš bylos dokumentų ir Departamento Vilniaus valdybos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. (18.7)-AD5-15682 turinio matyti, kad pagal persiųstą Pranešimą Departamento Vilniaus valdyba atliko tyrimą ir priėmė sprendimą dėl Pranešime keliamų klausimų. Sprendime atsakovas informavo pareiškėją, kad pagal jo Pranešime nurodytus faktus neteisėto kasinėjimo darbų ir grunto pasisavinimo nenustatyta. Taip pat atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjo Sklype esančios pušelės neatitinka saugotinų medžių kriterijų, tuo iš esmės konstatuodamas, kad žala gamtai nėra padaryta, bei išaiškindamas, kad, jeigu buvo padaryta žala pareiškėjo nuosavybei, jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo Pranešimas savo turiniu laikytinas skundu pagal VAĮ 2 straipsnio 15 dalį (asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti), o skundžiamas Departamento Vilniaus valdybos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. (18.7)-AD5-15682 – individualus administracinis aktas, priimtas atlikus administracinės procedūros veiksmus pagal Pranešimą ir skirtas Pranešimą pateikusiam asmeniui – pareiškėjui (VAĮ 2 straipsnio 9 dalis). Atitinkamai, darytina išvada, kad LAGK neteisingai nustatė ginčijamo Departamento Vilniaus valdybos sprendimo pobūdį, jį laikydama atsisakymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną, todėl nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą šioje dalyje. Todėl LAGK sprendimo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 21R-672(AG-664/06-2019) dalis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų pripažinti neteisėtu ir panaikinti Departamento Vilniaus valdybos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (18.7)-AD5-15682, įpareigoti Departamento Vilniaus valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Pranešimą bei ištirti privataus mažojo karjero, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatavimo teisėtumą ir atitiktį teisės aktams, naikintina, kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Pažymėtina, kad pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatas LAGK yra kolegiali išansktinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, kuri nevykdo viešojo administravimo, todėl teismas, pagal jam Administracinių bylų teisenos įstatyme suteiktą kompetenciją (17 ir 88 straipsniai) negali įpareigoti LAGK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą panaikinto sprendimo dalyje, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo prncipais, proceso operatyvumo principu, dėl Departamento Vilniaus valdybos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo Departamento Vilniaus valdybą atlikti veiksmus teismas pasisako iš esmės.

Dėl Departamento Vilniaus valdybos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. (18.7)-AD5-15682

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas Departamento Vilniaus valdybos sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad jis priimtas netinkamai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrus Pranešime nurodytas aplinkybes, vilkinant administracinę procedūrą, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

Iš Pranešimo turinio matyti, kad pareiškėjas atsakingas institucijas informuoja apie galimai daromus kelis pažeidimus: 1) jam nuosavybės teise priklausančiame Sklype, be jo sutikimo, buvo vykdomi žemės kasimo darbai; 2) gamtos ištekliai – žvyras galimai naudojami be privalomo gauti leidimo; 3) jam nuosavybės teise priklausančiame Sklype esančios pušaitės pažeistos technika, atlikusia kasimo darbus.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal pareiškėjo Pranešimą Departamento Vilniaus valdyba atliko tyrimą. Departamento pareigūnai Pranešime nurodytas aplinkybes patikrino, 2019 m. rugpjūčio 27 d. vykdami į tariamo pažeidimo vietą.

Tyrimo metu surinkti dokumentai patvirtina, kad ginčo teritorijoje pagal 2012 m. spalio 23 d. suderintą bei patvirtintą teritorijos (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, 2017 m. lapkričio 16 d. yra išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naujus statinius (el. byla. I tomas, b. l. 91-111, 112-113). Pagal šį leidimą teritorijoje yra statomi vandentiekio ir nuotekynės kvartaliniai tinklai (duomenys neskelbtini). Statytojas – (duomenys neskelbtini) asociacija. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų statybai ruošiamame kvartale (taip pat ir pareiškėjo Sklype) vykdomi kelio statybos ir inžinierinių tinklų tiesimo darbai pagal išduotą statybos leidimą.

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu Sprendime nurodyta, kad neteisėto kasinėjimo darbų ir grunto pasisavinimo nenustatyta.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareigūnas, atlikęs patikrą vietoje, nebuvo pasirengęs patikrinimui. Tai, pasak pareiškėjo, patvirtina aplinkybė, kad jis nežinojo ginčo objekto buvimo vietos. Be to, nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti patikrinime vietoje.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė nei vieno teisės akto, reglamentuojančio tokių patikrinimų atlikimo tvarką, punkto, kuris buvo pažeistas nagrinėjamu atveju. VAĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasiūlė Departamento specialistei Pranešime nurodytas aplinkybes patikrinti vietoje, kas ir buvo šiuo atveju atlikta. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Departamento teritorinio skyriaus pareigūnas telefonu pranešė jam, kad vyksta į patikrinimą vietoje ir paprašė nurodyti tikrinamo objekto adresą. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs valią dalyvauti tokiame patikrinime, jis skunde tik nurodė, kad su juo iš anksto nebuvo susitarta. Kaip matyti iš skundo turinio, Departamento pareigūnė susisiekė su juridinio asmens, atlikusio kasimo darbus, atstovu ir paprašė pateikti paaiškinimus. Byloje duomenų, kad pareiškėjui buvo ribojama teisė dalyvauti Pranešimo tyrime, teikti papildomus prašymus, įrodymus, paaiškinimus, nėra.

Taip pat nustatyta, kad tikrindami Pranešime nurodytas aplinkybes dėl traktoriumi, lyginant gruntą, sužalotų medžių – pušų, Departamento pareigūnai nustatė, kad Sklype esančios pušys neatitiko kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ Nr. 206 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kriterijų 7.2 punktą privačioje žemės ūkio paskirties žemėje saugotinais yra pripažįstami didesnio nei 30 centimetrų kamieno skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys. Taip iš esmės Departamentas konstatavo, kad žala aplinkai nepadaryta.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo 2019 m. gegužės 30 d. Pranešimas, kuriame nurodytos 2019 m. gegužės 27 d. faktinės aplinkybės, Departamentui buvo perduotas nagrinėti 2019 m. rugpjūčio 5 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo Pranešime nurodytų aplinkybių. Pagal VAĮ 31 straipsnį administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Administracinės procedūros sprendimas nagrinėjamu atveju priimtas 2019 m. rugsėjo 3 d., t. y. laikantis įstatymo nustatytų terminų, todėl Departamento Vilniaus valdybos vilkinimo nagrinėjant Pranešimą nenustatyta. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad patikrinimas vietoje atliktas praėjus daugiau nei 20 kalendorinių dienų nuo Pranešimo gavimo dienos, nesudaro pagrindo vertinti Departamento Vilniaus valdybos veiksmų kaip neveikimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš pradžių Departamento Vilniaus valdybos pareigūnai nusprendė gauti informaciją iš kasimo darbus atlikusios bendrovės. Pareiškėjas įrodymų, kad būtent per šį laiką tariamas pažeidėjas iš dalies pašalino pažeidimą, teismui nepateikė.

Teismo vertinimu, Departamentas tinkamai, išsamiai bei savo kompetencijos ribose atliko Pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą pagal Pranešimo įteikimo Departamentui dieną egzistavusią situaciją, apie kurio rezultatus informavo pareiškėją skundžiamu Sprendimu. Sprendime atsakyta į visus Pranešime keliamus klausimus: nurodytos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir pateiktas jų teisinis vertinimas. Pareiškėjas jokių įrodymų ar argumentų, paneigiančių Sprendimo išvadas, teismui nepateikė.

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas siekia naujo jo Pranešimo tyrimo, kadangi nori kreiptis į teismą dėl kasimo darbais padarytos žalos jo turtui atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, Departamentui nenustačius pažeidimų, jo patirtos žalos įrodinėjimas yra apsunkintas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Taigi, pagal šias įstatymo nuostatas, Departamento Vilniaus valdyba, tirdama pareiškėjo Pranešimą, turėjo vertinti, ar nebuvo padaryta žala viešajam interesui aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje. Kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų funkcijoms nepriskirtina asmens nuosavybės apsauga ir žalos nuosavybei nustatymas, todėl Departamento Vilniaus valdyba pagrįstai Sprendime išaiškino, kad pareiškėjas dėl jo nuosavybei padarytos žalos atlyginimo (sužalotų pušaičių) turi teisę kreiptis Civilinio kodekso nustatyta tvarka į teismą.

Ginčijamas Departamento Vilniaus valdybos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. (18.7)-ADS-15682 atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, jame išdėstyti administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija, lėmusi tokio sprendimo priėmimą. Šio sprendimo panaikinti remiantis skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl Departamento Vilniaus valdybos įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjas skunde, be kita ko, reiškia reikalavimus: įpareigoti Departamento Vilniaus valdybą iš naujo išnagrinėti jo Pranešimą, atliekant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), geodezinius ir geologinius tyrimus, kuriais būtų nustatomas piltinio grunto gylis ir plotas; pareiškėjo skundo nagrinėjimo procese įpareigoti Departamento Vilniaus valdybą bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas dalyvauti skundo nagrinėjimo procese pareiškėjui; įpareigoti Departamento Vilniaus valdybą ištirti privataus mažojo karjero, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatavimo teisėtumą ir atitiktį teisės aktams.

Nurodyti skundo reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Departamento Vilniaus valdybos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (18.7)-ADS-15682. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių. Pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsniu 1 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 21R-672(AG-664/06-2019) dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 30 d. skundo dalį dėl reikalavimų: pripažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (18.7)-ADS-15682 neteisėtu ir jį panaikinti; įpareigoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybą išnagrinėti pareiškėjo pranešimą atliekant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), geodezinius ir geologinius tyrimus, kuriais būtų nustatomas piltinio grunto gylis ir plotas po įvykdytų neteisėtų kasimo darbų pareiškėjo sklype, adresu (duomenys neskelbtini); pareiškėjo skundo nagrinėjimo procese įpareigoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybą bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas dalyvauti skundo nagrinėjimo procese pareiškėjui; įpareigoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybą ištirti privataus mažojo karjero, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatavimo teisėtumą ir atitiktį teisės aktams.

D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Malijauskienė