Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-01-30 · Administracinė byla Nr. eI-6728-142/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-30
Bylos Nr.
eI-6728-142/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-6728-142/2015
Proc. Nr. 3-61-3-00652-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, susipažinusi su UAB „Banginis“, Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ skundu, nustatė:

Aprašomoji dalis

Teisme per elektroninių paslaugų portalą 2015 m. sausio 29 d. gautas UAB „Banginis“ ir Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ (toliau – pareiškėjai) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) 2015 m. sausio 28 d. priimto skundžiamo akto dalį, kurioje nustatyta, kad ūkio subjektai, turintys teisę ir pageidaujantys gauti žvejybos kvotas 2015 metams, ne vėliau kaip iki 2015 m. vasario 4 d. per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai atvykę į Žuvininkystės tarnybą (duomenys neskelbtini) pateikia prašymą; 2) panaikinti Žuvininkystės tarnybos 2015 m. sausio 28 d. priimto skundžiamo akto dalį, kurioje nustatyta, kad 2015 m. vasario 5 d. 11.00 val. Žuvininkystės tarnybos patalpose (duomenys neskelbtini) vyks Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdis.

Šalies argumentai

Skunde prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti skundžiamo akto dalį, kurioje nustatyta, kad ūkio subjektai, turintys teisę ir pageidaujantys gauti žvejybos kvotas 2015 metams, ne vėliau kaip iki 2015 m. vasario 4 d. per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai atvykę į Žuvininkystės tarnybą (duomenys neskelbtini) pateikia prašymą; pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti skundžiamo akto dalį, kurioje nustatyta, kad 2015 m. vasario 5 d. 11.00 val. Žuvininkystės tarnybos patalpose (duomenys neskelbtini) vyks Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdis.

Skunde nurodytas skundžiamas aktas: Žuvininkystės tarnybos 2015 m. sausio 28 d. sprendimas.

Kartu su skundu pateiktas elektroniniu paštu gautas pranešimas, kuriuo socialiniai partneriai, Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos nariai, informuojami apie Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdį 2015 m. vasario 5 d. 11 val. ir apie tai, kad iki 2015 m. vasario 2 d. būtina pateikti prašymą dėl norimų gauti rūšių žuvų kvotų dydžius, nurodomas privalomas prašymo turinys. Darytina išvada, kad tai ir yra skundžiamas sprendimas.

Nurodyta informacija pateikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3D-38 „Dėl individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklių patvirtinimo“. Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 22 punkte nustatyta, kad Žuvininkystės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo paskelbimo apie ES valstybėms narėms paskirtas kvotas, o kvotų skyrimo 2015 metams atveju ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šių taisyklių įsigaliojimo, elektroniniu paštu informuoja versline žvejyba Baltijos jūroje užsiimančius ūkio subjektus atstovaujančias asociacijas ir paskelbia savo interneto tinklapyje www.zuv.lt pranešimą, kuriame nurodomas ūkio subjektų prašymų gauti žvejybos kvotas ir kitų dokumentų pateikimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos, taip pat Komisijos posėdžio, kuriame bus skirstomos kvotos, vieta ir laikas. Komisijos posėdis turi būti surengtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 22.2 papunktyje nurodytų prašymų ir kitų dokumentų pateikimo termino pabaigos (22.2 ir 22.3 punktai).

Pagal Taisyklių nuostatas kvotos (individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybės, išreikštos didžiausiu galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu) skirstomos dviem etapais. Kvotos gali būti skirstomos ir organizuojant papildomus aukcionus (44 punktas). Kvotos gali būti ir anuliuojamos (46 punktas). Taisyklių 62 punkte nurodyta, kad Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.

Kvotų skirstymą reguliuoja Žuvininkystės įstatymas. Šio įstatymo 14¹ straipsnyje nustatyta teisė į žvejybos kvotą, 14² straipsnyje – teisės į žvejybos kvotą suteikimas, 14³ straipsnyje – teisės į kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir atšaukimas. Šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kvotų skyrimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija, individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija, t. y. Žuvininkystės tarnyba.

Atsižvelgiant į Taisyklių ir Žuvininkystės įstatymo nuostatas, daroma išvada, kad informacijos paskelbimas apie dokumentų, reikalingų kvotai gauti, pateikimo terminą ir Komisijos posėdžio, kuriame bus skirstomos kvotos, vietą ir laiką, yra tarpinis administracinės procedūros sprendimas, kuris nereiškia pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Be to, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, P. 360–378). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010 ir kt.). Administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Šiuo atveju pareiškėjai iš esmės ginčija informacinį pranešimą, kuriuo pranešama apie dokumentų pateikimo terminus ir Komisijos posėdžio datą, nurodo, kad nustatytais terminais pažeidžiamos jų teisės, nes neįmanoma parengti dokumentų tokiais trumpais terminais, nors pareiškėjai ir patys dar nežino, ar jie spės atlikti visus numatytus procedūros veiksmus, t. y. jų teisėms ir teisėtiems interesams dar jokio poveikio nėra, bet jie mano, kad jis bus ateityje.

Skundo pateikimo momentui dar joks galutinis procedūros sprendimas nepriimtas, o tik iš jo paaiškėtų, ar pareiškėjų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti būtent dėl jų nurodomų procedūrų.

Pareiškėjų teisės į teisminę gynybą apimtis turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atitinkamai aiškinant Žuvininkystės įstatymo 14¹–14³ straipsnių, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, šiuo atveju dėl sprendimų, kuriais suteikiama ar nesuteikiama teisė į žvejybos kvotą. Tokiu atveju teismas patikrintų ir tai, ar teisingai buvo laikomasi procedūrų, priimant sprendimą dėl kvotų suteikimo/nesuteikimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundą priimti atsisakytina, nes pateiktas skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. ABTĮ 71 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas išnagrinėja ne vėliau kaip kitą dieną po jo gavimo, o jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu, jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo priėmimo. Atsisakius priimti skundą, toks prašymas nenagrinėjamas.

Nesant galimybių patikrinti pareiškėjų sumokėto 21 Eur žyminio mokesčio tikrumo pagal pridėtą 2015 m. sausio 28 d. vietinio mokėjimo nurodymą, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas bus sprendžiamas įsiteisėjus nutarčiai gražinant skundą.

Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 3 dalimi teismas išaiškina, kad skundžiamą raštą pareiškėjai galės ginčyti, kai bus priimtas sprendimas dėl kvotų paskirstymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 37 straipsnio 4 dalimi, 149 straipsniu teisėja

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjų UAB „Banginis“, Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ skundą, kadangi skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjams.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Halina Zaikauskaitė