Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. B. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 10 metų.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. birželio 12 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d. Neatlikta bausmės dalis (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) posėdžio dieną (2024 m. sausio 5 d.) – 3 metai 4 mėnesiai 9 dienos.

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nuteistojo R. B. skundas dėl Komisijos nutarimo panaikinimo atmestas, motyvuojant tuo, jog nuteistasis dar nepadarė pakankamos pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

II. Skundo argumentai

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai iš išvados

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.

9. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82–87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytą bausmės dalį. Taigi, įstatymų leidėjas lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą taikyti šį institutą kiekvienam nuteistajam, o kaip galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nustatytus formaliuosius (BVK numatytos bausmės dalies atlikimas) ir materialiuosius (žema nusikalstamo elgesio rizika, jos pokyčiai ir pažanga šią riziką mažinant) kriterijus, leidžiančius daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų, nebenusikals ir toliau galės būti taisomas probacijos metu.

10. Byloje nustatyta, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą lygtinis paleidimas nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali būti taikomas, jeigu jie yra atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu R. B. yra atlikęs beveik 7 metus laisvės atėmimo (iš paskirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės), taigi, jis atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą formalųjį kriterijų lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo galimumo, kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, gali būti daroma tik įvertinus ir materialųjį BVK įtvirtintą kriterijų, susijusį su nusikalstamo elgesio rizika.

11. Iš bylos duomenų ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 11 d. socialinio tyrimo išvados (toliau – socialinio tyrimo išvada) matyti, kad bausmės atlikimo metu R. B. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose bei užsiėmimuose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirbo, šiuo metu R. B. irgi dirba, nuo 2024 m. kovo 28 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis palaiko artimus santykius su tėvais, su jais susitinka trumpalaikių išvykų metu. R. B. bausmės atlikimo metu skatintas 16 kartų už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, nuo 2021 m. vasario mėn. užsiima individualia menine veikla (gamina įvairius dirbinius iš medžio). Aukštesniojo teismo vertinimu, visos šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankama minėto instituto taikymui.

12. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo R. B. nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra žema (2023 m. gruodžio 8 d. tyrimas pagal OASys metodiką), tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnių vertinimų metu 2018 m. kovo 13 d., 2021 m. spalio 1 d., 2021 m. lapkričio 29 d., 2022 m. kovo 7 d., 2023 m. sausio 16 d., 2023 m. birželio 22 d. nuteistajam nuolat buvo nustatoma vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Tai reiškia, kad rizikos mažėjimas (nuo vidutinės iki žemos) fiksuojamas tik nuo 2023 m. birželio mėn. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog kriminogeniniai veiksniai, didinantys R. B. riziką nusikalsti pakartotinai, yra nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, pasekmių suvokimo stoka. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai būtų pašalinti arba reikšmingai sumažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, lygtinai paleidžiant nuteistąjį į laisvę, neigiamai jį apibūdinantys veiksniai bus eliminuoti ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.

13. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytus kriminogeninius veiksnius ir R. B. asmens bylos duomenis, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam lygtinio paleidimo taikymui, šiuo metu dar nėra pagrindo.

14. Bylos duomenys patvirtina, jog R. B. bausmės atlikimo metu ne visada paisė laisvės atėmimo vietos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių, bausmės atlikimo laikotarpiu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. R. B. bausmės atlikimo metu pataisos namuose 11 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, 9 kartus buvo baustas drausmine tvarka už nustatytos tvarkos nesilaikymą, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą, alkoholinių gėrimų (jų surogatų) vartojimą. Nuteistasis atlikti bausmę lengvosios grupės sąlygomis buvo perkeltas 2020 m. rugpjūčio 12 d., tačiau, gavęs drausminę nuobaudą už alkoholio vartojimą, sugrąžintas atlikti bausmę paprastosios grupės sąlygomis; vėl perkeltas atlikti bausmę lengvosios grupės sąlygomis tik nuo 2021 m. spalio 8 d. Nuo 2023 m. spalio 4 d. nuteistasis atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namuose, tačiau ir juose R. B. elgesys nebuvo nepriekaištingas: kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, R. B. kartu su kitais nuteistaisiais buvo atsisakęs vykdyti planuotą veiklą ir prisidėti prie organizuojamos talkos. Taigi, nors nuteistasis deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, vis tik elgesio keitimas yra sudėtingas ir ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, kuris šiuo metu, įvertinus socialinio tyrimo išvadas bei nustatytus kriminogeninius veiksnius, dar nėra pakankamas priimti sprendimą dėl lygtinio taikymo.

15. R. B. anksčiau teistas 4 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą (itin žiaurų kito žmogaus nužudymą). Būdamas 18 metų amžiaus, R. B. buvo pirmą kartą teisiamas už vagystę ir nepilnamečio įtraukimą į nusikalstamą veiką. R. B. taip pat buvo teisiamas už chuliganizmą, vagystes, disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad laisvės atėmimo bausmę R. B. atlieka ne pirmą kartą, ankstesniais nuosprendžiais jam taip pat buvo taikomas ir bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau skiriamos, atidėtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės įtakos R. B. elgesiui nepadarė, kadangi jis įvykdė naują nusikaltimą, bausmę už kurį atlieka šiuo metu. Nors nusikaltimo, už kurį atliekama bausmė, pobūdis, jo padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinami nuosprendžiu skiriant bausmę, visgi šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma įvertinti, neatsižvelgus į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, visų aplinkybių visumos kontekste įvertinęs ir šias aplinkybes, nepažeidė lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės normų.

16. Nuteistojo R. B. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (skaičiuojant Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. sausio 5 d.), kaip jau minėta, buvo 3 metai 4 mėnesiai 9 dienos (iš paskirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės). Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia neatlikta bausmės dalis, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrins, kad, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, net ir taikant intensyvią priežiūrą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės dalis nėra lemiamas veiksnys, turintis tiesioginės įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas; tai reiškia, jog kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, nes, priešingu atveju, lygtinio paleidimo taikymas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

17. Kaip matyti iš skundo, Komisijos nutarimą nuteistasis ginčija taip pat ir tuo pagrindu, kad jis buvo priimtas, pažeidžiant BVK 84 straipsnį.

18. Pagal BVK 84 straipsnio 1 dalį, sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo priimti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaroma (sudaromos) ne mažiau kaip septynių narių lygtinio paleidimo komisija (komisijos). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad lygtinio paleidimo komisijos (komisijų) sudarymo ir darbo organizavimo tvarką nustato teisingumo ministras.

19. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 5 ir 6 punktus, paprastai pataisos įstaigoje sudaroma viena komisija. Atsižvelgdamas į pataisos įstaigoje esančių nuteistųjų ir (ar) komisijos priimamų sprendimų skaičių, Kalėjimų departamento direktorius gali sudaryti ir daugiau komisijų, arba viena komisija savo veiklą gali vykdyti keliose pataisos įstaigose. Komisijos sudaromos dviejų metų laikotarpiui iš septynių narių. Nuostatų 21 punkte numatyta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų – komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju priimant Komisijos nutarimą posėdyje dalyvavo 4 Komisijos nariai, tarp jų – Komisijos pirmininkas, todėl teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

20. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į nuteistąjį R. B. charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, pobūdį ir pavojingumą, neatliktą bausmės laiką ir socialinio tyrimo išvadas, pripažįsta, kad nuteistasis nors ir deda pastangas mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką ir tai rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui, tačiau tai neatsveria kitų šioje nutartyje aptartų aplinkybių, dėl kurių spręstina, kad nuteistojo R. B. lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos šiuo metu dar neužtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.