Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M. G., sekretoriaujant I. K., E. M., išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi M.Riomerio Universitete, nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B., 2013-11-05 apie 14.45 val., vairuodamas automobilį „Peugeot 106“, v/n (duomenys neskelbtini) Kalvarijų g. 92, Vilniuje, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį „Renault Master“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir jį kliudęs apgadino bei iš įvykio vietos pasišalino, tuo šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. B. savo kaltę pripažino dalyje dėl svetimo automobilio apgadinimo, tačiau neįžvelgia savo veiksmuose kaltės dėl pasitraukimo iš įvykio vietos. Parodė, kad jis vairavo automobilį „Peugeot 106“ ir automobilių stovėjimo aikštelėje važiavo atbulas šalia stovinčio automobilio „Renault“. Kadangi atstumas tarp kitų priparkuotų automobilių buvo nedidelis, todėl teko užlenkti automobilio „Renault“ šoninį veidrodėlį, Jis pradėjo automobiliu važiuoti atgal, manevruodamas jis nuolat žiūrėjo į automobilio galinio vaizdo bei šoninius veidrodėlius, jo teigimu atstumas iki stovinčio automobilio „Renault“ buvo nedidelis, tačiau, jokio pašalinio garso panašaus į automobilio kliudymą, jis negirdėjo, taip pat nepajuto, kad jo automobilis būtų į kokią nors kliūtį atsitrenkęs (atsirėmęs), po to lėtai nuvažiavo iš įvykio vietos. Pravažiavus kiek toliau, M. B. išlipo iš savo automobilio bei vėl atlenkė „Renault“ veidrodėlius į pradinę padėtį. M. B. teigimu, jis iš įvykio vietos išvažiavo manydamas, jog manevruodamas kieme jis prie stovinčio svetimo automobilio neprisilietė, ant savo automobilio jokių apgadinimo žymių nematė. Prašo administracinę teiseną pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.

Liudytojas T. Z. paaiškino, kad jam paskambino kaimynė ir informavo apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas liudytojui priklausantis automobilis „Renault“. Automobilis stovėjo stovėjimo aikštelėje. Priėjus pamatė apgadinimus ties dešinės pusės slenksčio. Tai buvo nedidelis įlenkimas, kuris kaip suprato buvo padarytas įsirėmus padangai. Liudytojo teigimu, kaimynė jam sakė, jog vairuotojas buvo priėjęs prie stovinčio „Renault“ bei apžiūrinėjo durų apdailą (plastikinės juostos), tačiau nežiūrėjo apačioj.

Liudytojas A. G. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyr. inspektoriaus pareigose. Nurodė, kad siekiant nustatyti automobilių susidūrimo mechanizmą buvo sustatyti „Renault“ ir „Peugeot“, iš esamų duomenų darytina išvadą, kad „Peugeot“ padangą įsirėmė į kito automobilio šoną. Liudytojui teko bendrauti su moterimi, kurį ir pranešė apie eismo įvykį policijai. Šį moteris negalėjo tiksliai nurodyti vietą į kurią kontaktavo pravažiuojantis „Peugeot“.

Liudytoja E. A. paaiškino, kad būdama namuose adresu Kalvarijų g. 92, Vilniuje, per virtuvės langą matė, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis bandė atbulas išvažiuoti pro šalia stovinčius automobilius. Liudytojos butas randasi antrame aukšte. Automobilis gana ilgai bandė pravažiuoti, nes manevravo pirmyn-atgal. Vairuotojas pataisė šoninį veidrodėlį ir per kelis manevrus išvažiavo, po to, vairuotojas išlipo bei priėjo prie stovinčio autobusiuko raudonos spalvos bei pasilenkės savo ranka palietė šoninių durų apdailos juostą. Liudytoja negirdėjo jokio pašalinio garso, signalizacija nesuveikė.

Liudytojas N. G. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos patrulio pareigose, pagal tarnybinį užduotį buvo nuvykęs į Kalvarijų g, Vilniuje, kur automobilių stovėjimo aikštelėje „Renault“ automobilio savininkas pranešė, kad rado raštelį, kuriame buvo nurodyta, jog „Peugeot“ kliudė ir išvažiavo iš įvykio vietos. Buvo apžiūrėta įvykio vieta bei nubraižyta schema.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjas baustinas. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad M. B. veiksmuose nėra tyčios. Teismo vertinimu, jokių objektyvių duomenų, jog jis po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekęs išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, teismo posėdžio metu kaltininkas iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. Liudytoja E. A. parodė, kad atlikinėdamas manevrą atbulai automobilio vairuotojas judėjo labai lėtai, o iš įvykio vietos automobilis išvažiavo neskubėdamas. Be to, liudytojos teigimu, ji negirdėjo jokio pašalinio garso dėl atsirėmimo į stovintį „Renault“. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju M. B. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jo automobilis 2013-11-05 galėjo kontaktuoti ir apgadinti stovintį automobilį sužinojo tik policijoje. Jo automobiliui neprireikė net remonto, nes ant jo nėra jokių žymių. Jis teigia, kad jei būtų supratęs apie eismo įvykį, būtų sustojęs, nes yra pareigingas ir atsakingas vairuotojas. Automobilis yra draustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jam nebuvo jokio reikalo, o byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilį jis vairavo, būdamas neblaivus. Be to, kaip užfiksuota fotolentelėje, ant automobilio „Renault“ kėbulo yra užfiksuoti apgadinimai susiję su ankstesniais eismo įvykiais. Įlenkimas buvo padarytas išsukto rato padangą, kitų esminių apgadinimo požymių nėra. Pagrindo netikėti M. B. teismas neturi, nes kaip matyti iš tyrimo medžiagos, ant automobilio „Peugeot“ nėra užfiksuoti apgadinimai. M. B. viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad jokio kontakto su kokia nors kliūtimi nejuto. Pažymėtina, jog nei vienas liudytojas neparodė, kad vairuotojas būtų sureagavęs į kontaktą su stovinčių automobilių, o liudytoja E. A. nurodė, kad automobilis į kitą transporto priemonė atsirėmė su rato padanga. Iš medžiagos duomenų apie eismo įvykį matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu padaryti „Renault“ apgadinimai yra nežymūs ir atsiradę nestipraus kontakto tarp jų metu. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoja E. A. nurodė, kad po kontakto su „Renault“, šis automobilis nesujudėjo, jo signalizacija nesuveikė. Taigi, įvertinus duomenis apie nagrinėjamo eismo įvykio mechanizmą ir įvykyje dalyvavusio „Renault“ apgadinimų mastą bei pobūdį, darytina išvada, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog kontaktas buvo pakankamai stiprus, dėl ko M. B. privalėjo jį pajusti arba išgirsti. Taip pat, teismas atkreipia degėsį, jog liudytoja E. A. atsakinėdama į teismo klausimą nurodė, kad „ ...vairuotojas pradėjo glostyti tą raudoną mano kaimyno mašiną toje vietoje, kur yra juoda juosta. Kadangi jis ją glostė, todėl liudytoja suprato, jog įvyko susidūrimas. Paties susidūrimo ji nematė“. Todėl teismo vertinimu, pati liudytoja duodama parodymus abejoja, ar vairuotojas M. B. galėjo objektyviai pajusti (pamatyti) galimą kontaktą su svetimu automobiliu.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Šiuo atveju, kaip jau buvo nustatyta, abejonių yra, todėl teismo vertinimu, M. B. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad M. B. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl M. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. B. vairavo automobilį „Peugeot 106“, v/n (duomenys neskelbtini) atbulas važiavo Kalvarijų g. 92, Vilniuje, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Renault Master“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo M. B. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jo neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. administracinę tvarka nebaustas, jam už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 31 str. 1 d. 1 p., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 (vieno šimto) Lt baudą.

M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.