- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- I2-5256-815/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03291-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Atsakovas
- Vilniaus šilumos tinklai
- Pareiškėjas
- Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos skundą atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija (toliau – ir pareiškėja, ir Federacija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir atsakovė, ir VŠT) pateikti pareiškėjai konkrečius atsakymus į jos 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašte pateiktus klausimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 160 Eur už skundo teismui parengimą (b. l. 1–4).
2. Nurodo, kad 2020 m. liepos 1 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją su prašymu paaiškinti, ar gali daugiabučio namo šilumos punktas priklausyti fiziniams ar juridiniams asmenims, neturintiems nuosavybės teise butų ar kitų patalpų name. 2020 m. liepos 16 d. Energetikos ministerija atsiuntė atsakymą, kad klausimas nėra priskirtas jos kompetencijai, todėl persiuntė jį VŠT. VŠT 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsiuntė raštą „Dėl informacijos pateikimo“. Rašte, pasak pareiškėjos, buvo cituojami teisės aktai, pateikiama daug nesusijusios, šalutinės informacijos, tačiau į jos klausimus nebuvo atsakyta, motyvuojant tuo, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys tam tikro namo atstovavimo teisę. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsakovei pakartotinai pateikė tuos pačius klausimus, tačiau jau pareiškėjos raštu. Pareiškėja pažymi, kad jį yra vartotojų teises ir teisėtus interesus ginanti organizacija, kuriai taikomos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 5 straipsnio nuostatos.
2020 m. rugsėjo 18 d. VŠT, naudodama tokį patį stilių ir argumentus, kaip ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakyme, pateikė raštą pareiškėjai, tačiau ir vėl neatsakė į jos keliamus klausimus. Be to, atsakovė papildomai nurodė, kad pareiškėjai reikia pateikti vartotojų adresus, kurie kreipėsi dėl jų teisių gynimo.
3. Pareiškėja pažymi, kad informacija apie daugiabučių namų šilumos punktų savininkus yra esminė ir sukelianti teisines pasekmes. Teisinis faktas, kam nuosavybės teise priklauso šilumos punktas, turi esminės įtakos butų savininkų ir šilumos tiekėjo santykiams, butų savininkų išlaidoms, šilumos tiekėjo prievolėms ir atsakomybei, karšto vandens tiekimui ir kitiems daugiabučių namų šilumos ūkių aspektams.
4. Šiuo atveju yra susiklosčiusi nevienareikšmiška situacija. Pareiškėja remiasi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalimi, taip pat Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 44 dalimi, kuriuose nustatytas šilumos punktų priklausymas butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnio 2 dalis, pasak pareiškėjos, implikuoja galimybę, kai šilumos punktai priklauso šilumos tiekėjui ar tretiesiems asmenims. Pareiškėja taip pat nurodo, kad iš atsakovės atsakymų taip pat galima daryti išvadą apie tokių situacijų galimybę.
Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovės atsisakymą pateikti atsakymus į pareiškėjos keliamus klausimus reikia kvalifikuoti kaip prieštaraujantį Šilumos ūkio įstatymo nuostatoms, o reikalavimą pateikti dokumentus, patvirtinančius tam tikro namo atstovavimo teisę, kaip nepagrįstus ir perteklinius.
II
1. Atsakovė VŠT atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 25–28).
2. Atsakovė nurodo, kad ji nėra viešojo administravimo subjektas. Dėl to jai nėra visa apimtimi taikomas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Jai yra taikomas tik minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punktas, kadangi ji yra akcinė bendrovė, kurios savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Nurodo, kad pareiškėjos prašoma pateikti informacija nėra susijusi su minėtoje normoje nurodyta informacija, todėl atsakymas į pareiškėjos prašymą negali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka.
Atsakovė yra energetikos įmonė, jos ginčams su vartotojais spręsti nustatyta speciali –Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 ir 34¹ straipsniuose numatyta tvarka. Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų skundus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų, administruojant pastato bendrojo naudojimo objektus ir įgyvendinant kitas teises, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. Kitų asmenų skundus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Todėl, pasak atsakovės, skundas yra nenagrinėtinas administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, prieš tai nepasinaudojus išankstine ginčų, skundų nagrinėjimo tvarka.
3. Atsakovė sutinka, kad 2020 m. rugsėjo 18 d., atsakydama į 2020 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjos paklausimą, nesuteikė informacijos apie konkretų namą, kurio šilumos punktas priklauso atsakovei. Tačiau nurodo, kad pareiškėja nepagrindžia teisėto tikslo, kodėl jai reikalingas konkretaus namo adresas ir kaip ši informacija gali padėti įgyvendinti tikslus, numatytus pareiškėjos įstatuose ar Šilumos ūkio įstatymo 5 straipsnyje.
4. Asmenų interesai ir teisės nėra abstraktaus pobūdžio, yra konkretus vartotojas ar vartotojų grupė, kuri siekia ginti savo interesus, konkretus jų teises ginantis subjektas, kurį su vartotoju sieja formalūs atstovavimo santykiai, o taip pat konkreti vartotojo teisė ir (ar) interesas, kurį siekiama apginti. Asociacijos gali būti ginami ne abstraktūs nekonkrečių vartotojų interesai, o tik konkretaus vartotojo, konkretus interesas ar teisė. Pagrindas negali būti suprantamas kaip abstraktus, nenurodant konkretaus vartotojo, kurio subjektines teises gina ir (ar) ketina ginti asociacija. Pareiškėja šiuo atveju tik abstrakčiai nurodė informacijos panaudojimo tikslą ir nekonkretizavo vartotojų interesų, kuriems jį ginti reikalinga prašoma informacija, todėl jos nurodytas pagrindas nėra pakankamas prašomai informacijai gauti.
Atsiliepimas
5. Atsakovės įsitikinimu, remiantis teisiniu reglamentavimu nurodytu jos atsakymuose, nepriklausomai nuo šilumos punkto įrenginių nuosavybės teisę turinčio subjekto, šilumos punkto įrenginiai yra neatskiriama pastato šildymo ir karšto vandens sistemos dalis, kuri yra namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl suteikus informaciją apie konkretų šilumos punktą, prieš tai nepaklausus namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkų sutikimo, būtų pažeisti namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų interesai ir jų turima teisė į informacijos neatskleidimą ir (ar) konfidencialumą.
6. VŠT, siekdama išvengti galimo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų interesų pažeidimo, paprašė nurodyti konkrečius subjektus, kuriems atstovauja pareiškėja, tačiau ši tokios informacijos nesuteikė. Nesuprantama, kaip informacija apie konkretaus namo adresą yra susijusi su kitu pareiškėjos nurodytu ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 5 straipsnyje nustatytu informacijos gavimo tikslu – informacija reikalinga, kad teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms. Pareiškėja pati savo paklausimuose nurodo tiek teisinį reglamentavimą, tiek faktinę informaciją, jog galimos situacijos, kad šilumos punktai priklauso ne tik namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkams, bet taip pat ir tretiesiems asmenims ar šilumos tiekėjams. Šią informaciją savo rašte suteikė ir Energetikos ministerija. Atsakovė papildomai akcentuoja, jog ir Vilniaus mieste yra šilumos punktų, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei, nes iki šiol nebuvo pastato bendrojo naudojimo objektų savininkų įgyti teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsakovė savo atsakymuose siekė pareiškėjai plačiau paaiškinti nurodytą situaciją ir reglamentavimą, nors ir nepasisakydama dėl ir taip viešai žinomos informacijos.
Atsakovė pažymi, kad informacija apie pareiškėjos užduotą klausimą yra iš esmės viešai žinoma. Tokia informaciją teismui pateikė ir pati pareiškėja, nurodydama Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos viešai pateiktus duomenis leidinyje „Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus 2018 metų apžvalga“.
7. Kad Federacija galėtų įgyvendinti teikti pasiūlymus valstybės ar savivaldybių institucijoms dėl šilumos punktų nuosavybės, priežiūros teisinio reglamentavimo tobulinimo, užtenka žinoti esamą teisinį reglamentavimą ir žinoti faktinę situaciją, jog galimi skirtingi šilumos punktų nuosavybės teisės subjektai.
8. Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėjos reikalavimai atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nepagristi, nes pareiškėjos atstovas nėra advokatas ar advokato padėjėjas. Jis laikytinas kitu atstovu pagal pavedimą, tačiau kitų atstovų pagal pavedimą išlaidos atlyginamos, tik jei jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu. O šiuo atveju skundo parengimas ir pateikimas teismui yra teisinė paslauga.
III
1. 2020 m. lapkričio 16 d. pareiškėja teismui pateikė atsikirtimą į atsiliepimą (b. l. 37–40). Atsikirtime pažymėjo, jog atsakovė teikia gyventojams svarbias paslaugas, jos veikla yra detaliai kontroliuojama, ribojant būtinąsias sąnaudas, pelną, nustatant šilumas kainas ir kt. Tarp įmonės priežiūros, kontrolės, reguliavimo instrumentų yra ir reikalavimas jos veiklos viešumui. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė laikytina viešojo administravimo subjektu. Be to, Energetikos ministerija nematė teisinių kliūčių peradresuoti pareiškėjos prašymą.
2. Atsakovė kelia klausimą, kaip konkretaus namo duomenys apie šilumos punktą, kuris nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui, siejasi su šilumos vartotojų teisių gynimu. Pareiškėja, aiškindamasi konkrečių namų atvejus, kaupia teisinius faktus, reikalingus viešajam interesui ginti per teisinės aplinkos tobulinimą bei trūkumų šalinimą. Pareiškėjai nesuprantama, jeigu šilumos punktas nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui, kuo grindžiamas išlaidų jo aptarnavimui, priežiūrai ir remontui perkėlimas namo gyventojams. Jei šilumos punktas nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui, pareiškėjai nesuprantama, kaip galima pateisinti tokios situacijos prieštaravimą CK 4.82 straipsnio 1 dalies ir ŠŪĮ 2 straipsnio 44 dalies nuostatoms. Jeigu šilumos punktas nuosavybės teise nepriklauso šilumos tiekėjui, nesuprantama, kaip galima pagrįsti karšto vandens tiekimą, kai jį pasiruošia patys vartotojai, jiems priklausančiais įrenginiais. Atsakovė jokių argumentų dėl nurodytų teiginių nepateikė.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja pabrėžia, jog ji neprašo nurodyti daugiabučio namo adreso, kurio šilumos punktas priklauso namo savininkams. Pareiškėja prašo nurodyti daugiabučio namo adresą, kurio šilumos punktas nuosavybės teise priklauso atsakovei.
4. Pareiškėja taip pat neprašo apmokėti pareiškėjos atstovo išlaidas. Ji prašo atlyginti pareiškėjos išlaidas, kurias ji patyrė rengdama skundą savo jėgomis be teisinės pagalbos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
IV
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėjos atstovas, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2020 m. liepos 1 d. raštu Nr. 2020/A-3 kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją, prašydamas atsakyti, ar gali daugiabučio namo šilumos punktas priklausyti fiziniams ar juridiniams asmenims, neturintiems butų ar kitų patalpų šiame name. Jei taip, atstovas prašė nurodyti bent vieną daugiabutį namą Vilniuje, kurio šilumos punktas nuosavybės teisė priklauso ne šio namo savininkams (b. l. 5).
2. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2020 m. liepos 16 d. raštu Nr. (21.2-25)3-1113 „Dėl daugiabučių namų šilumos punktų savininkų“ pateikė atsakymą ir nurodė, kad nedisponuoja prašoma pateikti informacija ir kad klausimą persiunčia pagal kompetenciją išnagrinėti VŠT (b. l. 7).
3. 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė pateikė raštą Nr. 3-(21.2.25)3-1113 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 10-11). Rašte cituojamos ŠŪĮ nuostatos ir konstatuojama, kad šilumas punktas yra neatsiejama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos dalis ir bendrojo naudojimo objektas, todėl jo priežiūra ir naudojimas yra priskirtini daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymui. Bendrosios nuosavybės administratorius turi organizuoti ir įgyvendinti butų ir (ar) patalpų savininkų priimtus sprendimus dėl šilumos punkto įrangos naudojimo ir (ar) nuosavybės bei tam tikros informacijos gavimo ir (ar) pateikimo. Atsakovė rašte paaiškino, jog pateikus dokumentus, patvirtinančius tam tikro namo atstovavimo teisę, ji yra pasirengusi svarstyti papildomos informacijos pateikimo klausimus. Rašte pabrėžta, kad nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso tam tikrame name įrengtas šilumos punktas, jo priežiūros (eksploatavimo), naudojimo sąnaudas (esant poreikiui ir techninėms galimybėms) turėtų apmokėti namo butų ir kitų patalpų savininkai.
4. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. E/20/05 „Dėl daugiabučių namų šilumos punktų nuosavybės“ kreipėsi į atsakovę, prašydama: 1) atsakyti, ar tarp daugiabučių namų, kuriems atsakovė teikia šilumą, yra tokių, kurių šilumos punktai nuosavybės teise priklauso ne butų savininkams, o VŠT; 2) jei tokių namų yra, pareiškėja nurodyti bent vieno namo adresą. Prašyme nurodyta, jog šie duomenys bus reikalingi rengiant pasiūlymą pašalinti neaiškumus ir ŠŪĮ. Taip pat prašyme pareiškėja atkreipė dėmesį į ŠŪĮ 5 straipsnį (b. l. 12).
5. Atsakovė į nurodytą pareiškėjos prašymą atsakė 2020 m. rugsėjo 18 d. el. laišku (b. l. 13). Laiške nurodė, jog įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šios namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kuriuos, taip pat ir šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenis, remiantis ŠŪĮ 20 straipsnio 1 dalimi, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Tuo tarpu minėto įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus atvejus, kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvename tame name ir patys prižiūri savo ar daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą.
Laiške nurodyta, jog įsigaliojus ŠŪĮ pakeitimams, šilumos punktas laikytinas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos dalimi, nepriklausomai nuo to, kam priklauso šio įrenginio nuosavybės teisė (ŠŪĮ 2 straipsnio 44 punktas – „Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būti namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendrojo dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai“). Atitinkamai šilumas tiekėjas prarado teisę vykdyti jam nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūrą (eksploatavimą) ir įtraukti į šilumos ir ar) karšto vandens kainas bet kokias su tuo susijusias sąnaudas. Tad šilumos punkto priežiūra ir naudojimas yra priskirtini daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymui. Laiške pabrėžta, kad nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso tam tikrame name įrengtas šilumos punktas, jo priežiūros (eksploatavimo), naudojimo, tame tarpe sąnaudas (esant poreikiui ir techninėms galimybėms) turėtų apmokėti namo butų ir kitų patalpų savininkai. Pareiškėja taip pat informuota, kad VŠT yra pasirengusi pateikti informaciją apie namų šilumos punktų nuosavybę.
V
1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas įpareigoti VŠT pateikti pareiškėjai atsakymus į jos 2020 m. rupjūčio 18 d. rašte (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 4 punktą) pateiktus klausimus.
2. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjos skundas yra nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Atsakovė nurodė, kad ji nėra viešojo administravimo subjektas ir kadangi ji yra energetikos įmonė, todėl ginčams su vartotojais spręsti jai yra nustatyta speciali tvarka Energetikos įstatymo 34 straipsnyje ir 34¹ straipsnyje ir ŠŪĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas pažymi, kad šiuo atveju ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka nėra taikoma. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje numatyta energetikos įmonės ir vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad energijos vartotojas tai asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie energetikos įmonių valdomų energetikos objektų ir kuris perka energiją vartojimo tikslams. Iš minėto straipsnio matyti, kad pareiškėja nėra vartotoja, todėl atsakovės minėtas straipsnis jai nėra taikomas. Taip pat šiuo atveju nebus taikomas ir ŠŪĮ 21 straipsnio 1 dalis, nes ŠŪĮ 2 straipsnio 52 dalyje numatyta, kad vartotojas yra juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Pažymėtina, kad pareiškėja nėra vartotoja, todėl ŠŪĮ 21 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovė, kurios 99,4 proc. akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (žr. pareiškėjos skundą (b. l. 1-4) ir atsiliepimą į skundą (b. l. 25-28)), teikia viešąsias paslaugas (šilumos tiekimas), kaip tai numatyta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje ir ŠŪĮ 2 straipsnio 56 dalyje. Dar daugiau, atsakovė taip pat atlieka ir šilumos tiekimo veiklos organizavimą, kas yra laikytina viešuoju administravimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį adm. byloje Nr. eA-1532-858/2017). Taigi, atsakovė laikytina viešojo administravimo subjektu; atitinkamai, pareiškėjos skundas yra nagrinėtinas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nes pareiškėja skundžiasi, kad atsakovė neatlieka jai priskirtų funkcijų.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje 2 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tam tikrais atvejais, nustatytais įstatymu, minėta teisė gali būti ribojama.
Informacijos gavimą iš valstybės ar savivaldybės institucijų, jos teikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Šis įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar atliekančioms kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, taip pat šių subjektų asociacijoms ir regionų plėtros taryboms (Įstatymo 2 str. 1 d.). Todėl šis įstatymas yra taikomas atsakovei, nes ji yra akcinė bendrovė, kurios savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, ir kuri, kaip minėta, atlieka viešąjį administravimą.
Be to, akcentuotina, kad ir pareiškėja, kaip viešasis juridinis asmuo, asociacija (žr. įstatus, b. l. 41-46), turi iš VŠT, kaip viešojo administravimo subjekto, teisę gauti jai rūpimą informaciją, nesudarančią komercinės paslapties, ŠŪĮ 5 straipsnio pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutartį adm. byloje Nr. A7-418-07).
4. Pareiškėja prašo įpareigoti VŠT pateikti atsakymus į pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašte pateiktus klausimus. Pareiškėja rašte prašė atsakyti: 1) ar tarp daugiabučių namų, kuriems VŠT tiekia šilumą, yra tokių, kurių šilumos punktai nuosavybės teise priklauso ne butų savininkams, o VŠT; 2) Jei tokių namų yra, prašo nurodyti bent vieno namo adresą.
Teismas pažymi, kad VŠT 2020 m. rugsėjo 18 d. pateiktame rašte (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 5 punktą) atsakė bendrai į pareiškėjos klausimą dėl šilumos punktų nuosavybės teisės, nenurodydama tikslaus atsakymo, kad jai priklauso šilumos punktai nuosavybės teisėmis. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjai buvo žinoma, kad Vilniuje šilumos punktai priklausė šilumos tiekėjams (vadinasi, ir VŠT), ir ji ta informacija rėmėsi savo skunde, nes pareiškėja nurodė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos viešai pateiktus duomenis leidinyje „Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus 2018 metų apžvalga“ (b. l. 14-16). Vadinasi, įpareigoti suteikti pareiškėjai tokią informaciją, kuri jai ir taip žinoma, nėra teisinio pagrindo.
5. Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad atsakovė nepateikė atsakymo į pareiškėjos antrąjį klausimą (jei tokių namų yra, prašo nurodyti bent vieno namo adresą). Dėl pareiškėjos rašte pateikto antrojo klausimo, teismas nurodo, kad šilumos punktas pagal ŠŪĮ 2 straipsnio 22 dalį yra prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis ir pristatantis į pastato šildymo prietaisus. Pažymėtina, kad CK 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Atsakovė atsakymo nepateikimą motyvavo tuo, kad suteikus informaciją apie konkretų šilumos punktą, prieš tai neatsiklausus bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkų sutikimo, galimai būtų pažeisti namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų interesai ir jų turima teisė į informacijos neatskleidimą. Atsižvelgusi į namo bendrosios dalinės nuosavybės valdytojų interesus, bei siekdama išvengti galimo šių teisių pažeidimo, atsakovė paprašė pareiškėjos patikslinti konkrečius subjektus, kuriems atstovauja pareiškėja, pateikti šių subjektų sutikimus, jog būtų pateikiama informacija susijusi su jais, pareiškėja tokios informacijos nepateikė.
Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Namo adreso nurodymas, neatskleidžiant namo butų savininkų duomenų, jokių imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidžia. Pareiškėja prašo atskleisti būtent namo, kurio šilumos punktas nuosavybės teise priklauso atsakovei, adresą. Tai atlikti pagal paminėtą reguliavimą, nustatytą Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme bei ŠŪĮ, atsakovė ne tik gali, bet ir privalo.
6. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 160 Eur už skundo teismui parengimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjos atstovas yra atstovas pagal pavedimą (ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 5 punktas, taip pat žr. pavedimą, b. l. 20), kuris teikė paslaugas surašant procesinį dokumentą – skundą teismui, taigi, teikė teisines paslaugas pareiškėjai. Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo atlyginti prašomas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikti pareiškėjai Lietuvos nacionalinei vartotojų federacijai atsakymą į jos 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašte pateiktą antrąjį klausimą.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Pareiškėjos prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas už skundo teismui parengimą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.