Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-342-664/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-17
Bylos Nr.
A20.-342-664/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00323-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Kategorijos
Byla Nr. A20.-342-664/2025
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00323-2025-1Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 17 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant J. Z.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

užsieniečiui S. F.,užsieniečio atstovei advokatei A. A.,vertėjai D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo R. F. piliečiui S. F., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimu prašoma sulaikyti R. F. pilietį S. F., gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Užsienietis), VSAT prie LR VRM iki 2025-09-16, bet ne ilgiau nei jis bus išsiųstas į kilmės šalį. Teikime nurodoma, jog Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam yra panaikintas, Lietuvos Respublikoje jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, teistas devynis kartus, institucijų pripažinta, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi neturi paso ar jokių kitų dokumentų kurie jam suteiktu teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atstovas prašo teikimą tenkinti.

2. Užsienietis ir jo atstovė nurodė, jog teikimas yra pagrįstas, atitinka teisės aktų reikalavimus, pateiktam teikimui neprieštarauja, prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4. Byloje nustatyta:

4.1. Užsienietis yra R. F. pilietis, Lietuvos Respublikoje gyvenantis nuo 1998 m. kuriam leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas 1999 m. vėliau buvo keičiamas 2002 m., 2004 m., 2018 m. ir 2023 m. Deklaravęs gyvenamąją vieta laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2008 m., nedirbantis (paskutinis įsidarbinimas nuo 2021-08-03 iki 2021-08-10).

4.2. 2025 m. sausio 27 d. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas prie LR VRM) nustatė, kad Užsienietis kelią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (rašto Nr. 5-S-3141).

4.3. 2025 m. sausio 28 d. Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė sprendimą Nr.25S43242 panaikinti Užsieniečiui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

4.4. Užsienietis 2025 m. balandžio 2 d. Utenos apylinkės teismo buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, jam paskirta bausmė - keturiasdešimt penkių parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta šešiasdešimties parų arešto bausme ir S. F. paskirta devyniasdešimties parų arešto, į bausmės laiką įskaityta iš dalies (visiškai) atlikta bausmė pagal Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendį.

4.5. 2025 m. birželio 16 d. Užsienietis atlikęs arešto bausmę bus paleistas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo bei sulaikytas ne ilgiau kaip iki 48 val., VSAT prie LR VRM.

4.6. Patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, nustatyta, jog Užsienietis teistas aštuonis kartus už nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams:

- 2003 m. spalio 2 d. Visagino miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- 2005 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu aštuoniems metams dešimčiai mėnesių;

- 2021 m. liepos 27 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių viešųjų darbų bausme;

- 2023 m. balandžio 26 d. Utenos apylinkės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dviejų mėnesių viešųjų darbų bausme;

- 2023 m. gruodžio 12 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį keturių mėnesių viešųjų darbų bausme;

- 2024 m. rugsėjo 16 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį trisdešimties parų areštu;

- 2025 m. sausio 23 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį šešiasdešimties parų areštu;

- 2025 m. balandžio 2 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, jam paskirta bausmė - keturiasdešimt penkių parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta šešiasdešimties parų arešto bausme ir S. F. paskirta devyniasdešimties parų arešto, į bausmės laiką įskaityta iš dalies (visiškai) atlikta bausmė pagal Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendį, bausmę atliko ir paleistas iš iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo – 2025 m. birželio 16 d., teistumas neišnykęs.

4.7. Šiuo metu Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-72-724/2025, kurioje Užsieniečiui pareikšti kaltinimai pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas). Todėl 2025 m. vasario 28 d. raštu Nr. 5-S-7484 Policijos departamentas prie LR VRM teikia nuomonę, jog nesibaigus baudžiamajam procesui, netikslinga teikti siūlymo dėl uždraudimo Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu.

4.8. Remiantis Administracinių nusižengimo registro duomenimis nustatyta, kad 2020-2025 m. Užsienietis padarė 69 administracinius nusižengimus, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą - nėra.

4.9. 2025 m. birželio 15 d. Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė sprendimą Nr. 25S138636 dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4.10. Nustatyta, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šiuo metu Lietuvos Respublikoje randasi neteisėtai (patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes VRIS, nerasta duomenų apie Užsieniečiui išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Patikrinus vizų modulį duomenų apie išduotas ir galiojančias vizas nėra). Taip pat Užsienietis nepateikė jokių duomenų turįs lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, taip pat nepateikė duomenų apie turimus socialinių, ekonominių ryšius.

5. Teismas pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

6. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).

7. Užsieniečio asmenybė nustatyta, jis nėra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis neturi galiojančio asmens dokumento, taip pat jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Kadangi Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, turi būti nustatoma jo teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

8. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

9. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

10. Nagrinėjamu atveju, Užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau jis neturi galiojančių asmens dokumentų, Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai. Užsienietis 2020-2025 m. laikotarpiu padarė 69 administracinius nusižengimus, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą- nėra, teistas aštuonis kartus už tyčinius nusikaltimus, priskirtinus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia siekiant savanaudiškų tikslų. Šiuo metu Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-72-724/2025, kurioje Užsieniečiui pareikšti kaltinimai pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas). Taip pat nustatyta, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi), nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo. Pripažinta, jog Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.

11. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek Užsienietis, tiek jo atstovas pateiktam teikimui neprieštarauja, prašo jį tenkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo teikimas tenkintinas. (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 4, 7 punktuose, 5 dalies 2 - 4, 9 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1,2,5 dalimis, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Sulaikyti R. F. pilietį S. F., gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 3 (trims) mėnesiams, iki 2025 m. rugsėjo 16 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Irena Vapsvienė