Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams R. K., A. P. dėl vaiko tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, pavardės pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą, byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad remiantis Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus surinkta ir įvertinta informacija, ieškovės I. K. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, skyriui minėta šeima nėra žinoma. Šios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės reikalavimai atitinka geriausius vaiko interesus, byloje yra pakankamai duomenų padaryti išvadai, kad ieškovės sūnus D. K. nėra biologinis atsakovo R. K. vaikas, kad jo tėvas yra atsakovas A. P., todėl tarnyba neprieštarauja ieškinio patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės I. K. ir atsakovo R. K. santuoka nutraukta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuris Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnio 1 d.). Taigi ieškovės ir atsakovo R. K. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. (duomenys neskelbtini)gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus D. K., kurio tėvu nurodytas R. K.. Taigi ieškovei sūnus D. gimė nepraėjus trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo, todėl vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, D. K. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą“ vaiko tėvu įrašytas ieškovės buvęs sutuoktinis R. K..

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė tvirtino, kad atsakovas R. K. nėra jos sūnaus biologinis tėvas. Ieškovė savo įsitikinimą grindžia tuo, kad vaiko pradėjimo metu jos ir sutuoktinio santykiai jau buvo nutrūkę. Tuo metu, kai ieškovė pradėjo lauktis vaiko, ieškovė ir atsakovas R. K. negyveno santuokinio gyvenimo, nepalaikė artimų santykių, ji gyveno Lietuvoje, jos sutuoktinis – A.. Atsakovas elektroniniame laiške, pateiktame teismui, nurodė, kad jis gyvena A., nėra ieškovės sūnaus tėvas. Teismo sprendime nurodyta, kad R. K. ir I. K. pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodė, kad jie nuo 2020 m. lapkričio mėnesio gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, santuokoje vaikų nesusilaukė. Atsakovas A. P. teisme patvirtino, kad jis nuo 2020 m. lapkričio mėnesio gyvena kartu su ieškove ir veda bendrą ūkį. Ieškovės teigimu, atsakovas R. K. vaiku nesidomi ir juo nesirūpina.

Pagal CK 3.148 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes bei išdėstytą nuomonę, nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad atsakovas R. K. nėra ieškovės vaiko D. K. tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, jog atsakovo R. K. tėvystė ieškovės vaikui būtų nuginčyta. Teismas ieškovės ir atsakovų išdėstytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178, 185, 187 straipsniai).

Ieškovė ir atsakovai nurodė tokias pačias aplinkybes, jog tuomet, kai buvo pradėtas ir gimė ieškovės sūnus D., ieškovės ir jos sutuoktinio R. K. santykiai jau buvo nutrūkę, ieškovė 2020 m. rudenį grįžo į Lietuvą, jos sutuoktinis liko gyventi A., nuo to laiko sutuoktiniai kartu nebegyveno, intymių santykių nepalaikė. Atsakovas ieškovei gimusiu vaiku nesidomi, juo nesirūpina, neteikia išlaikymo. Šalys neneigia, kad D. K. gimimo įraše tėvu įrašytas atsakovas R. K. buvo tik dėl to, kad vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po jų santuokos nutraukimo. Byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad R. K. nėra ieškovės sūnaus D. K. tėvas, o vaiko gimimo įraše nurodyti duomenys apie vaiko tėvą neatitinka tikrovės.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, o atsakovas R. K. nepaneigė, kad jis nėra vaiko D. K. tėvas, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo R. K. tėvystės nuginčijimo tenkinamas (CK 3.149, 3.150 straipsniai, CPK 178 straipsnis), Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašas apie D. K. tėvą naikintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis ir nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra ieškovės vaiko D. K. biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgia į tai, kad bylos šalys laikosi vieningos pozicijos, jog atsakovas A. P. ir ieškovė gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį tuo metu, kai vaikas buvo pradėtas, vaikui gimus atsakovas A. P. ėmė juo rūpintis, šiuo metu gyvena kartu su ieškove ir jos sūnumi, rūpinasi vaiku, jį išlaiko ir visapusiškai dalyvauja jo gyvenime. Taigi nuoseklūs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai rodo, kad tarp vaiko ir atsakovo A. P. formuojasi tėvo ir vaiko faktinis ryšys.

Įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, šalių paaiškinimus, aplinkybę, kad atsakovas A. P. pripažįsta savo tėvystę ieškovės vaikui, juo rūpinasi, išlaiko vaiką, į tai, jog atsakovas R. K. neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, priešingai, sutinka, kad ieškinys būtų patenkintas, į vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, atsakovas A. P. pripažintinas biologiniu ieškovės vaiko D. K. tėvu, o D. K. – atsakovo A. P. sūnumi.

Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo R. K. tėvystės nuginčijimas ir A. P. tėvystės nustatymas nepažeis nepilnamečio D. K. interesų, nes vaikas nelieka be tėvo, o su biologiniu tėvu juos sieja faktiniai, socialiniai, emociniai šeimos ryšiai. Vaiko ir atsakovo R. K. teisinio ryšio nutraukimas ir teisinio ryšio su atsakovu A. P. nustatymas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme.

Teismas pažymi, kad duomenų apie vaiko kilmę įrašymas gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija (CK 3.138 straipsnis), nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvą, bet ir turėti tikrovę atitinkantį įrašą apie tėvą bei tėvyste grindžiamas vaiko ir tėvo tarpusavio asmenines bei turtines teises ir pareigas.

Šalims išaiškintina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

Dėl vaiko pavardės.

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. .

CK 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Vaiko vardas ir pavardė keičiami vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333. Pagal šių taisyklių 13 punktą jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė, registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą, keičiama teisingumo ministro tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ 60 punkte nurodyta, kad registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip.

Ieškovė prašo pakeisti vaiko pavardę iš „K.“ į „P.“, atsakovas A. P. sutinka, kad vaikui būtų suteikta jo pavardė.

Teismo vertinimu, šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko, šiuo atveju D. K., interesus. Įvertinus tai, kad vaikas yra mažametis, vaiko pavardės pakeitimui šalys neprieštarauja, todėl vaiko pavardės pakeitimas į jo biologinio tėvo pavardę nesukels vaikui neigiamų padarinių. Priešingai, tikėtina, kad tai sustiprins vaiko ir jo tėvo bendrumo jausmą. Teismas daro išvadą, jog reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos valstybei turėtų būti priteisiamos iš atsakovų. Atsakovas A. P. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleistas, suteikus jam antrinę teisinę pagalbą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Atsakovas R. K. sutiko, kad procesiniai dokumentai jam būtų įteikti elektroniniu paštu, pateikė teismui savo nuomonę dėl ieškinio ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, su ieškiniu sutiko. Įvertinus visumą šių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidų valstybei iš atsakovo R. K. nepriteisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. K. – A. P. vaikas.

Pakeisti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą - vietoje R. K. nurodyti tėvu A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie vaiko pavardę iš „K.“ į „P.“.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir pakeistų duomenis.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.