Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-14 nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. devyniems mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, pagal BK 140 str. 1 d. šešiems mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė nustatyta laisvės apribojimas devyniems mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

Iš E. G. priteista N. K. 800 litų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo ir 71,40 litų Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad 2006-07-25, apie 22 val. 30 min., matant kitiems žmonėms, įžūliais veiksmais, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams: N. K. norint savo automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuoti iš kiemo, esančio prie (duomenys neskelbtini), savo automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užstodamas kelią, to padaryti N. K. neleido. N. K. paprašius E. G. leisti pravažiuoti, jis, išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie N. K. ir sudavė jai ne mažiau kaip 2 kartus rankos kumščiu į veidą, į galvą, tempė už plaukų, padarydamas galvos sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas nuosprendyje nurodo, kad jo kaltę patvirtina 2007-02-21 specialisto išvada, tačiau joje buvo konstatuota, kad nukentėjusios N. K. apžiūros ligoninėje 2006-07-26 01.15 val. metu buvo rastas patinimas dešinėje galvos pusėje ir jokių kraujosruvų nerasta. Tai paneigia nukentėjusiosios ir liudytojos duotus parodymus teisme apie tai, kad jis nukentėjusiajai trenkė į kairį smilkinį. Taip pat ir eksperto R. Pečkaus apklausa paneigia šių dviejų moterų duotus parodymus, kadangi jis nurodė, kad kraujosruvos po sumušimo atsiranda praėjus nuo 30 min. iki 1 val., o N. K. apžiūra ligoninėje buvo daryta praėjus beveik trims valandoms po įvykio ir jokių kraujosruvų nerasta.

Nesuprantama, kodėl teismas netikėjo liudytojos T. F. parodymais, ji nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad konflikto metu be nukentėjusiosios automobilyje nebuvo jokių žmonių ir kad jis niekam jokių smūgių nesudavė.

Kadangi buvo priimtas nepagrįstas nuosprendis, jis įdėjo skelbimą į dienraštį „Vakarų ekspresas“ su prašymu atsiliepti liudytojus, mačiusius konfliktą, ir jam paskambino pil. A. B., gyvenanti Klaipėdoje, Kauno g. 31 - 67, kuri paaiškino, kad matė konfliktą ir galėtų duoti parodymus teisme.

Teismas nuosprendį priėmė iki galo neištyręs visų baudžiamosios bylos aplinkybių ir netinkamai įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus prieštaringus įrodymus.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam E. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nuteistojo aiškinimas, kad jis jokių smūgių nukentėjusiajai nesudavė, visiškai paneigtas teismo ištirtais įrodymais.

Nustatydamas įvykių aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai pasirėmė nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nukentėjusiosios N. K. parodymais, ši parodė, kad 2006 metų liepos mėnesio pabaigoje, apie 22.30 val., jai kartu su J. K. automobiliu „Opel Vectra“ išvažiuojant iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, kelią užstojo E. G. automobilis. Kelis kartus ji pamirksėjo automobilio šviesomis, pasignalizavo taip prašydama kaltinamojo leisti pravažiuoti. Konflikto metu E. G. necenzūriniais žodžiais neįžeidinėjo. Pati pasitraukė į šalį, leisdama jam pirmam pravažiuoti, tačiau šis nevažiavo, o išlipęs ir priėjęs prie jos automobilio ėmė įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, atidaręs dureles sugriebė už plaukų ir sudavė ranka vieną ar du smūgius į smilkinį. Tą pačią dieną, iškart po įvykio, dėl sužalojimo kreipėsi į medikus. Draugė J. K., buvusi su ja automobilyje, ją nuvežė iš pradžių į Raudonojo kryžiaus ligoninę, o vėliau - į Miesto ligoninę. Po incidento veidas sutino, dėl įvykio patyrė psichologinį stresą. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Ji iškart po įvykio kreipėsi į medikus, šie apžiūrėję nukentėjusiąją, vienareikšmiškai diagnozavo galvos sumušimą. Apeliantas teisingai pastebi, jog nukentėjusiosios gydymo kortelėje medikai, praėjus beveik 3 valandoms, neužfiksavo jokių kraujosruvų, kurios, pasak eksperto R. Pečkaus, išryškėja po sumušimo per valandą, tačiau nepaisant šių teorinių samprotavimų, medikams (chirurgui ir radiologui) diagnozuoti galvos sumušimą pakako ir kitų požymių, kurie nesukėlė jokių abejonių, kad nukentėjusioji buvo sumušta. Abejoti nukentėjusiąją apžiūrėjusių medikų kompetencija kolegija neturi jokio pagrindo.

Apeliantas neteisus teigdamas, kad nukentėjusiosios parodymai nepatikimi, nes įvairių apklausų metu ji nurodė skirtingas jai suduotų smūgių vietas, o medikų nustatytas nukentėjusiosios dešinės galvos pusės sumušimas akivaizdžiai netgi paneigia nukentėjusiosios teisme duotus parodymus, jog nuteistasis jai kumščiu sudavė į kairį smilkinį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. K. 2006-07-25 pareiškime nurodė, kad E. G. ją tampė už plaukų, su ranka trenkė į veidą ir į galvą (b. l. 25), 2007-01-18 apklausoje nurodė, kad E. G. ranka įsikibęs jai patempė už plaukų ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė smūgius į galvą (b. l. 27), 2007-02-14 parodymų atpažinti metu ji nurodė, kad E. G. tempė už plaukų ir vieną kartą trenkė į galvą ir vieną kartą į veidą (b. l. 29). Kaip matyti iš aptartų parodymų, nukentėjusioji neįvardijo, nei kokia ranka E. G. ją tampė už plaukų, nei kokia ranka trenkė į galvą, todėl įvertinus įvykio dinamiką – nukentėjusioji sėdi automobilio vairuotojo sėdynėje, prie automobilio prieina nuteistasis, atidaro dureles, tikėtina, jog nukentėjusioji atsisuka veidu į nuteistąjį, pastarasis griebia už plaukų ir suduoda ne mažiau du smūgius į nukentėjusiosios galvą - galimi du variantai: pirmas, kai nuteistasis sugriebia nukentėjusiajai už plaukų dešine ranka, o smūgius suduoda kaire ranka nukentėjusiajai į dešinę galvos pusę (galbūt ir į kairę pusę), antru atveju nuteistasis sugriebia nukentėjusiajai už plaukų kaire ranka (šis variantas mažiau tikėtinas, nes šia ranka nuteistasis turėjo atidaryti automobilio dureles, kurios atsidaro iš dešinės į kairę, ir į automobilį įlįsti labiau pasisukęs dešiniu šonu), o smūgius suduoda dešine ranka į kairę galvos pusę (galbūt ir į kairę pusę). Taigi loginiu požiūriu minėtoje įvykio situacijoje galimi abu variantai. Iš tiesų, kaip teisingai pastebėjo apeliantas, nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog nuteistasis jai daužė į kairį smilkinį, tačiau, kolegijos nuomone, duodama šiuos parodymus praėjus metams po įvykio nukentėjusioji, matyt, norėdama įtikinamiau išdėstyti fizinio smurto panaudojimo prieš ją aplinkybes, paprasčiausiai persistengė, gali būti, kad ruošdamasi bylai, padariusi išvadą, jog smūgių sudavimas į kairę jos galvos pusę, jai sėdint atsisukus kaire puse į nuteistąjį, yra logiškiausia įvykio sekos išdava. Kitaip nei klaida įvertinti minėtus nukentėjusiosios parodymus nėra pagrindo, kadangi nukentėjusioji, pasak jos pačios, patyrusi didžiulį šoką, net iškart po įvykio negalėjo įvardyti tų aplinkybių, kurias nurodė teisme, praėjus žymiai daugiau laiko nei duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, be to, kaip jau minėta, gydytojai patikimai diagnozavo dešinės pusės sumušimą, o įvykio situacijoje logiškai galimas buvo ir smūgio į dešinę galvos pusę sudavimas.

Beje, medikų užpildytais medicininiais dokumentais rėmėsi ir ekspertas R. Pečkus, šioje byloje pateikęs specialisto išvadą apie nukentėjusiosios sužalojimų mastą. Šioje išvadoje ekspertas taip pat nurodė, jog minimas sužalojimas galėjo atsirasti paveikus galvą kietu buku daiktu ar atsitrenkiant į panašų daiktą 2006-07-25. Medicininiuose dokumentuose nurodytas sužalojimas neatspindi traumuojančio daikto paviršiaus savybių, todėl pasakyti, kokiu daiktu tai padaryta, nėra galimybės. Taip pat nėra galimybės pasakyti, keliais smūgiais buvo padarytas šis sužalojimas. Sužalojimo metu N. K. padėtis galėjo būti įvairi. Taigi ir specialisto išvadoje nėra teiginių, prieštaraujančių nukentėjusiosios parodymams.

Tuo tarpu pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, jog, priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio, jokių durelių neatidarinėjo, o viską pasakė per atvirą automobilio langą. Tačiau šią nuteistojo versiją paneigė ne tik nukentėjusioji, bet ir nuteistojo naudai parodymus davusi jo liudytoja T. F.. O apeliacinės instancijos teisme paklaustas, kokiu tikslu jis priėjo prie automobilio, nors santykius su nukentėjusiąja galėjo išsiaiškinti ir per pravertą langą, nuteistasis nieko konkretaus paaiškinti negalėjo. Taigi akivaizdu, jog nuteistojo versija yra gynybinio pobūdžio, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir neatitinka tikrovės. Išdėstytų aplinkybių kontekste kolegija mano, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai liudytojos T. F. parodymus, jog E. G. priėjęs prie automobilio ir atidaręs jo dureles kažką kalbėjosi su nukentėjusiąja, jos už plaukų sugriebęs nebuvo, nemušė ir labai aiškiai matė, kad nukentėjusioji automobilyje buvo viena, įvertino kaip siekimą padėti išvengti atsakomybės E. G. už įvykdytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiosios parodymų nepaneigė ir apeliacinės instancijos teisme nuteistojo prašymu apklausta liudytoja A. B.. Ši liudytoja parodė, jog buvo prietema, ji įvykį stebėjo iš tolo palengva eidama takeliu kartu su šuniuku, dėl ko įvyko konfliktas, ji nesuprato, matė tik tai, kad vyriškis išlipo iš savo mašinos, nuėjo prie kitos mašinos, kažką garsiai pasakė ir vėl grįžo į savo mašiną.

Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad liudytojos J. K. apklausa ikiteisminio tyrimo metu yra identiška nukentėjusiosios apklausai, patys savaime nepatvirtina nuteistojo versijos, jog liudytoja J. K. nebuvo įvykio vietoje, o jos parodymai melagingi. J. K. sėdėjo tame pačiame automobilyje kaip ir nukentėjusioji, todėl nieko keista, kad jos parodymai identiški nukentėjusiosios parodymams. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kritikuoti tyrėjų darbo stiliaus fiksuojant apklausiamų asmenų parodymus.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas, byloje surinkti įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų ir naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.