Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo duoti prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio vadovo nurodymai, kurie apibrėžti atitinkamais terminais bei nurodymu atlikti atitinkamus procesinius veiksmus, kuriuos ji nebūtų atlikusi, todėl nesuprantamas šių veiksmų neatlikimo inkriminavimas. Dėl Išvadoje minimo aspekto - ikiteisminio tyrimo vilkinimo, pažymėjo, kad visi Išvadoje nurodyti ikiteisminiai tyrimai, kurie buvo pareiškėjos žinioje, buvo užbaigti nepažeidžiant BPK nustatytų terminų ir iki ginčijamo įsakymo priėmimo.

Akivaizdu, kad tyrimą atlikęs pareigūnas neatsižvelgė į visas faktines bei teisines aplinkybes, susidariusią situaciją vertino vienpusiškai, paviršutiniškai, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtinų elementų - objektyviosios pusės bei neįrodė pareiškėjos kaltės. Nenustačius valstybės tarnautojo kaltės tarnybinė atsakomybė negalima. Tarnybinės nuobaudos skyrimas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nenustatyta valstybės tarnautojo kaltė, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Be to, ginčijamas įsakymas priimtas neatsižvelgiant į tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, pagal kuriuos tarnybinė nuobauda skiriama, t. y. į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Todėl paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas yra akivaizdžiai per griežta ir neadekvati. Atsižvelgtina ir į tai, jog pareiškėjos galimybė dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje buvo apsunkinta, sukuriant dirbtines kliūtis tinkamai apsiginti nuo pateiktų kaltinimų - dėl neprotingo termino paaiškinimui pateikti. 2018-03-26 pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, akcentuojant 11 ikiteisminių tyrimų, o paaiškinimui pateikti duodamas terminas tebuvo trys dienos - iki 2018-03-30, tuo tarpu tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas ne vieną mėnesį, kaip paprastai trunka tarnybinio patikrinimo atlikimas, o du mėnesius. Toks prieštaravimas tarp duoto termino paaiškinimui pateikti ir paties tarnybinio patikrinimo trukmės, byloja apie subjektyvumą, nusistatymą pareiškėjos atžvilgiu ir jos galimybių tinkamai apsiginti nuo pateiktų kaltinimų apsunkinimą. Prašė skundą tenkinti.

Išvada patvirtina, kad pareiškėja visuose aptariamuose ikiteisminiuose tyrimuose, jų pradinėse tyrimo stadijose bei nuo 2018-01-22 prokuratūros pareikalavimo pateikti bylas patikrinimui tyrimo veiksmus atliko labai greitai ir produktyviai, taigi galima konstatuoti, kad ji galėjo veikti taip, kaip reikalauja jos tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai, tačiau taip kaip turėjo veikti, neveikė. Išvadoje nurodoma, kad tyrimo vilkinimas yra suprantamas kaip ikiteisminio tyrimo pareigūno netinkamas ir neleistinas elgesys, požiūris, jo veikimas ar neveikimas, tiesioginių funkcijų neatlikimas, besitęsiantis ilgesnį laiko tarpą. Išvadoje išsamiai ištirta kiekvieno ikiteisminio tyrimo, kurio vilkinimu buvo įtariama pareiškėja, eiga ir konstatuota, kad ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-59003-17, Nr. 01-1-59703-17, Nr. 01-1-31790-17, Nr. 01-1-67029-17, Nr. 01-1-47828-17, Nr. 01-1-58156-17, Nr. 01-1-62973-17, Nr. 01-1-15049-17 nepateisinamai ilgai nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. Būtent neveikimas ir sudaro pareiškėjos tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Nors, kaip teigia pareiškėja, BPK nustatyti ikiteisminių tyrimų atlikimo terminai nebuvo pažeisti, tačiau akivaizdu, kad pareiškėja nevykdė BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos pareigos atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos bei BPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus.

Pažymėjo, jog skiriant tarnybinę nuobaudą atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atsižvelgta į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu per metus laiko (skaičiuojant nuo 2017-02-09 surašytos tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-19) buvo atlikti dar du tarnybiniai patikrinimai (2017-05-25 išvada Nr. 20-IS-76 ir 2017-09-26 išvada Nr. 20-IS-141) dėl analogiškų pažeidimų, ji buvo ne kartą įspėta nedaryti pažeidimų, susijusių su ikiteisminio tyrimo procesinių terminų nesilaikymu, tačiau jokių išvadų nepadarė. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – 2018-06-05 Kauno apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 20-TE-533, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (1 t., b. l. 33-34, 91-92), pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo statutinis valstybės tarnautojas - Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato I - ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja. Kauno apskrities VPK viršininkas, remdamasis 2018-05-11 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-72 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato I - ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. S. veiksmų“ (1 t., b. l. 11-32) ir vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsniu, 2018-06-05 įsakymu Nr. 20-TE-533 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. S.“ pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą (1 t., b. l. 33-34, 91-92).

Ginčijamu įsakymu tarnybinė nuobauda – papeikimas pareiškėjai buvo paskirta už tai, kad ji nepateisinamai vilkindama ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose Nr. 01-1-59003-17, Nr. 01-1-59703-17, Nr. 01-1-31790-17, Nr. 01-1-67029-17, Nr. 01-1-47828-17, Nr. 01-1-58156-17, Nr. 01-1-62973-17, Nr. 01-1-15049-17, neatlikdama būtinų proceso veiksmų bei nesiimdama visų įstatymų numatytų priemonių, kad ikiteisminiai tyrimai būtų atlikti ir nusikalstamos veikos atskleistos per trumpiausią laiką, pažeidė BVK 2 straipsnio, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 176 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei nevykdė Kauno apskrities VPK viršininko 2016-11-04 įsakymu Nr. 20-V-1024 patvirtinto Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 punkte numatytų funkcijų, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

Nagrinėjamo ginčo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėja, atlikdama ikiteisminius tyrimus minėtose baudžiamosiose bylose, juos vilkino, neatlikdama būtinų proceso veiksmų ir nesiimdama visų įstatymų numatytų priemonių, kad ikiteisminiai tyrimai būtų atlikti ir nusikalstamos veikos atskleistos per trumpiausią laiką ir taip pažeidė Išvadoje nurodytus teisės aktus, t.y. ar ji neužtikrino, kad ikiteisminiai tyrimai būtų atlikti per įmanomai trumpiausią laiką.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatų, jog tarnybinė atsakomybė už netinkamu veikimu padarytą tarnybinį nusižengimą kyla, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai ir įtvirtinta pareigūno veiklą reglamentuojančiose teisės aktuose. Netinkamas veikimas turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai įvardintas, nurodant konkrečias teisės normas, kurių nesilaikė pareigūnas netinkamai atlikdamas pavestas pareigas, neapsiribojant bendro pobūdžio normų konstatavimu pareigūno veiksmuose. Pareigūnas turi suvokti, kad pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, privalo veikti atitinkamu būdu, tarnybinė atsakomybė galima, kai pareigūnas neatlieka tų veiksmų ir išlieka pasyvus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2011-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-683/2011; 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-496-577/2013).

Iš esmės pareiškėja kaltinama netinkamu pareigų atlikimu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareigų vykdymas turi imperatyvią formą, konkrečios pareigos turi būti apibrėžtos teisės aktuose.

Policijos komisariatas - įstaiga, kurios pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais ir yra pagrįsta pavaldumo santykiais. Šie pareigūnai turi platesnius valstybinius valdingus įgaliojimus, tuo pačiu tokios įstaigos ypatumai lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose. Siekiant užtikrinti šių įstaigų veiklos efektyvumą, tinkamą žmogaus teisių ir viešojo saugumo apsaugą, statutinių santykių specifika kelia vidaus reikalų pareigūnams žymiai didesnius reikalavimus nei kitiems valstybės tarnautojams. Statutiniai pareigūnai privalo besąlygiškai vykdyti įstatymo reikalavimus, aukštesniojo pareigūno nurodymus, užduotis ar pavedimus, priešingu atveju tai galėtų destabilizuoti policijos veiklą, keltų pavojų viešajam interesui.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau -Statutas), o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau –Tvarka, redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Darytina išvada, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Būtent visos šios nurodytos nusižengimo sudėtinės dalys tikrintinos skiriant tarnybinę nuobaudą.

Neteisėta veika pripažintinas toks veikimas ar neveikimas, kuris pažeidžia arba tiesiogiai teisės aktuose, arba pačių įstaigų lokaliniuose aktuose nustatytą darbo tvarką ir yra tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų nevykdymu. Vienas iš svarbiausių policijos uždavinių - nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas (Policijos įstatymo 5 straipsnio 5 punktas).

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Baudžiamojo proceso normomis siekiama sudaryti sąlygas teisėtomis priemonėmis ginti visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Kitas ne mažiau svarbus baudžiamojo proceso tikslas – užtikrinti ir asmens, įtariamo nusikaltimo padarymu, teisių bei laisvių apsaugą, išvengti nepagrįsto asmens baudžiamojo persekiojimo. Todėl nusikaltimų išaiškinimą, baudžiamųjų bylų tyrimą reglamentuojančių normų sistema demokratinėse valstybėse pagrindžiama nekaltumo prezumpcija. BPK 2 straipsnyje, dėl kurio pažeidimo kaltinama pareiškėja, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ši nuostata aiškiai apibrėžia valstybės subjektų pareigas pradedant baudžiamąjį procesą: proceso veiksmai privalo būti atliekami, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, baudžiamasis procesas turi prasidėti, kai turima tikėtina informacija apie asmens nusikalstamą veiką, pareigūnas pagal savo kompetenciją privalo imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėja pažeidė: BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną (tyrėją) atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nuskalstamos veikos; BPK 176 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuri numato, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius (1 p.), dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius (2 p.), dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius (3 p.); Kauno apskrities VPK viršininko 2016-11-04 įsakymu Nr. 20-V-1024 patvirtinto Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 punkto reikalavimus, jog tyrėjas planuoja ir organizuoja savo ikiteisminio tyrimo veiklą, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje vienu iš žmogaus teisių ir teisės į tinkamą procesą elementu laikoma asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą laiką. Toks teisinis principas taikytinas ir įgyvendinant baudžiamojo proceso uždavinius - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Protingo termino turinys ir sąvoka sietina su tokiais kriterijais kaip bylos sudėtingumas, tyrimą atliekančio tyrėjo elgesys, bylos esmė.

Tarnybinis nusižengimas, remiantis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalimi, yra Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad: ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. 01-1-59003-17 pradėta 2017-11-12 ir pavesta tirti pareiškėjai, nuo 2017-11-13 byloje buvo atliekami atitinkami procesiniai veiksmai, tačiau nuo 2017-11-15 iki 2018-01-23 (43 darbo dienas) nebuvo atliktas joks veiksmas; ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. 01-1-59703-17 pradėta 2017-11-15 ir pavesta tirti pareiškėjai, nuo 2017-11-16 byloje buvo atliekami procesiniai veiksmai, tačiau nuo 2017-11-20 iki 2018-01-22 (40 darbo dienų) nebuvo atliktas joks veiksmas; ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. 01-1-31790-17 (prie jos prijungta medžiaga Nr. 01-1-50674-17) pradėta 2017-06-25 ir nuo 2017-10-02 pavesta tirti pareiškėjai, nuo 2017-10-02 byloje buvo atliekami atitinkami procesiniai veiksmai, tačiau nuo 2017-10-06 iki 2018-01-07 (60 darbo dienų) nebuvo atliktas joks veiksmas; ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. 01-1-67029-17 pradėta 2017-12-24 ir nuo 2017-12-27 pavesta tirti pareiškėjai, tačiau nuo 2017-12-27 iki 2018-03-12 (per 51 darbo dieną) byloje buvo atliktas tik vienas procesinis veiksmas – surašytas vienas tarnybinis pranešimas (2018-01-24); ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. 01-1-47828-17 pradėta 2017-09-16 ir 2017-10-13 pavesta tirti pareiškėjai, nuo 2017-10-13 byloje buvo atliekami atitinkami procesiniai veiksmai, tačiau nuo 2017-11-14 iki 2018-02-05 (54 darbo dienas) pareiškėja jokių veiksmų neatliko; ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. 01-1-58156-17 pradėta 2017-11-07 ir nuo 2017-11-10 pavesta tirti pareiškėjai, nuo 2017-11-10 byloje buvo atliekami atitinkami procesiniai veiksmai, tačiau nuo 2017-11-21 iki 2018-02-12 (54 darbo dienas) pareiškėja jokių veiksmų neatliko; ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. 01-1-62973-17 pradėta 2017-12-02 ir nuo 2017-12-04 pavesta tirti pareiškėjai, nuo 2017-12-04 byloje buvo atliekami atitinkami procesiniai veiksmai, tačiau nuo 2017-12-13 iki 2018-03-14 (64 darbo dienas) pareiškėja jokių veiksmų neatliko; ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. 01-1-15049-17 pradėta 2017-03-29 ir nuo 2017-03-29 pavesta tirti pareiškėjai. Byloje Ekspertizės aktas gautas 2017-12-29, įkeltas į IBPS sistemą tik po 15 darbo dienų, t. y. 2018-01-22, tuo tarpu buvo prašoma pratęsti tyrimo terminus 2017-09-28 ir 2017-12-28 dėl negauto ekspertizės akto (1 t., b.l. 11-30).

Dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų minėtose bylose nurodytais laikotarpiais neatlikimo iš esmės ginčo nėra, pareiškėja šias aplinkybes pripažino, tik nurodė jog veiksmai nurodytais laikotarpiais nebuvo atliekami dėl didelio darbo krūvio. Nors iš Išvados nėra aišku, kokias terminais minėti ikiteisminiai tyrimai turėjo būti užbaigti, tačiau akivaizdu, jog šiose bylose pareiškėja intensyviai dirbti pradėjo tik po prokuratūros 2018-01-22 reikalavimo pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagas patikrinimui ir bylos buvo baigtos BPK 176 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytais terminais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad taikant pareiškėjui drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais numatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo.

Pareiškėja teigia, kad ji negalėjo skirti pakankamai dėmesio nurodytose baudžiamosiose bylose, nes darbo krūvis ir intensyvumas buvo labai didelis, ginčo laikotarpiu ji turėjo 25-28 bylas, kuriose buvo atliekami procesiniai veiksmai, ji objektyviai fiziškai neturėjo galimybės atlikti veiksmų visose bylose. Taip pat ji neformaliai kuravo A. S. darbą, kadangi jis neturėjo patirties ir įgūdžių, šios funkcijos taip pat užėmė nemažai laiko, dėl to negalėjo planuoti tyrimo veiksmų ir dirbti intensyviau.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos darbo krūvis buvo pakankamai didelis, tačiau nustatant jos neveikimo, kurio pagrindu konstatuotas bylų vilkinimo faktas, subjektyvųjį pagrindą vertintinos visos faktinės aplinkybės, t. y. laiko tarpas nuo ikiteisminių tyrimų pradėjimo iki drausmės bylos iškėlimo (2 t., b. l. 5-9) ir per šį laiką atliktų bei neatliktų procesinių veiksmų kiekis, jų pobūdis, bylų esmė, jų sudėtingumas, realus galėjimas bei laiko sąnaudos procesiniams veiksmams atlikti ir pačios tyrėjos elgesys. Jos neveikimas šiuo konkrečiu atveju nesietinas su ne nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pareiškėjos nurodytos priežastys - darbo krūvis ir intensyvumas, A. S. kuravimas, objektyviai nepateisina jos neveikimo - ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimo. Pabrėžtina, kad visos šios reikšmingos aplinkybės buvo vertinamos tarnybinio patikrinimo išvadoje ir į jas atsižvelgta skiriant tarnybinę nuobaudą bei parenkant jos rūšį. Byloje surinkti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja jokių procesinių veiksmų minėtose 8 ikiteisminio tyrimo bylose neatliko po kelis mėnesius (43, 40, 60, 51, 54, 54, 64 darbo dienas), nors visi ikiteisminiai tyrimai nebuvo sudėtingi ar didelės apimties. Taigi, pareiškėja akivaizdžiai nevykdė įstatyme ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustatytos pareigos - ikiteisminius tyrimus atlikti ir nusikalstamas veikas atskleisti greitai ir išsamiai per kuo trumpiausius terminus (ką ji operatyviai atliko visose 8 bylose po prokuratūros 2018-01-22 reikalavimo pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagas) ir prisidėjo prie nepateisinamai vangaus šių ikiteisminių tyrimų vykdymo. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėja nurodytus ikiteisminius tyrimus vilkino ir pažeidė teisės aktuose įtvirtintą principą – užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimą per trumpiausią laiką.

Pažymėtina, jog pareiškėjos atžvilgiu per metus laiko (skaičiuojant nuo 2017-02-09 surašytos tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-19) buvo atlikti dar du tarnybiniai patikrinimai (2017-05-25 išvada Nr. 20-IS-76 ir 2017-09-26 išvada Nr. 20-IS-141) dėl analogiškų pažeidimų, ji buvo ne kartą įspėta nedaryti pažeidimų, susijusių su ikiteisminio tyrimo procesinių terminų nesilaikymu (1 t., b. l. 120-147).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Kauno apskrities VPK viršininkas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus faktus, jų teisinį pagrindimą bei pasiūlymą dėl pareiškėjos patraukimo administracinėn atsakomybėn šios išvados pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo skyrimo J. S.. Drausminės nuobaudos skyrimo procedūra nepažeista, drausminė nuobauda paskirta atsižvelgus į jos padarymo priežastis, nusižengusiosios kaltės laipsnį, asmenybę ir yra adekvati pažeidimo pobūdžiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.