Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-10-09 · Administracinė byla Nr. eI2-4118-484/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI2-4118-484/2024Sprendimas · 2024-10-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-03-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-09
Bylos Nr.
eI2-4118-484/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09638-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Akvatera LT“
Atsakovas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
Administracinė byla Nr. eI2-4118-484/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09638-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.2 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 9 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akvatera LT“ atstovams advokatui A. Č., R. S.,

atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams V. P., V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akvatera LT“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Akvatera LT“ (toliau – ir pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovė ar Tarnyba) 2023 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. PĮPN-12, priimtą byloje „Dėl Akvatera LT, UAB Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Bendrovė vykdo komercinę ūkinę veiklą pašarų tvarkymo srityje. Ūkinės veiklos vykdymui perka tik patikrintas kokybiškas žaliavas. Bendrovės įsteigta Kokybės monitoringo, valdymo ir kontrolės sistema, užtikrina kokybę kiekvienoje grandyje – nuo žaliavos supirkimo iki pagamintos produkcijos pardavimo. Pažymi, kad Bendrovė investuoja ne tik į modernias technologijas, bet ir į darbuotojų kvalifikaciją. Bendrovei suteiktas valstybinės veterinarinės priežiūros numeris – sveikumo ženklas (duomenys neskelbtini), kuris įrodo, kad Bendrovė, gamindama pašarus augintiniams, laikosi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos norminių dokumentų reikalavimų, taiko geros gamybos praktiką.

Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, tvirtina, kad atliko pašarinės žaliavos – žuvų miltų (partijos Nr. 2022/10), kuriuos įsigijo 2022 m. spalio 26 d. (pagaminimo data – 2022 m. spalio 8 d.) ir 2022 m. lapkričio 14 d. (pagaminimo data – 2022 m. rugsėjo 29 d.), savikontrolės tyrimus. Ištyrus partijos Nr. 2022/10 žaliavą, salmonelių nebuvo aptikta.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Tarnyba nepagrįstai pašarinę žaliavą – žuvies miltus priskyrė pašarams. Pareiškėjos tvirtinimu, nepagrįsta ir Tarnybos išvada, kad pašarinė žaliava – žuvų miltai buvo patiekti rinkai. Pareiškėjos vertinimu, Nutarime nėra nurodytos ir kitos būtinosios atsakomybei kilti sąlygos. Tarnyba nenustatė Bendrovės kaltės, žaliavos laikymo tikslo ir/ ar pobūdžio, padarinių ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių, todėl, laiko, kad nėra sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos pašarų įstatyme (toliau – ir Pašarų įstatymas), atsakomybei kilti.

Be to, pareiškėjos teigimu, Tarnyba nenustatė, kad žaliavos saugojimo vieta buvo netinkama žaliavos laikymui, Tarnyba nenurodė Bendrovės neteisėtų veiksmų, sąlygojusių patogeninių mikroorganizmų Salmonella Give atsiradimą.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad sužinojusi apie paimto mėginio laboratorinio tyrimo rezultatus, t. y. žaliavoje nustatytą patogeninių mikroorganizmų Salmonella Give faktą, nedelsdama ėmėsi visų būtinų priemonių, kad į rinką nebūtų patiekta nesaugi ir nekokybiška žaliava.

Mano, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atleidimo nuo atsakomybės nuostatos, kurios turėtų būti taikomos Bendrovės atžvilgiu, nes Bendrovė ėmėsi visų būtinų saugumo priemonių ir nesaugi žaliava rinkai nebuvo patiekta.

Pareiškėjos įsitikinimu, Nutarimas neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio nuostatų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą priimti motyvuotą sprendimą.

Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad Tarnyba nepateisinamai ilgai atliko pažeidimo tyrimą (220 dienų). Šis pažeidimas, pareiškėjos tvirtinimu, sąlygojo Bendrovės teisinį neapibrėžtumą.

Šalies argumentai

Atsakovė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos veiksmai laikytini pašarų tiekimu į rinką, kuris pasireiškė jų laikymu pardavimui. Pareiškėja disponavo nesaugiu pašaru, laikė jį pardavimui ir perdavimui, neketino jo perdirbti iki Tarnybos patikrinimo rezultatų ir tik Tarnybos patikrinimo dėka nustačius nesaugaus pašaro faktą, Bendrovė ėmėsi papildomų veiksmų padaryti nesaugų pašarą saugiu.

Atsakovės tvirtinimu, patogeniniai mikroorganizmai žaliavoje (žuvų miltai, partijos Nr. 2022/10) atsirado laikotarpyje nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. dėl veiksnių arba aplinkybių sietinų su pareiškėjos, kaip patvirtinto ir (arba) registruoto pašarų ūkio subjekto, pašarų tvarkymo veikla „Saugojimu“. Todėl nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais dėl impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) ir konstitucinio protingumo principų pažeidimo. Tarnybos teigimu, pareiškėjai tenka pareiga laikytis Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

Tarnyba nesutinka, kad pareiškėjos atžvilgiu turi būti taikomos Pašarų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Pareiškėjos veiksmai, kurių ji ėmėsi po nesaugaus pašaro nustatymo, yra normalus ūkio subjekto elgesys, atitinkantis teisės aktus, o ne kažkoks pareiškėjos didesnis nei nustato teisės aktai savarankiškas indėlis sprendžiant nesaugaus pašaro pateikimo į rinką klausimą.

Atsiliepimas

Tarnyba atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio 27 d. Tarnybos Kauno departamentui pateikė raštą Nr. 1.8-1-017, kuriuo prašė leisti žuvų miltus perdirbti. Prašyme nurodė, kad apie taikytiną perdirbimo technologiją informuos vėliau, kadangi darbo grupė ruošia technologinius procesus. Informaciją apie technologinį procesą Tarnybos Kauno departamentui pareiškėja pateikė 2023 m. sausio 25 d. raštu „Žuvies miltų terminio apdorojimo aprašymas“.

Tarnybos teigimu, Bendrovės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Pašarų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.

Atsiliepimas

Tarnyba atsiliepime taip pat pažymi, kad pareiškėjai paskirta pati švelniausia nuobauda, kuri, Tarnybos vertinimu, yra adekvati ir proporcinga.

Tarnybos tvirtinimu, Tarnybos Kauno departamento 2023 m. gegužės 8 d. protokolas Nr. 33MĮPP-29 (toliau – ir Protokolas) nėra administracinis sprendimas ir jo turiniui VAĮ nuostatos netaikomos.

Dėl pareiškėjos skundo argumento, jog Tarnyba nepateisinamai ilgai atliko pažeidimo tyrimą, pažymi, kad Tarnybos Kauno departamentas leido pareiškėjai pagal jos prašymą perdirbti nesaugų pašarą ir, tik nustatęs (2023 m. vasario 2 d. tyrimų protokolas Nr. 3-23/00324/1-5B), kad nesaugūs pašarai buvo nukenksminti, Tarnybos Kauno departamentas 2023 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 33SV-20 „Dėl leidimo tiekti produktą (-us) rinkai“ leido teikti rinkai: žuvų miltų siuntą Nr. 1 ir žuvų miltų siuntą Nr. 2. Protokolas surašytas 2023 m. gegužės 8 d., baigus tyrimą.

Atsakovės tvirtinimu, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo jį panaikinti. Skundžiamame Nutarime yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, įrodymai bei pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas. Atsakovė mano, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai priimant skundžiamą Nutarimą pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikyti tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko ir skundą prašė atmesti vadovaudamiesi atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2023 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. PĮPN-12, priimto byloje „Dėl Akvatera LT, UAB Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo pažeidimo“, kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirtas įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Tarnybos Kauno departamentas, vykdydamas valstybinę pašarų stebėseną, 2022 m. gruodžio 5 d. gamybos įmonėje – Bendrovėje, atrinko pašarų – žuvų miltų stebėsenos mėginį (5 tiriamuosius vienetus) salmonelių ir enterobakterijų nustatymui (2022 m. gruodžio 5 d. Maisto/pašarų mėginių paėmimo tirti aktas Nr. 33MTA- 4900/108).

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pateikė 2022 m. gruodžio 21 d. tyrimų protokolą Nr. 2-22/13112 B1-5 (toliau – Tyrimo protokolas), kuriame nurodė, kad 1 mėginyje iš 5 (Nr. 1) aptikti patogeniniai mikroorganizmai Salmonella Give/25 g.

Atsižvelgdamas į Tyrimų protokolą ir vykdydamas Tarnybos Kauno departamento direktorės 2022 m. gruodžio 22 d. pavedimą Nr. 3PP-3381 atlikti ūkio subjekto tikrinimą, Tarnybos Kauno departamentas atliko Bendrovės neplaninį patikrinimą ir 2022 m. gruodžio 22 d. surašė Pašarų ūkio subjekto patikrinimo aktą Nr. 33PAŠ-22 (toliau – Patikrinimo aktas).

Patikrinimo akte nurodyta, jog pašarinės žaliavos žuvų miltų, partijos Nr. 2022/10, likutis sandėlyje yra 48 tonos. Patikrinimo akte pažymėta, kad pašarinės žaliavos žuvų miltų, partijos Nr. 2022/10, gauta du kartus: 1) žuvų miltų, partijos Nr. 2022/10, pagaminimo data 2022 m. spalio 8 d., geriausias iki 2023 m. spalio 8 d., gamintojos „Seco Feed“, kilmės šalis Lenkija, 2022 m. lapkričio 14 d. įsigijimo sąskaita – faktūra Nr. 19/11/22, gautas žuvų miltų kiekis – 24 t iš „Seco Feed“ (Priedsiebiorstwo Handlowo Uslugowe „SECO“ Marta), (duomenys neskelbtini), likutis Bendrovėje – 24 t (toliau – Žuvų miltų siunta Nr. 1). Patikrinimo akte nurodyta, kad buvo paimtas savikontrolės mėginys: tyrimų protokolas Nr. 3-22/04169-1 B, mėginio gavimo data 2022 m. lapkričio 16 d., tyrimų atlikimo data 2022 m. lapkričio 19 d. – salmonelių ir enterobakterijų neaptikta; 2) žuvų miltų, partijos Nr. 2022/10, pagaminimo data 2022 m. rugsėjo 29 d., geriausia iki 2023 m. rugsėjo 29 d., gamintojas „Seco Feed“, kilmės šalis Lenkija , 2022 m. spalio 25 d. įsigijimo sąskaita – faktūra Nr. 29/10/22, gautas kiekis žuvų miltų 24 t iš „Seco Feed“ (Priedsiebiorstwo Handlowo Uslugowe „SECO“ Marta), (duomenys neskelbtini), likutis Bendrovėje – 24 t (toliau – Žuvų miltų siunta Nr.2). Patikrinimo akte pažymėta, kad buvo paimtas savikontrolės mėginys: Tyrimų protokolas Nr. 3- 22/03999/1 B, mėginio gavimo data 2022 m. spalio 27 d., tyrimų atlikimo data 2022 m. spalio 31 d. – salmonelių ir enterobakterijų neaptikta. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad patikrinimui buvo pateikti prekybos dokumentai, kokybiniai dokumentai. Patikrinimo akte pateikta išvada: Bendrovė įsigijo žuvų miltus, kuriuose laboratoriniu tyrimu buvo nustatyta salmonela (Salmonella Give).

Tarnybos Kauno departamentas 2022 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 33SV-457 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo uždraudė tiekti rinkai Žuvų miltų siuntą Nr. 1 ir Žuvų miltų siuntą Nr. 2 (toliau – ir Nesaugūs pašarai).

Informacija apie Skubų pranešimą 20221223-102-(83) paskelbta 2022 m. gruodžio 27 d.

Tarnybos Kauno departamentas 2023 m. gegužės 8 d. surašė protokolą Nr. 33MĮPP-29 (toliau – Protokolas), kuriame konstatavo, kad Bendrovė pateikė rinkai Nesaugius pašarus, kurie neatitiko 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 178/2002) 15 straipsnio 1 ir 2 dalių, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinančio Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 767/2009) 4 straipsnio 1 dalies ir Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pašarų saugos pažeidimų ir nesąžiningos pašarų ūkio subjektų veiklos bylų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. B1-164 „Dėl Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) nuostatomis, rašytinio proceso tvarka Komisijos posėdyje išnagrinėjusi bylą „Dėl Akvatera LT, UAB Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo pažeidimo“ pagal Tarnybos Kauno departamento 2023 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos pašarų saugos pažeidimų protokolą Nr. 33MĮPP-29, 2023 m. spalio 27 d. priėmė nutarimą Nr. PĮPN-12, kuriuo pareiškėjai už Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskyrė įspėjimą.

Komisija Nutarime konstatavo, kad Bendrovė pateikė rinkai Nesaugų pašarą t. y. pašarinę žaliavą – žuvų miltus, užkrėstus patogeniniais mikroorganizmais (Salmonella Give) (iš viso 48 t) ir tuo pažeidė Reglamento (EB) Nr. 178/2002 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus pašarų saugos reikalavimus, Reglamento (EB) Nr.767/2009 4 straipsnio 1 dalies a punkto, Reglamento (ES) 142/2011 X priedo reikalavimą ir Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimą.

Dėl pažeidimo

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo (toliau – Pašarų įstatymas) nuostatos, kurio 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog gaminami, laikomi, gabenami, naudojami ir tiekiami rinkai tik saugūs ir kokybiški pašarai.

Pašarų įstatymo 3 straipsnio 20 dalyje saugus pašaras apibrėžiamas, kaip pašaras, kuris naudojamas įprastomis gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti naudojimo sąlygomis, įskaitant ir kitokį gamintojo nurodytą naudojimą, nesukelia jokios rizikos arba gali kelti gyvūnų ir žmonių, turinčių sąlytį su pašarais, gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktų nustatyta kaip leidžiama ir laikoma atitinkančia tinkamą šių gyvūnų ir žmonių, turinčių sąlytį su pašarais, apsaugą, kai įvertinta: 1) pašaro sudėtis, pakuotė, ženklinimas, gamybos ir naudojimo tvarka, priežiūra naudojant; 2) poveikis kitiems pašarams, jeigu jie bus naudojami kartu; 3) pašaro pateikimas naudotojui, naudojimo instrukcija ir kita gamintojo pateikta informacija; 4) poveikis jautriems gyvūnams, kuriems tas pašaras gali būti kenksmingas; 5) pašaro tinkamumo naudoti terminas ir laikymo sąlygos.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinančio Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 767/2009) 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, jog pašarai gali būti tiekiami rinkai ir naudojami tik tuo atveju, jei jie yra saugūs.

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 178/2002) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei pašarai yra nesaugūs, jie į rinką nepateikiami arba nešeriami jokiems maistui skirtiems gyvūnams.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 15 straipsnio 2 dalį pašarai laikomi nesaugiais, jei manoma, kad jie: 1) turi neigiamą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai; 2) yra pagaminti iš maistui skirtų gyvūnų, kurie nėra saugūs žmonėms vartoti.

Pagal Pašarų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį tik patvirtinti ir (arba) registruoti pašarų ūkio subjektai gali tvarkyti pašarus, juos įvežti į Lietuvos Respubliką ar eksportuoti, vadovaudamiesi šiame įstatyme, jo priede nurodytų ir kitų teisės aktų reikalavimais, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė yra patvirtintas ir registruotas pašarų ūkio subjektas ir jai yra suteikti pašarų ūkio subjekto registracijos / patvirtinimo numeriai: (duomenys neskelbtini). Taigi, Bendrovės atžvilgiu taikytinos Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr. 767/2009) 4 straipsnio 1 dalies a punkto, Reglamento (EB) Nr. 178/2002) 15 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatos ir ji yra atsakinga už tai, kad jos kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad Bendrovė iš Lenkijos Respublikos gamintojos – ūkio subjekto „Seco Feed“ 2022 m. spalio 25 d. įsigijo 24 t pašarinės žaliavos žuvų miltų, partijos Nr. 2022/10. Bendrovė iš to paties Lenkijos Respublikos gamintojo – ūkio subjekto „Seco Feed“ 2022 m. lapkričio 14 d. įsigijo dar 24 t pašarinės žaliavos žuvų miltų, partijos Nr. 2022/10.

Kaip matyti iš Tarnybos Kauno departamento 2022 m. gruodžio 5 d. Maisto/pašarų mėginių paėmimo tirti akto Nr. 33MTA- 4900/108, Tarnybos Kauno departamento pareigūnai vykdydami valstybinę pašarų stebėseną, 2022 m. gruodžio 5 d. gamybos įmonėje – Bendrovėje, atrinko pašarų – pašarinės žaliavos žuvų miltų, kuriuos Bendrovė įsigijo 2022 m. spalio 25 d. ir 2022 m. lapkričio 14 d. iš Lenkijos Respublikos gamintojos – ūkio subjekto „Seco Feed“, stebėsenos mėginį (5 tiriamuosius vienetus) salmonelių ir enterobakterijų nustatymui.

Tyrimo protokolo duomenimis, 1 mėginyje iš 5 (Nr. 1) aptikti patogeniniai mikroorganizmai Salmonella Give/25 g. Ši aplinkybė byloje nėra ginčijama. Teismas netikėti Tyrimo protokolo duomenimis taip pat neturi pagrindo.

2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (toliau – Reglamentas (ES)142/2011), I priedo 3 punkte nurodyta, kad pašarinės žaliavos – pašarinės žaliavos, apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies g punkte, kurios yra gyvūninės (kilmės) medžiagos, įskaitant perdirbtus gyvūninius baltymus, kraujo produktus, lydytus riebalus, kiaušinių gaminius, žuvų taukus, riebalų antrinius produktus, kolageną, želatiną ir hidrolizuotus baltymus, dikalcio fosfatą, trikalcio fosfatą, pieną, pieno pagrindo produktus, pieno gaminius, priešpienį, priešpienio produktus ir centrifugos ar separatoriaus nuosėdas.

Pagal to paties priedo 5 punktą perdirbti gyvūniniai baltymai – tai vien tik iš 3 kategorijos medžiagų išskirti gyvūniniai baltymai, apdoroti pagal XIV priedo II skyriaus 1 skirsnį (įskaitant kraujo miltus ir žuvų miltus), kad tiktų naudoti tiesiogiai kaip pašarinės žaliavos arba būtų naudojami kituose pašaruose, įskaitant gyvūnų augintinių ėdalą, arba organinėse trąšose ar dirvožemio savybes gerinančiose medžiagose; tačiau juose nėra kraujo produktų, pieno, pieno pagrindo produktų, pieno gaminių, priešpienio, priešpienio produktų, centrifugos ar separatoriaus nuosėdų, želatinos, hidrolizuotų baltymų ir dikalcio fosfato, kiaušinių ir kiaušinių produktų, įskaitant kiaušinių lukštus, trikalcio fosfato ir kolageno.

Reglamento 142/2011 I priedo 7 punktas nustato, kad žuvų miltai – perdirbti gyvūniniai baltymai, gauti iš vandens gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius, įskaitant ūkinius vandens bestuburius, įskaitant tokius, kurie įtraukti į Tarybos direktyvos 2006/88/EB ( 3 ) 3 straipsnio 1 dalies e punktą, ir Asterias rubens rūšies jūrų žvaigždes, surinktas moliuskų auginimo zonos.

Vadovaujantis Reglamento (ES)142/2011 X priedu, šalutinių gyvūninių produktų gaminiams taikomi šie mikrobiologiniai standartai: gatavo produkto mėginiai, paimti saugant ar paimant iš saugyklos perdirbimo įmonėje, turi atitikti tokius standartus: Salmonella: nėra 25 gramuose <...>“.

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 punkte pateikta pašaro sąvoka, pagal kurią „pašaras“ – tai medžiaga arba produktas, įskaitant priedus, perdirbtas, perdirbtas iš dalies arba neperdirbtas, skirtas šerti gyvulius per burną.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, daro besąlygišką išvadą, kad pašarinė žaliava – žuvų miltai yra pašaras kaip jis suprantamas pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 punktą ir šiuo aspektu pareiškėjos skundo argumentai, susiję su pažeidimo dalyku, yra nepagrįsti.

Salmonella Enteritidis bakterijos buvimas pašarinėje žaliavoje – žuvų miltuose reiškia, kad šis pašaras yra nesaugus, todėl neatitinka Reglamento (EB) Nr. 178/2002 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų pašarų saugos reikalavimų, Reglamento (EB) Nr.767/2009 4 straipsnio 1 dalies a punkto, Reglamento (ES) 142/2011 X priedo ir Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Ši Tarnybos Nutarimo išvada yra pagrįsta ir teismas jos vertinti kitaip neturi jokio teisinio pagrindo.

Pašarų įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad pašarų ūkio subjekto sąvoka atitinka sąvoką „pašarų verslo operatorius“ ir vartojama ta pačia reikšme, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 6 punkte.

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad „pašarų verslo operatorius“ – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad „pašarų verslas“ – tai pelno siekianti arba nesiekianti viešoji ar privati įmonė, vykdanti bet kokią su pašarų auginimu, gamyba, perdirbimu, saugojimu, vežimu ir paskirstymu susijusią veiklą, įskaitant gamintoją, gaminantį, perdirbantį arba saugojantį jo paties ūkio gyvūnams skirtus pašarus.

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.

Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir Pašarų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad pašarų ūkio subjektai visais pašarų tvarkymo etapais turi užtikrinti, kad pašarai atitiktų su jų veikla susijusius pašarus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.

Pagal nurodytą teisinį reguliavimą pašarų verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas pašaras būtų saugus. Tokių priemonių pašarų verslo operatorius privalo imtis visuose su jo kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose, tame tarpe ir laikymo, saugojimo.

Taigi pareiškėjai, kaip pašarų verslo subjektui, teko pareiga užtikrinti jos į rinką teikiamo pašarų produkto saugumą. Pareiškėjos skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju ji nėra atsakinga už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką yra nepagrįsti.

Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje pažymėta, kad „pateikimas į rinką“ – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos.

Pašarinės žaliavos – žuvų miltų laikymas pardavimui atitinka Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje pateiktą ,,pateikimas į rinką“ sąvoką.

Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad Nesaugų produktą pareiškėja laikė pardavimui, kas ir laikoma pateikimu į rinką. Pašarų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies dispozicija yra formali. Nagrinėjamu atveju pažeidimui konstatuoti pakanka paties Nesaugaus produkto laikymo fakto.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė argumentų ar įrodymų, kad ji nėra pašarų tvarkymo subjektas, kuriam taikytinos nurodytos nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę.

Pašarų verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas pašaras būtų saugus. Vadinasi, pareiškėja, siekdama įrodyti, kad neturėjo realios galimybės elgtis kitaip ir numatyti tų aplinkybių, kurios paaiškėjo vėliau, t. y. kad konkretus pašaras tapo nesaugus saugojimo Bendrovėje metu, turėtų pagrįsti, kad ji pašaro saugojimo metu ėmėsi reikiamų priemonių, siekdama užtikrinti jos į rinką teikiamo pašaro saugumą. Tokių įrodymų pareiškėja teismui nepateikė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškėja, pateikdama į rinką pašarą, kuriame užfiksuotas patogeninis mikroorganizmas – Salmonella Give, pažeidė Pašarų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pašarų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pašarų ūkio subjektas neatsako už nesaugaus pašaro patiekimą rinkai, jeigu jis įrodo, kad: 1) jis nesaugaus pašaro rinkai nepatiekė; 2) pašaras tapo nesaugus vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) pašarą, dėl kitų nuo pašarų ūkio subjekto valios nepriklausančių priežasčių; 3) tuo metu, kai nesaugus pašaras buvo patiektas rinkai, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą riziką; 4) gyvūnų laikytojas naudojo gyvūnams šerti pašarus, pažeisdamas pašaro gamintojo nustatytas pašaro naudojimo taisykles, dėl kurių nesilaikymo gyvūnams buvo padaryta žalos ar gyvūniniai produktai, gauti iš šiuo pašaru šertų gyvūnų, tapo nesaugūs; 5) pašaro pavojingas savybes nulėmė nenugalima jėga.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog sąlygų, nurodytų Pašarų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, šalinančių pareiškėjos atsakomybę, nėra. Tokių įrodymų pareiškėja nepateikė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Ta aplinkybė, kad pareiškėja sukūrė technologinį procesą, perdirbo Nesaugų produktą, dėl ko Bendrovei Tarnybos Kauno departamento sprendimu leista žuvų miltus tiekti rinkai, pareiškėjos atsakomybės nešalina ir nesudaro pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti Pašarų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nepagrįstas ir pareiškėjos skundo argumentas, jog skundžiamas Nutarimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

Dėl paskirtos nuobaudos

Pašarų įstatymo 14 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad Tarnyba už šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus pašarų ūkio subjektams taiko Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalyje nustatytas poveikio priemones, skiria įspėjimą arba šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas.

Pašarų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda.

Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, Komisija Bendrovės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad Bendrovė bendradarbiavo su Tarnyba, teikė informaciją ir vykdė Tarnybos Kauno departamento nurodymus. Be to, Komisija Nutarime pažymėjo, kad pareiškėja Nesaugų produktą perdirbo, Pašarų įstatymą pažeidė pirmą kartą.

Komisija Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Jų nenustatė ir teismas.

Tarnyba, priimdama skundžiamą Nutarimą, vadovavosi Reglamento Nr. 178/2002, Pašarų įstatymo nuostatomis ir jų nepažeidė. Pareiškėjai paskirta nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.

Tarnyba, paskirdama Bendrovei įspėjimą, Pašarų įstatymo 17 straipsnyje numatyto senaties termino nepažeidė.

Tarnyba, priimdama skundžiamą Nutarimą, veikė savo kompetencijos ribose, laikydamasi Pašarų įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

Tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir panaikinti skundžiamą Nutarimą remiantis skunde išdėstytais argumentais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai bylos procesiniai baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Teismui nusprendus pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, pagrindo priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akvatera Lt“ skundą atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akvatera Lt“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė