- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-03-19
- Bylos Nr.
- 1A-137-361-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius
- Nukentėjusysis
- A. J., M. K.
- Nuteistasis
- L. S., P. T., ir L
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
- Kategorijos
Teisėja V. Balčiūnienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.;
1.1.9.6.; 2.1.14.
2009 m. kovo 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. T. (P. T. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., paskiriant jam 40 MGL (5200 litų) dydžio baudą. Nuosprendžiu nutarta panaikinti nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises ir konfiskavus valstybės nuosavybėn perduoti 6010 litų, priklausančių L. S. , ir 7800 litų, priklausančių P. T. . Nuosprendžiu UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš P. T. ir L. S. solidariai priteisti 2500 litų atstovavimo išlaidų. Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai – UAB (duomenys neskelbtini) 14157 litų, L. A. – 1050 litų; V. V. – 1190 litų; D. G. – 170 litų; V. R. – 740 litų; M. J. – 655 litų; I. S. – 430 litų; J. K. – 350 litų; K. B. – 160 litų; G. P. – 150 litų; A. J. – 270 litų; J. M. 410 litų – palikti nenagrinėti, paliekant teisę kreiptis į teismą dėl ieškinio dydžio nustatymo civilinio proceso tvarka.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir L. S. , tačiau nuosprendis dėl jo nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. T. nuteistas už tai, kad jis 2007-07-05, apie 00.30 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio lombardo, susitaręs iš anksto ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. S. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagal išankstinį susitarimą L. S. likus laukti automobilyje, o jam prikalbinus lombardo darbuotoją išeiti iš patalpų, nenustatytas tyrimo metu asmuo raktu, kurį gavo iš P. T. , atrakino lombardą, taip įsibrovė į lombardą ir pagrobė iš kasos UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 8730 litų bei klientų užstatytus daiktus, dėl kurių lombardas buvo išdavęs davėjams saugojimo kvitą, kaip viešąją pasaugos sutartį, ir pasibaigus daiktų saugojimui numatytam terminui perėjusius lombardo žinion – 141 mobiliojo ryšio telefoną, 67 vienetus auksinių papuošalų, 3 automobilinius magnetofonus, už kuriuos lombardas klientams buvo sumokėjęs – 16 655 litus, užstatytus klientams priklausančius ir pasibaigus daiktų saugojimo terminui pagal sutartis norėtus atsiimti daiktus – L. A. priklausantį 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6820A“, 700 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6111“, V. R. priklausantį 890 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6270“ , M. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6125“ su telefone likusia atminties kortele, kurių bendra vertė – 855 litų, I. S. priklausantį 600 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6085“, J. K. priklausantį 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6102“, K. B. priklausantį 200 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3510l“, G. P. priklausantį 200 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens AF 51“, A. J. priklausantį 300 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1100“, J. M. priklausantį 250 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2650“ ir 250 litų vertės telefoną „Siemens CF 62“, V. V. priklausantį 1200 litų vertės 3 g svorio auksinį žiedą su 6 deimantais, 100 litų vertės 2,4 g svorio auksinę grandinėlę, D. G. priklausantį užstatytą 70 litų vertės auksinį pakabuką 1,2 g svorio, 80 litų vertės auksinę grandinėlę 1,6 g svorio, 90 litų vertės auksinius auskarus, 60 litų vertės įkabinamus auskarus, kurių bendra vertė – 300 litų, ir po šios vagystės L. S. kartu su nenustatytu tyrimo metu asmeniu pasišalino. Tokiu būdu P. T. su L. S. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu pavogė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 25 385 litus bei L. A. priklausančio turto už 1200 litų, V. R. priklausančio turto už 890 litų, M. J. priklausančio turto už 855 litus, I. S. priklausančio turto už 600 litų, J. K. priklausančio turto už 500 litų, K. B. priklausančio turto už 200 litų, G. P. priklausančio turto už 200 litų, A. J. priklausančio turto už 300 litų, J. M. priklausančio turto už 500 litų, V. V. priklausančio turto už 1300 litų, D. G. priklausančio turto už 300 litų, iš viso jiems priklausančio turto už 6845 litus. Bendrai pagrobto turto vertė 32 230 litų.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. T. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir P. T. 7800 litų bei L. S. 6010 litų, kurie saugomi Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, grąžinti teisėtiems jų savininkams, t. y. jiems, bei atmesti reikalavimą dėl 2500 litų advokato atstovavimo išlaidų priteisimo UAB (duomenys neskelbtini). Mano, kad teismo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo bei atstovavimo išlaidų priteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė bendrąsias materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinių ieškinių nagrinėjimą bei išlaidų, susijusių su advokato pagalba, priteisimą. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pinigai, nenustačius jų prigimties (atsiradimo būdo) bei priklausomybės, negali būti konfiskuojami. Mano, kad pinigai turėjo būti grąžinti jiems, nuteistiesiems, kaip teisėtiems jų savininkams, nesant ikiteisminio tyrimo teisėjo patvarkymo, ką su jais daryti priėmus vieną ar kitą (išteisinamąjį) nuosprendį. Teismas neteisėtai panaikino nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises į jų pinigines lėšas, saugomas Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, nes pagal BK 72 str. nuostatas konfiskuojamas tik tas turtas, kuris yra nusikalstamos veikos rezultatas. Šiuo atveju, turto, kuriam buvo nustatytas laikinasis apribojimas, paskirtis – nuostolių, atsiradusių iš jo ir L. S. nusikalstamos veikos, atlyginimui, t. y. civilinių ieškinių užtikrinimui. Be to, papildomos bausmės – turto konfiskavimo – skyrimas yra ne teismo pareiga, bet jo teisė. Pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė prieštarauja baudžiamojo poveikio priemonių paskirčiai, numatytai BK 67 str., kai jam ir L. S. paskirtos pagrindinės bausmės, nurodyto dydžio piniginės baudos. Taip pat nuteistasis nurodo, kad baudžiamajame procese išlaidos advokato pagalbai atlyginti priteisiamos, patenkinus ieškovo civilinį ieškinį. Palikus jį nenagrinėtą, tokia pagalba nėra apmokama ir BPK 106 str. 2 d. nėra taikoma. Pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu UAB (duomenys neskelbtini) yra palikta teisė kreiptis į teismą dėl ieškinio dydžio nustatymo civilinio proceso tvarka, o jos civilinis ieškinys yra paliktas nenagrinėtas, todėl mano, kad išlaidų, susijusių su nurodytos bendrovės atstovavimu teisme, klausimas spręstinas LR CPK 98 str. numatyta tvarka. Be to, mano, jog reikalaujama priteisti atstovavimo suma aiškiai prieštarauja LR teisingumo ministro patvirtintoms rekomendacijoms.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir kitų klausimų netinkamo išsprendimo (BPK 328 str. 1 p., 4 p.).
Dėl turto konfiskavimo
Pagal 2000 m. BK 67 straipsnio nuostatas turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, tam tikrais atvejais privalomai skiriama kaltininkui greta bausmės. BK 72 straipsnis numato, kad konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Minėtame straipsnyje pasakyta, kad teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Įsigaliojus 2000 m. BK turto konfiskavimas neteko bausmės savybių. Savo esme jis priartėjo prie civilinio poveikio priemonių, kadangi paimama tik tai, kas neteisėtai gauta. Kita vertus, turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad konfiskuojant turtą jis atitenka valstybei, o tuo tarpu taikant civilinės atsakomybės priemones – nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui).
Apylinkės teismas taikė P. T. turto konfiskavimą 7800 litų vertės turtui, t. y. pinigams, kurie buvo gauti iš nusikalstamos veikos – realizavus iš lombardo pagrobtus daiktus. Tokio pobūdžio turtą teismą konfiskuoti įpareigoja BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Atrodo, teismas dėl šios dalies tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir įstatymo nepažeidė. Tačiau nusikaltimo padarymo metu užvaldytas turtas nebuvo grąžintas teisėtiems savininkams ir jie dėl to patyrė žalą, kurios atlyginimo klausimą teismas jiems leido spręsti civilinio proceso tvarka. Taigi, nors civiliniai ieškiniai šioje byloje nėra priteisti, tačiau jų dydžio klausimo sprendimas yra perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju tai reiškia, kad ieškiniai nėra atmesti, jie realūs ir bus ateityje priteisti iš kaltininkų nukentėjusiųjų naudai. Patenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl pagrobto turto, BK 72 straipsnio nuostatos paprastai netaikomos. BK 72 straipsnio nuostatos tokiais atvejais gali būti taikomos, jeigu asmuo pagrobtą turtą ar jo dalį pardavė ar kitaip panaudojęs gavo už jį materialios naudos. Tačiau byloje tokių duomenų nėra. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje praktikoje dėl panašių atvejų jau yra pasisakęs, kad BK 72 str. 2 d. 3 p. prasme iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nėra nukentėjusiųjų arba nors jie yra, bet jie nereiškia civilinių ieškinių kaltininkui. Tokiais atvejais neteisėtai gautas pajamas teismas vadovaudamasis BK 72 str. nuostatomis privalo konfiskuoti valstybės naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-73/2003, Nr. 2K-270/2004). Nekelia abejonių tas faktas, kad iš L. S. ir P. T. paimti pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos, tai pripažįsta ir patys nuteistieji, teigdami, jog jiems pinigus davė nenustatytas bendrininkas Artūras, pardavęs nukentėjusiųjų turtą, be to pinigai paimti praėjus vos kelioms dienoms po nusikaltimo. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, P. T. ir L. S. iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, tačiau byloje yra nukentėjusiųjų ir jie reiškia civilinius ieškinius. Nors L. S. apeliacinio skundo šioje byloje nėra, tačiau piniginių lėšų konfikavimo klausimo išsprendimas lies ir dėl jo priimto nuosprendžio dalį. Todėl, siekiant nukentėjusiųjų interesų užtikrinimo, nuosprendis keistinas pagal BPK 328 str. 1 p. dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, skiriant nuteistiesiems baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
Dėl civilinių ieškinių
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinių ieškinių priteisimą, kadangi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį L. S. ir P. T. , paliko civilinius ieškinius nenagrinėtus. Tačiau vadovaudamasis BPK 115 str. nuostatomis teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl jo pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 str. 2 d.). Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys bei joje priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinta civiliniam ieškovui teisė į ieškinio patenkinimą yra pagrindas toliau nagrinėti atskirą civilinę bylą dėl ieškinio dydžio klausimo išsprendimo. Šiuo atveju apylinkės teismas priėmė sprendimą palikti civilinius ieškinius nenagrinėtus, paliekant teisę kreptis į teismą dėl ieškinio dydžio nagrinėjimo civiline tvarka, nes UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė teismui papildomų dokumentų, kurie patvirtintų konkrečią patirtą žalą. Sprendimą palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą teismas turi teisę tik priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, t. y. kai neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką arba kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Akivaizdu, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nurodydamas, jog civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. nukentėjusiesiems turėtų būti pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Beje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvelgdamas teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymą baudžiamosiose bylose praktiką, akcentavo, kad civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles ( Teismų praktika Nr. 29).
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros II-ojo skyriaus prokuroro 2007-07-11 nutarimu buvo laikinai apribotos L. S. nuosavybės teisės į jam priklausančius 6010 litų ir P. T. nuosavybės teisės į jam priklausančius 7800 litų, kurie saugomi Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (b. l. 76, t. II). Šis apribojimas truko 6 mėnesius. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2008-02-12 nutartimi laikinai 3 (trims) mėnesiams vėl apribojo L. S. nuosavybės teises į jam priklausančius 6010 litų ir P. T. nuosavybės teises į jam priklausančius 7800 litų, kurie saugomi Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje (b. l. 77–79, t. II). Skundu P. T. prašo grąžinti jiems priklausančias minėtas pinigų sumas, tačiau toks reikalavimas nėra galimas, kadangi šie pinigai bus skirti civilinių ieškinių užtikrinimui. Todėl iki civilinių ieškinių išsprendimo civilinio proceso tvarka, 6010 Lt, paimti iš L. S. , ir 7800 Lt, paimti iš P. T. , paliekami Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje.
Dėl atstovavimo išlaidų
Kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, nustato Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas J. S. , atstovaudamas bendrovei, rengė reikiamus procesinius dokumentus ir ne kartą dalyvavo teismo posėdžiuose: 2008-05-07 teisiamajame posėdyje (b. l. 65–66, t. III), 2008-06-03 teisiamajame posėdyje (b. l. 103–109, t. III), 2008-08-14 teisiamajame posėdyje (b. l. 130–131, t. III), 2008-09-25 teisiamajame posėdyje (b. l. 158–159, t. III), 2008-10-27 teisiamajame posėdyje (b. l. 20–29, t. IV) bei 2008-12-16 teisiamajame posėdyje (b. l. 66, t. IV). Taigi priteista atstovavimo išlaidų suma UAB (duomenys neskelbtini) naudai yra objektyviai protinga.
Tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė atstovavimo išlaidas iš nuteistųjų P. T. ir L. S. solidariai. BPK detaliai nereglamentuoja atstovavimo išlaidų priteisimo, tačiau preziumuojama dalinė nuteistųjų atsakomybė, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tuo tarpu solidarioji atsakomybė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Kadangi solidarioji atsakomybė nustatoma įstatymų ar šalių susitarimu, o BPK 106 str. 2 d. nėra nurodyta, kad atstovavimo išlaidos, esant keliems kaltininkams, priteisiamos solidariai, tai pagal bendrąsias (prievolių teisės) taisykles preziumuojama dalinė nuteistųjų atsakomybė. Solidarinė atsakomybė savo prigimtimi yra sunkesnė nei dalinė, nes solidarinės atsakomybės atveju, iš atskiro bendrininko gali būti išieškoma visa priteista suma. Atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos kiekvienam iš nuteistųjų atskirai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų kaltę, atsakomybės dydį, pobūdį ir turtinę padėtį. Kolegijos nuomone, P. T. kaltės laipsnis šiuo atveju buvo didesnis, nes jis, kaip buvęs lombardo darbuotojas, inicijavo šį nusikaltimą, sukūrė jo veikimo planą, todėl iš jo priteisiama didesnė atstovavimo išlaidų dalis nei iš L. S. .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – 7800 litų vertės turto konfiskavimo – paskyrimo nuteistajam P. T. ;
panaikinti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – 6010 litų vertės turto konfiskavimo – paskyrimo nuteistajam L. S. ;
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria panaikintas nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises į P. T. 7800 litų ir L. S. 6010 litų, kurie saugomi Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje ir 2008 m. vasario 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtus laikinus nuosavybės teisės apribojimus L. S. 6010 Lt ir P. T. 7800 Lt palikti galioti toliau.
LR BPK 115 str. 2 d. nustatyta tvarka UAB (duomenys neskelbtini), L. A. , V. V. , D. G. , V. R. , M. J. , I. S. , J. K. , K. B. , G. P. , A. J. , J. M. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Pakeisti nuosprendžio dalį dėl teismo išlaidų ir priteisti iš P. T. 1500 litų atstovavimo išlaidų, o iš L. S. 1000 litų atstovavimo išlaidų UAB (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.