Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-51/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-28
Bylos Nr.
1S-51/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Šeškauskas
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Leonora Vasiliauskienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-51/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2.1.1; 2.1.15.1.2.1.3;
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 28 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Šeškauskas,Sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjui advokatui Leonorai Vasiliauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria V. K. suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2008 m. balandžio 5 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs suimto kaltinamojo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, pasikėsino sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą ir sužalojo žmogų, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinime nurodoma, kad 2000 metais nuo vasario mėnesio iki balandžio mėnesio pabaigos, S. G. dėl asmeninių paskatų organizavo R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą bei 2000 metų balandžio mėnesio pabaigoje, Liepojos g., Klaipėdoje, esančiame miškelyje, nurodė V. M. ir A. D. surasti asmenis, kurie tai padarytų. A. D. ir V. M. , vykdydami S. G. nurodymą, 2000 m. gegužės 2 d., dienos metu, prie Taikos pr. 76 pastato, Klaipėdoje, surado ir, įtraukdami į organizuotos grupės nusikalstamą veiklą, nurodė tai padaryti P. S. , o P. S. paminėtą dieną, pasiūlydamas, įtraukė į šio nusikaltimo padarymą jį – V. K. . V. K. , kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su paminėtais asmenimis, vykdydamas V. M. ir A. D. nurodymą, 2000 m. gegužės 2 d., apie 22 val. 40 min., kartu su P. S. , atvyko į Naujakiemio g. 24 namo kiemą, Klaipėdoje, turėdami tikslą sunkiai suluošinti R. M. . Paminėtu laiku ir vietoje, tęsdami S. G. organizuotą nusikalstamą veiką, jis – V. K. , vykdydamas bendrą susitarimą sunkiai suluošinti R. M. , suklydęs dėl jo asmenybės, tyčia ne mažiau kaip du kartus metaliniu strypu sudavė R. D. į galvos sritį, padarydamas R. D. muštinę žaizdą smakre, o P. S. , suklydęs dėl R. M. asmenybės, tyčia ne mažiau kaip dešimt kartų peiliu dūrė R. D. į įvairias kūno dalis, manydamas, kad žaloja R. M. . V. K. , kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su paminėtais asmenimis, pasikėsino sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes suklydo dėl R. M. asmenybės, bei tyčia sužalojo žmogų, dėl ko šis buvo sunkiai suluošintas – padarė nukentėjusiajam R. D. sužalojimus, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

2007 m. liepos 3 d. V. K. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. 2007 m. liepos 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo teisėjas atmetė V. K. gynėjo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarties. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pratęsė suėmimo terminą V. K. trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2007 m. spalio 5 d. 2007 m. spalio 29 d. baudžiamoji byla, kurioje V. K. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį, su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. 2008 m. sausio 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas dar kartą pratęsė suėmimo terminą kaltinamajam V. K. trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. sausio 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė V. K. gynėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 3 d. nutarties.

Skundžiama 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas dar kartą trims mėnesiams pratęsė suėmimo terminą kaltinamajam V. K. , skaičiuojant nuo 2008 m. balandžio 5 d.

Teismas nutartyje nustatė, kad suėmimo pagrindai ir sąlygos nėra pasikeitusios. V. K. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, šį nusikaltimą kaltinamas padaręs būdamas anksčiau teistas, taip pat jis nevedęs. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jam gali grėsti griežta laisvės atėmimo bausmė. Dėl šių aplinkybių suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Šalies argumentai

Suimtas kaltinamasis V. K. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutartį, kuria jam pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad žemesnysis teismas nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą ir šį pagrindą motyvavo tik tuo, kad kaltinamasis anksčiau teistas ir nevedęs bei, kad jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Tačiau V. K. nuomone teismas neatsižvelgė, kad jis teistas tik 1996 metais ir nuo to laiko per daugiau nei 11 metų nepadarė jokio nusikaltimo. Suimtojo nuomone, teismas neteisingai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Šį pagrindą žemesnysis teismas motyvavo tuo, kad V. K. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jam gali grėsti griežta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau V. K. nurodo, jog neatsižvelgta į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo, turi įregistravęs individualią įmonę, kurioje dirba du samdomi darbuotojai, nors ir nėra vedęs, tačiau jį saisto tvirti šeiminiai ryšiai su seserimi ir tėvais. Taip pat V. K. mano, kad jo veika turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jam pareikštas kaltinimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo nepagrįstas. O veiką perkvalifikavus pagal minėtą BK straipsnį, už ją būtų suėjęs BK 95 straipsnyje numatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl jam nėra jokio pagrindo bėgti (slėptis) nuo teismo, juolab, kad šios nusikalstamos veikos sankcijoje numatyta ne didesnė nei vienerių metų maksimali laisvės atėmimo bausmė.

Suimtasis mano, kad prokuroro pozicija dėl kardomosios priemonės grindžiama ne tais pagrindais, kuriuos pastarasis nurodo, nes kitiems kaltinamiesiems šioje byloje parinktos švelnesnės kardomosios priemonės, nors kaltinimai jiems pateikti padarius daugiau nusikalstamų veikų. Taip pat suimtas kaltinamasis teigia, kad jam, jau dešimt mėnesių laikomam suėmime, sutriko sveikata. Dėl visų šių nurodytų aplinkybių V. K. mano, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Aukštesniojo teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, o suimtojo gynėja prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Suimto kaltinamojo V. K. skundas atmetamas.

Žemesniojo teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, skunde išdėstyti argumentai yra nepakankami panaikinti skundžiamą nutartį.

Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė ir tinkamai motyvavo, kad šioje baudžiamojoje byloje yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, t.y. kad yra pagrindas manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Pastebėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą patvirtina ir kaltinamojo asmenybė: V. K. yra teistas, šį nusikaltimą kaltinamas padaręs neišnykus ankstesniam teistumui už nusikaltimą taip pat susijusį su smurto panaudojimu. Aukštesniojo teismo teisėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje dėl suėmimo taikymo yra nustatyta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Šių aplinkybių konkrečiu atveju visiškai pakanka pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Nuolatinės gyvenamosios vietos bei darbo turėjimas V. K. atveju nėra pakankamos aplinkybės leidžiančios panaikinti jam paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę. Suimto kaltinamojo V. K. keliami klausimai susiję su jo sveikata pakankamai išsamiai aptarti skundžiamoje nutartyje. Aukštesnysis teismas patikrinęs bylos medžiagą nenustatė aplinkybių ar faktų, kurie prieštarautų šiai teismo išvadai, ji padaryta remiantis byloje esančiais medicininiais dokumentais, kuriuose nėra jokių duomenų rodančių, kad tinkama medicininė pagalba V. K. negali būti suteikta tardymo izoliatoriuje.

Teismas taip pat konstatuoja, kad šiuo atveju pagrįstai nustatytas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas. V. K. kaltinamas padaręs vieną, tačiau sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu. Šio suėmimo pagrindo konstatavimui svarbi ir ta aplinkybė, kad nusikaltimą suimtasis kaltinamas padaręs veikdamas organizuotoje grupėje, būdamas teistas ir neišnykus teistumui.

Be to, V. K. skunde teigia, kad kitiems kaltinamiesiems byloje parinktos švelnesnės kardomosios priemonės nors jie kaltinami padarę daugiau nusikalstamų veikų. Aukštesniojo teismo nuomone, šie suimtojo argumentai taip pat nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Tai, kad, kitiems kaltinamiesiems šioje byloje pateikta daugiau kaltinimų, nereiškia, kad jų teisinė situacija, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien šios aplinkybės neužtenka konstatuoti, kad jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Būtina įvertinti kiekvieno iš jų atžvilgiu nustatytus kardomųjų priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas, bei kitas reikšmingas aplinkybes. Aukštesnysis teismas nesprendžia, ar kitiems kaltinamiesiems šioje byloje pagrįstai paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, o tik patikrina ar apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai paskyrė suėmimą V. K. .

Taigi, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesniojo teismo teisėjas konstatuoja, kad suėmimas šioje proceso stadijoje V. K. yra paskirtas pagrįstai bei teisėtai ir yra tinkamiausia priemonė pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

Todėl aukštesniojo teismo teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimto kaltinamojo V. K. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Tomas Šeškauskas