Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007 12 03 nuosprendžio, kuriuo V.K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir jam paskirta 3 metu laisves atemimo bausme.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos bausmes vykdymas atidetas 2 metu laikotarpiui, ipareigojant V. K. be institucijos prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Priteista iš kaltinamojo V. K. nukentejusiajai T. A. 6145,64 Lt (šeši tukstanciai vienas šimtas keturiasdešimt penki litai, šešiasdešimt keturi centai) turtines žalos atlyginimo, 1500 Lt (vienas tukstantis penki šimtai litu) advokato atstovavimo išlaidu ir 30000 Lt (trisdešimt tukstanciu litu) neturtines žalos atlyginimui, civiliniam ieškovui E. A. 70000 Lt (septyniasdešimt tukstanciu litu) neturtines žalos atlyginimui.

V. K. nuteistas už tai, kad 2005-04-30 apie 22 val. 50 min., budamas neblaivus, vairuodamas jam priklausanti automobili „Mersedes Benz 100“, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Ukmerges gatve, antra eismo juosta, link miesto centro puses, ties pastatu, esanciu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo neatsargus ir neatidus, prieš apsisukdamas, neisitikino, kad tai daryti saugu ir nedave kelio priešpriešais Ukmerges gatve, antra eismo juosta, link išvažiavimo iš miesto važiavusiam motociklui „Honda (duomenys neskelbtini)“, vairuojam A. A., sudarydamas kliuti, del ko susidure ir to pasekoje motociklo „Honda (duomenys neskelbtini)“, keleivei T. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o A. A. žuvo.

Šiais savo veiksmais V. K. pažeide KET 68 p., 145 p. ir 153 p. reikalavimus ir atsiradus nurodytoms pasekmems ivykde nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti apylinkes teismo nuosprendi ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 281 str. 4 d., pripažinti jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi bei skirti minimalia bausme. Taip pat prašo sumažinti turtines žalos dydi, o neturtines žalos atlyginimo klausima palikti spresti civilinio proceso tvarka.

Apeliantas skunde nurodo, kad pripažino savo kalte ir tai turejo buti ivertinta kaip jo atsakomybe lengvinanti aplinkybe. Taipogi nuteistasis teigia, jog teismas neanalizavo teisminio nagrinejimo metu apklaustu liudytoju R. B., B. Ž., K. K., E. B. ir T. K. parodymu ir tam tikru prieštaravimu juose del ivykio aplinkybiu, nepagristai nurodydamas, kad jie esmines reikšmes veikos kvalifikavimui neturi. Nuteistojo nuomone kritiškai galima vertinti liudytojos T. K., nukentejusios T. A. bei liudytojo E. B. parodymus. Nors E. B. parode, kad prieš susidurima A. A. važiavo apie 80 km/h greiciu, o T. A. parode, kad ju važiavimo greitis prieš susidurima galejo buti 90-100 km/h. Apelianto teigimu, ši aplinkybe patvirtina, kad A. A. viršijo leistina greiti. Taip pat nuteistasis nurodo, kad ekspertizes išvados patvirtina, jog A. A. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu. Taipogi skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu prokuroras prieme nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, taciau pirmosios instancijos teismas nepagristai nuosprendyje nurode, kad toks prokuroro nutarimas neužkerta kelio teismui analizuoti ir ivertinti ivykio aplinkybes teisminio nagrinejimo metu iš naujo. Nuteistojo nuomone, teismas nesuprato priimto nutarimo esmes ir skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima A. A. atžvilgiu, del kuno sužalojimu, padarytu T. A., nes A. A. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu ir jis buvo itariamasis, o ne nukentejusysis. Todel, nuteistojo nuomone, teismas neteisingai konstatavo, kad tarp A. A. padarytu keliu eismo taisykliu reikalavimu pažeidimu ir atsiradusiu pasekmiu nera priežastinio ryšio. Nuteistasis teigia, kad teismas privalejo nustatyti eismo ivykio priežastis ir kas pažeide keliu eismo taisykliu reikalavimus, del kurio vairuotojo kaltu veiksmu kilo eismo ivykis. Taip pat teismas turejo nustatyti priežastinio ryšio grandine tarp pavojingos veikos ir baudžiamajame istatyme numatytu pavojingu padariniu. Nuteistasis nurodo, kad A. A. mire ne nuo tiesiogiai nusikalstama veika padarytu sužalojimu, o del komplikaciju, kurios kilo del eismo ivykio metu padarytu sužalojimu, t.y., mirties priežasties grandine prasidejo nuo sužalojimu, del kuriu kilo komplikacijos, kurios pacios savaime eismo ivykio metu padarytos nebuvo. Nuteistojo nuomone, nustacius padaryta pavojinga istatymu uždrausta veika ir pasekmes, butina išsiaiškinti ar pasekmes sukele ši nustatyta veika. Taip pat nurodo, kad yra butina nustatyti ar priežastinis ryšys yra butinas ar atsitiktinis, nes atsitiktinis ryšys nesukelia baudžiamosios atsakomybes už tas pasekmes, kurios kilo del jo. Nuteistojo teigimu ir jis pats, ir A. A. yra kalti del A. A. padaryto sveikatos sutrikdymo, todel jis gali buti patrauktas atsakomyben tik pagal BK 281 str. 4 d.

Taip pat nuteistasis teigia, kad nesant jo kaltes pagal BK 281 str. 6 d., teismas neteisingai išsprende ir civilinio ieškinio klausima. Apelianto nuomone, pateiktas civilinis ieškinys svarstytinas tik dalyje del žalos, padarytos nukentejusiajai T. A. atlyginimo.

Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, nukentejusioji ir nukentejusiosios atstovas praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti, prokurore praše skunda atmesti.

BK 281 str. 6 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybe asmens, vairavusio keliu transporto priemone apsvaigus nuo alkoholio, pažeidusio keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus.

V. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas automobili, buvo neatsargus ir neatidus, prieš darydamas manevra, neisitikino, kad tai daryti saugu ir nedave kelio priešpriešiais važiavusiam motociklu nukentejusiajam A. A. bei sudare kliuti, del ko motociklas su jo vairuojamu automobiliu susidure ir ivykio pasekoje vienas žmogus žuvo, o kitas buvo sužalotas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nustatyta, kad V. K. automobili vairavo budamas neblaivus ir pažeide Keliu eismo taisykliu 68 p., 145 p., 153 p. reikalavimus, kas sukele vieno asmens mirti, o kitam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teiseju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybes yra teisingos, nes paremtos išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad tarp V. K. padarytu Keliu eismo taisykliu 68 p., 145 p., 153 p. numatytu reikalavimu pažeidimu ir atsiradusiu pasekmiu yra tiesioginis priežastinis ryšys, todel už padaryta veika V. K. turi atsakyti. Teismo išvados del priežastinio ryšio tarp V. K. veikos ir kilusiu pasekmiu yra teisingos. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Keliu eismo taisykliu pažeidimas, autoavarijos priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisykliu reikalavimu ivykis nebutu ivykes. Jeigu susidariusioje eismo situacijoje, V. K. butu laikesis Keliu eismo taisykliu reikalavimu, jis butu galejes išvengti susidurimo, vadinasi nuosprendyje yra teisingai konstatuota, kad V. K. veika buvo autoavarijos metu kilusiu pasekmiu priežastimi.

Nuosprendyje yra konstatuota, jog pagrindine salyga kilti šiam eismo ivykiui buvo vairuotojo V. K. veiksmai. Byloje esancioje eksperto išvadoje Nr. 11-1892 (05) nurodyta, kad motociklo „Honda” vairuotojas A. A. važiavo viršydamas leistina maksimalu važiavimo greiti, del ko atsiradus kliuciai ir iškilus eismo saugumo gresmei neteko technines galimybes išvengti eismo ivykio kilimo, todel jo veiksmai taip pat techniniu požiuriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje (1 t. b.l. 53-57). Taciau nors nukentejusysis važiavo labai greitai bei viršijo leistina greiti, butent V. K. veiksmai buvo pagrindine salyga kilti eismo ivykiui. Teismas, vadovaudamasis specialistu bei ekspertu išvadomis, pagristai nurode, kad automobilio „Mercedes Benz 100“ vairuotojas V. K. turejo technine galimybe išvengti eismo ivykio kilimo, jeigu prieš pradedamas apsisukimo manevra, butu sustojes savo važiuojamosios dalies puseje ir leides pravažiuoti priešinga kryptimi važiuojanciam motociklu „Honda CBR“ nukentejusiajam A. A.. Nukentejusiojo elgesys taip pat buvo prieštaraujantis Keliu eismo taisykliu reikalavimams ir taip pat buvo pasekmiu salyga, nes negalima atmesti galimybes, kad tuo atveju, jeigu nukentejusysis butu laikesis Keliu eismo taisykliu reikalavimu, autoavarijos pasekmes butu kitos. Taciau atsižvelgiant i tai, kad nukentejusiojo veiksmai, nors ir neatitinkantys Keliu eismo taisykliu reikalavimu, patys savaime nebutu sukele kokiu nors pasekmiu, jeigu šiu taisykliu nebutu pažeides ir V. K., pagrindine autoavarijos priežastimi yra nuteistojo V. K. padaryti Keliu eismo taisykliu reikalavimu pažeidimai. Pažeisdamas Keliu eismo taisykliu reikalavimus V. K. turejo ir galejo numatyti, kad del tokios jo veikos gali ivykti autoavarija. Teismas atsižvelge i visas šias aplinkybes, o kadangi nukentejusysis A. A. mire, jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomyben.

Nepagristi nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad tarp jo veiksmu ir nukentejusiojo A. A. mirties nera priežastinio ryšio. Šiuos argumentus paneigia byloje esanti specialisto išvada Nr. G 351/06(01) kurioje nurodyta, kad A. A. mire nuo del eismo ivykio metu patirtu sužalojimu atsiradusiu komplikaciju ir ju pasekmiu. Byloje yra nustatyta, kad autoavarijos metu A. A. buvo padarytas sunkus kuno sužalojimas, nuo ivykio iki pat mirties A. A. buvo gydomas, autoavarijos metu patirtu sužalojimu gydymo metu kilo komplikacijos. Priežastinio ryšio tarp sužalojimo ir mirties fakto nustatymas yra teismo kompetencijoje, ši aplinkybe paprastai nustatoma remiantis teismo medicinos specialistu ar ekspertu išvadomis del nukentejusiojo mirties priežasties. Konstatavus, kad mirties priežastimi yra komplikacijos, atsiradusios sužalojimo gydymo metu, kartu pripažistama, kad mirties priežastimi yra ir sužalojimai, kurie buvo gydomi, nes jeigu nebutu sužalojimu, ju nereiketu gydyti ir nekiltu komplikacijos. Todel pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagristai konstatuota, jog tarp A. A. sužalojimo autoavarijos metu ir jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokia teismo išvada atitinka ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika sprendžiant priežastinio ryšio klausima (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 4 p.).

Teismas, kvalifikuodamas nuteistojo V. K. veiksmus pagal BK 281 str. 6 d. remesi byloje surinktais duomenimis apie ivyki, t.y. specialistu išvadomis, teisminio nagrinejimo metu atliktos ekspertizes aktu, keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolu, transporto priemoniu technines bukles patikrinimo ir apžiuros protokolais, nukentejusios T. A., liudytoju T. K., K. K., E. B., B. Ž. parodymais. Ir nors teisminio nagrinejimo metu apklaustu liudytoju E. B., B. Ž., K. K., E. B. ir T. K. parodymuose yra tam tikru prieštaravimu, taciau eismo ivykis yra užfiksuotas dokumentuose, kurie buvo pateikti ekspertams ir jie pritaike specialias žinias bei ivertine ivykio situacija pateike teismui išvadas, todel nuteistojo nurodyti liudytoju parodymu prieštaravimai nera reikšmingi sprendžiant klausima del V. K. kaltes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta V. K. atsakomybe lengvinanti aplinkybe – tai, kad jis pripažino savo kalte bei nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apie lengvinanciu nuteistojo V. K. atsakomybe aplinkybiu buvima nepasisakyta, o nurodyta, kad tokiu aplinkybiu nera.

Kolegija, ivertinusi tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei teisminio nagrinejimo metu V. K. nuoširdžiai gailejosi del nusikalstamos veikos padarymo bei atsipraše nukentejusiosios, konstatuoja, kad ši aplinkybe galetu buti pripažinta jo atsakomybe lengvinancia. Taciau pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtoji bausme yra minimali, jo atžvilgiu taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir realus bausmes vykdymas yra atidetas. Kolegija daro išvada, kad šiuo atveju pripažinus V. K. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, nuteistojo teisine padetis nepasikeis, todel nera pagrindo keisti apylinkes teismo nuosprendi.

Civilinio ieškinio klausima pirmosios instancijos teismas išsprende nepažeisdamas istatymu reikalavimu. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta baudžiamojoje byloje civilini ieškini arba ji atmeta. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaiciuoti neatidejus baudžiamosios bylos nagrinejimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, gali pripažinti civiliniam ieškovui teise i ieškinio patenkinima, o klausima del ieškinio dydžio perduoti nagrineti civiline tvarka. Šiuo atveju yra nustatyta, kad V. K. yra kaltas del eismo ivykio ir jo pasekmiu. V. K. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal BPK 109 straipsni asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti itariamajam ar kaltinamajam arba už itariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi teisingai išsprende nukentejusiosios T. A. ir civilinio ieškovo E. A. civilinio ieškinio del neturtines žalos atlyginimo klausima. Teismas remesi byloje esanciais rašytiniais irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio. Nukentejusioji patyre išlaidas, susijusias su vyro gydymu, maitinimu, laidojimu (1 t., b.l. 157-170). Taip pat teismas atsižvelge i nukentejusiosios patirta fizini skausma, moralinius išgyvenimus, dvasinius sukretimus bei praradimus, i tai, kad nukentejusiojo sunus E. A. po autoivykio liko be tevo. Be to teismas, spresdamas neturtines žalos dydžio klausima, ivertino ir paties nukentejusiojo A. A. nerupestinguma ir neatsarguma ir, atsižvelges i nukentejusiojo kaltes laipsni bei nuteistojo V. K. neatsargia kaltes forma bei turtine padeti, sumažino nukentejusiosios ir civilinio ieškovo prašoma neturtines žalos dydi.

Teiseju kolegija Baudžiamojo proceso istatymu pažeidimu, nagrinejant šia baudžiamaja byla pirmosios instancijos teisme, del kuriu reiketu keisti ar naikinti priimta teismo sprendima apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nenustate. Todel tenkinti nuteistojo apeliacini skunda nera pagrindo.

nuteistojo V. K. apeliacini skunda atmesti.