- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- 1-1600-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14374-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- BK
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010 m. gegužės 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį - 4 MGL (520 litų) bauda, kuri 2010 m. gegužės 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į viešuosius darbus;
2) 2011 m. spalio 19 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu – 1 metams 10 mėnesių, BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. gegužės 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 4 MGL bauda. BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) 2015 m. kovo 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesiams laisvės apribojimo, BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesiai laisvės apribojimo;
4) 2018 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 60 parų arešto, BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto (bausmę atlikęs), teistumas neišnykęs,
kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Č. 2019 m. balandžio 8 d. apie 22.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo brolio K. Č. atžvilgiu, tai yra sudavė jam du smūgius kumščiu į galvą, padarydamas odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių sumušimus kaktoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – brolio K. Č. sveikatą.
Kaltinamasis S. Č. kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas, pripažino pilnai ir parodė, kad su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Kažkuriuo metu į namus grįžo girtas jo brolis K. Č.. Tik grįžęs namo K. Č. jam pradėjo priekaištauti, varė jį iš namų, dėl to jis supyko ir nesusivaldęs du kartus jam kumščiu sudavė į galvą. Tuomet brolis pasiėmė telefoną ir kvietė policijos pareigūnus. Dėl to jis išsigandęs pabėgo iš namų. Jiems pradėjus konfliktuoti, jo draugas išėjo ir to momento, kai jis K. Č. sudavė smūgius jau nematė. (b. l. 25)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais įrodymais:
Nukentėjusysis K. Č. parodė, kad 2019 m. balandžio 8 d. vakare jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo jo brolis dvynys S. Č.. Pas jį buvo atėję kažkokie du jo draugai ir jie visi trise gėrė. Jis taip pat buvo neblaivus. Namuose taip pat buvo ir jų motina R. Č., tačiau ji buvo girta ir su jais nebuvo. Jiems begeriant S. Č. pradėjo prie jo kibti žodžiais ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko jis iškvietė policijos pareigūnus, tačiau tą kartą brolis prieš jį nesmurtavo. Išgirdęs, kad kviečia pareigūnus, brolis pabėgo iš namų. Iš namų taip pat išėjo ir jo draugai. Atvykus pareigūnams jis pasakė kas įvyko, pareigūnai užfiksavo įvykio aplinkybes ir išvažiavo. Pareigūnams išvažiavus, po kurio laiko S. Č. grįžo namo. Grįžęs namo brolis iš niekur nieko pradėjo jį mušti. Brolis jam kumščiu sudavė du smūgius į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl S. Č. jam suduotų smūgių galvoje atsirado gumbas. Kai brolis jam sudavė smūgius, jis iš karto iškvietė policijos pareigūnus, Brolis išgirdęs, kad jis kviečia pareigūnus, vėl pabėgo iš namų. S. Č. dažnai kelia konfliktus ir visada pabėga, kai jis iškviečia pareigūnus. (b. l. 12)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G894/2019(02) nurodyta, kad K. Č. konstatuoti paviršiniai odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimai kaktoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 18)
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra K. Č.. Smurtas pasireiškė smūgių sudavimu į galvą, kaktoje stebimas patinimas. (b. l. 8-10)
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis S. Č. būdamas neblaivus, panaudodamas prieš brolį K. Č. fizinį smurtą, suduodamas jam du smūgius į veidą, sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo broliui nežymų sveikatos sutrikdymą padarė staiga kilusio konflikto metu, kurį pats išprovokavo, smurtiniai veiksmai pasireiškė suduodant smūgius į veidą, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusistatęs prieš savo šeimos narį ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas kaltinamąjį S. Č. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
S. Č. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau buvo teistas, nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, yra nevedęs, nedirbantis.
Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Bausmės dydis nustatytinas artimas arešto bausmės dydžio vidurkiui.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, nėra.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendė:
S. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam areštą 51 parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. Č. areštą 34 (trisdešimt keturioms) paroms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą S. Č., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.