- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-1717-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00530-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl notarės Dainos Aliukonienės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pripažinti neteisėtu Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės Dainos Aliukonienės 2012-02-10 nutarimą atsisakyti atlikti notarinius veiksmus ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo pagal testamentą liudijimą į A. K. turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei piniginius indelius su procentais, esančius AB Swedbank.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo notarę Dainą Aliukonienę išduoti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą A. T. į A. K. turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei piniginius indelius su procentais, esančius AB Swedbank.
Šalies argumentai
Notarė Daina Aliukonienė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo 2012-06-01 nutartį. Nurodė, kad, atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir piniginius indėlius po A. K. mirties pareiškėjui A. T., rėmėsi tuo, kad gyvenamais namas mirusiojo vardu įregistruotas jam gyvenant santuokoje su V. K. Su sutuoktine V. K. jis santuokoje pragyveno nuo 1976-07-10, namas pastatytas 1926 m., potvarkyje asmeninės nuosavybės forma nenurodyta. Teigė, kad reikia atsižvelgti į turto kokybės pagerinimą sutuoktiniams gyvenant santuokoje, be to, juridinio fakto nustatytas yra teismo, o ne notarės kompetencija. Nurodė, kad ½ piniginių indėlių A. K. vardu priklauso mirusiojo žmonai, nes pinigai yra įgyti santuokoje. Teismas nesigilino dėl sutuoktinei tenkančios privalomos dalies, kuri yra šeimos turtas, nenustatė juridinio fakto, nuosavybės formos dėl piniginių indėlių ir gyvenamojo namo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi notarės Dainos Aliukonienės atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino Trakų rajono apylinkės teismo 2012-06-01 nutartį dalyje dėl piniginių indėlių ir įpareigojo notarę Dainą Aliukonienę išduoti pareiškėjui A. T. paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalies piniginių indėlių su procentais, esančiais banke „Swedbank“, AB, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (1183,03 Lt), banko sąskaitos Nr. I – 602, terminuoto indėlio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (5000 Lt), o kitoje dalyje nutartį paliko nepakeistą. Nutartyje nurodyta, kad, išduodant paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą A. T. į nekilnojamąjį turtą, remtasi CK 3.88 str. 3 d. Teismas įvertino tai, kad Nekilnojamojo turto registre Nr. 44/502060 nurodyto gyvenamojo namo su priklausiniais savininku nurodytas A. K. ir registre nėra nuorodos į sutuoktinių nuosavybės bendrumą. Buvo atkreiptas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus, kad kai vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Atsižvelgdamas į išdėstyta, teismas sprendė, kad pagrįstai išdavė A. T. paveldėjimo teisės liudijimą į ½ gyvenamojo namo ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini). Spręsdamas dėl paveldėjimo teisės liudijimo į ½ dalies piniginių lėšų išdavimą, teismas nurodė, kad galioja prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tuo tarpu faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad piniginiai indėliai su procentais priklausė A. T. asmeninės nuosavybės teise, todėl remiantis CK 3.87 str. 1 d. ir 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad piniginiai indėliai su procentais, esantys „Swedbank“, AB, priklausė A. K. ir V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui A. K. turėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ piniginių indėlių su procentais, esančiais banko sąskaitoje, todėl atskirąjį skundą šioje dalyje pripažino pagrįstu, naikindamas teismo 2012-06-01 nutarties dalį bei įpareigojant notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalies piniginius indėlius su procentais.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. T. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį. Atskirasis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo nutartis yra neaiški. Nutartyje rašoma, kad teismas, išduodamas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą A. T. į gyvenamąjį namą, du tvartus, du kiemo rūsius, šulinį, rėmėsi LR CK 3.88 str. 3 d. Toliau nutartyje dar pakartojama, kad teismas laiko, kad pagrįstai išdavė A. T. paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, tačiau teismas nurodyto paveldėjimo pagal testamentą liudijimo neišdavė ir negali išduoti. Taigi visiškai neaišku, ką tokiu įrašu teismas norėjo pasakyti.
2. Nesutiktina su teismo nutarties motyvais, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog piniginiai indėliai priklausė A. T. asmeninės nuosavybės teise (čia galimai teismas turėjo omenyje A. K.). Įpėdinis pagal testamentą neprivalo įrodinėti, ar turtas, kurį paliko testatorius, priklausė testatoriui, tuo labiau, kad A. K. testamentu paliko pareiškėjui visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, tame skaičiuje ir piniginius indėlius. Teismo nutarties motyvas, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl piniginių indėlių yra neteisingas ir atmestinas.
3. Notarės D.Aliukonienės veiksmai, atsisakant išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į A. K. piniginius indėlius, yra neteisėti. Ginčo tarp pareiškėjo ir A. K. sutuoktinės V. K. dėl testamentu palikto turto nėra. Ji testamento neginčija. Nenuginčijus testamento ar jo dalies, negali būti nustatoma kitokia paveldėjimo tvarka. Todėl notarės Dainos Aliukonienės atsisakymas vykdyti A. K. testamentą yra neteisėtas.
Notarė Daina Aliukonienė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas A. T. skundžia pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį tik toje dalyje, kuria iš dalies tenkintas atskirasis skundas ir notarė įpareigota išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį piniginių indėlių su procentais, esančių banke „Swedbank“, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 2 str. įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia tai, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011].
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas A. T. kreipėsi į Trakų rajono 2-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į visą mirusiojo A. K. turtą. Notarė D.Aliukonienė, išnagrinėjusi gautą prašymą, priėmė nutarimą atsisakyti išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir ½ piniginių indelių su procentais, esančių AB Swedbank sąskaitose. Nesutikdamas su notarės veiksmais, pareiškėjas pateikė skundą, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino visiškai, t.y. 2012 m. birželio 1 d. nutartimi įpareigojo notarę D.Aliukonienę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į pareiškėjo nurodytą mirusiojo A. K. nekilnojamąjį turtą bei visas pinigines lėšas [indėlius]. Notarei pateikus atskirąjį skundą dėl šios nutarties, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pasinaikino nutarties dalį dėl piniginių indelių [lėšų] ir įpareigojo notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą tik į ½ piniginių indelių su procentais dalį, esančią AB „Swedbank“ sąskaitose. Apeliantas nesutinka su pastarąja nutarties dalimi, teigdamas, kad A. K. testamentu paliko pareiškėjui visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, tame skaičiuje ir piniginius indėlius. Byloje esantis 2010 m. rugsėjo 29 d. testamentas patvirtina, kad šiuo testamentu A. K. išreiškė valią visą savo turtą, kuris priklausys jam jo mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ir kuris atsiras ateityje, tame tarpe gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, žemę, esančią (duomenys neskelbtini), santaupas, esančias „Swedbank“, AB, palikti savo giminaičiui [pareiškėjui] A. T. Apeliantas, reikalaudamas viso mirusiojo turto pagal šį testamentą, praleidžia vieną esminį momentą, kad testatorius paliko pareiškėjui visą savo turtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad testatorius negali palikti, o tuo pačiu įpėdinis negali testamentu paveldėti tokio turto, kuris nepriklauso testatoriui [LR CK 5.19 str. 1 d.]. Taigi, sprendžiant paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo klausimą, reikšminga nustatyti faktines aplinkybes, kokį turtą testatorius turėjo jo mirties dieną, koks turtas jam priklausė asmeninės ar jungtinės nuosavybės teise. Šiuo atveju byloje kilo ginčas, ar pareiškėjas įgijo teisę paveldėti mirusiojo vardu atidarytose „Swedbank“, AB sąskaitose esančias pinigines lėšas, įskaitant padėtą indelį. Vykdydama savo funkcijas bei įstatymo suteiktas pareigas, notarė D. Aliukonienė nustatė, kad testatorius A. K. su sutuoktine V. K. santuokoje pragyveno nuo 1976 m. liepos 10 d. Pateikus užklausą „Swebank“, AB, buvo nustatyta ir tai, kad mirusiojo sąskaitose yra piniginių lėšų bendrai 1183,08 Lt sumai bei padėtas 5000 Lt indėlis, kuriam priskaičiuotos 10,69 Lt palūkanos. Notarė nenustatė, kad nurodytos piniginės lėšos testatoriaus įgytos iki santuokos sudarymo. Byloje duomenų bei įrodymų, kad testatoriaus vardu atidarytose sąskaitose esančios lėšos bei indelis priklausė testatoriui asmeninės nuosavybės teise, taip pat nepateikta. Atkeiptinas apelianto dėmesys, kad galioja bendroji prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas, įskaitant sutuoktinių pajamas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė [LR CK 3.88 str. 1 d. 3 p., 5 p.]. Pareiškėjas, teigdamas, kad sąskaitose esančios lėšos bei indelis buvo asmeninė A. K. nuosavybė, turėjo paneigti galiojančią prezumpcija, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju įrodinėjimo našta tenka pareiškėjui A. T., t.y. jis privalėjo pagrįsti ir įrodyti teiginius, kad jis turi teisę paveldėti nurodomą testatoriaus turtą, kad tas turtas priklausė testatoriui [LR CPK 178 str. – 179 str.]. Taigi esant aplinkybėms, kad santuokos metu testatorius sukaupė tam tikrą piniginių lėšų sumą, byloje nėra įrodymų, kad pinginės lėšos buvo asmeninė jo nuosavybė, todėl preziumuojama, kad šis turtas buvo A. K. ir V. K. bendroji jungtinė nuosavybė [CK 3.87 str. 1 d. ir 3.88 str. 2 d.]. Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad notarė, atsisakydama pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą piniginių lėšų sumą, neatliko neteisėto veiksmo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą tik į ½ mirusiojo turimų piniginių lėšų [indėlių] dalį, tinkamai nustatė bei įvertino klausimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisingai išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Pareiškėjo skunde buvo apeliuojama ir į tai, kad ginčo tarp pareiškėjo ir mirusiojo sutuoktinės V. K. dėl testamentu palikto turto nėra, tačiau visiškai priešingai nurodė paveldėjimo bylą nagrinėjanti notarė. Tiek jos nutarime, tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą buvo pažymėta, kad su pareiškėjo reikalavimais V. K. nesutinka. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis buvo nustatyta ir tai, kad nuo 2012 m. liepos 20 d. Trakų rajono apylinkės teisme yra užvesta nauja civilinė byla Nr. 2-2137-272/2012 pagal mirusiojo sutuoktinės V. K. ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir privalomos palikimo dalies nustatymo, o šioje byloje atsakovu įtrauktas apeliantas.
Atkreiptinas dėmesys į skundžiamoje teismo nutartyje esančius netikslumus ir galimai padarytas rašymo apsirikimo klaidas. Skundžiamoje nutartyje buvo nurodyta, kad „teismas, išduodamas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą A. T. <...>“ ir „<...> teismas laiko, kad pagrįstai išdavė A. T. paveldėjimo teisės liudijimą <...>“, tačiau pagal LR Notariato įstatymo 26 str. 2 p. būtent notarams suteikta teisė išduoti paveldėjimo teisės liudijimus. Kaip teisingai nurodė apeliantas, šiuo atveju teismas neišdavė ir negalėjo išduoti pareiškėjo prašomo paveldėjimo teisės liudijimo. Todėl teismas, nustatęs, kad notaras nepagrįstai atsisako atlikti prašomą notarinį veiksmą, galėjo įpareigoti bei šiuo atveju įpareigojo notarę išduoti prašomą dokumentą. Kaip galimas rašymo apsirikimas vertintina aplinkybė, kad sakinyje „byloje nėra pateikta įrodymų, jog piniginiai indėliai priklausė A. T. asmeninės nuosavybės teise“ teismas vietoje A. K. neteisingai įvardijo A. T., nes iš nutartyje dėstomų aplinkybių yra akivaizdu, kad teismas analizavo testatoriaus A. K. turimą turtą bei jo teisinį rėžimą. Nors nustatyti netikslumai bei rašymo apsirikimo klaidos neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, teismo vertinimu, tokie teismo nutarties trūkumai yra taisytini.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.]. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta [LR CPK 329 str. 2 d.]
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.