- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-744-53-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvyra Ona Kvaraciejūtė (pirm.), Regina Pocienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- A., A. G.
- Nukentėjusysis
- N.
- Advokatai
- Simas Algirdas Jankauskas
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alvyros Onos Kvaraciejūtės,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų A. G. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo
A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos bausmės, paskirtos 2008 m. gegužės 2 d. nuosprendį, dalį ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimą įskaitytas sulaikymas nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. iki 2007 m. rugsėjo 29 d.
A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtoji bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimą įskaityta atlikta bausmė pagal 2008 m. vasario 20 d. nuosprendį.
Iš A. G. ir A. G. solidariai priteista N. H. 10000 Lt žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. ir A. G. nuteisti už tai, kad jie ir nenustatytas asmuo 2007 m. rugpjūčio 6 d., apie 1 val. prie namo (duomenys neskelbtini), tikslu pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą N. H. atžvilgiu: A. G. pribėgo iš už nugaros ir, ketindamas jį pargriauti, tempė nukentėjusįjį už marškinių juos suplėšydamas ir nuplėšė nuo kaklo auksinę grandinėlę už 3000 Lt su auksiniu pakabuku, inkrustuotu deimantais už 7000 Lt, reikalavo pinigų, A. G. sudavęs ne mažiau trijų smūgių, nenustatytas asmuo artinosi iš už nugaros pusės, bet nukentėjusiajam aktyviai priešinantis pinigų ir grandinėlės nepagrobę pasišalino, todėl nusikaltimo nebaigė dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiai savo veiksmais A. G. ir A. G. pasikėsino apiplėšti N. H. ir šiuos jų veiksmus kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką. A. G. manymu, tyrimas atliktas nepilnai, neišsamiai, buvo renkami tik jo kaltę patvirtinantys įrodymai. Tuo tarpu jo kaltę paneigiantys įrodymai buvo ignoruojami. Pažymi, kad nuosprendis grindžiamas nukentėjusiojo parodymais, parodymo atpažinti protokolais, akistata. Tačiau neatsižvelgta į nuteistojo bei liudytojos parodymus, kurie paneigia A. G. dalyvavimą inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją su pareiškimu praėjus 23 dienom po įvykio, kuomet nusikaltimo pėdsakai jau buvo išnykę. Nukentėjusysis, iki kreipimosi į policiją, buvo sutikęs A. G. , reikalavo kažką grąžinti, todėl, pasak nuteistojo, jis įsidėmėjo A. G. veido bruožus ir jį atpažinimo metu nurodė kaip plėšimą padariusį asmenį. Nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp A. G. bei nukentėjusiojo metu gauta informacija neturi įrodomosios vertės, kadangi ji nei paneigia, nei įrodo, kad A. G. padarė nusikaltimą. Todėl teismas neturėjo pagrindo ja vadovautis, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. A. G. pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo eigoje (iki paskutinio teisiamojo posėdžio) jam buvo inkriminuota veika, neva padaryta 2007-08-05 1 val.; nukentėjusysis ir jo žmona apklausose teigė, kad nusikaltimas buvo padarytas 2007-08-05. Nuteistajam teisminio nagrinėjimo metu pateikus alibi, jog jis nuo 2007-08-03 iki 2007-08-06 7 val. buvo išvykęs iš Vilniaus švęsti dėdės gimtadienį, kaltinamasis aktas buvo perrašytas su kita veikos padarymo data. Šios aplinkybės nuteistajam kelia pagrįstų abejonių atlikto ikiteisminio tyrimo kokybe bei nuosprendžio pagrįstumu. Be to, nuteistasis nurodo, kad liudytoja M. T. buvo apklausta teisme. Ji patvirtino, kad A. G. nuo 2007-08-03 iki 2007-08-06 šventė jos vyro gimtadienį; apie tai kalbėjo su tyrėja, tačiau ji nebuvo apklausta. A. G. mano, kad dėl šių aplinkybių teismas privalėjo apklausti tyrėją J. Ž. , kitus asmenis, kurie dalyvavo jo dėdės gimtadienyje. Taip pat nuteistojo A. G. manymu, byloje nebuvo įrodytas civilinio ieškinio dydis, nebuvo pateikta duomenų apie neva pagrobto turto (grandinėlės su pakabuku) vertę.
Skunde nuteistasis A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad yra nuteistas nepagrįstai, byloje nėra jo kaltę patvirtinančių tiesioginių įrodymų. Nurodo, kad pareiškimą nukentėjusysis parašė praėjus trims savaitėms po įvykio; byloje nėra rašytinių įrodymų dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų, nėra specialisto išvados. Byloje yra daug prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų: nukentėjusysis ir jo žmona teigė, kad būtent ji prieštaravo dėl pareiškimo, tuo tarpu policininkai nurodė, jog kuomet jie pasiūlė parašyti pareiškimą nukentėjusiojo žmona stovėjo nuošaly, o nukentėjusysis tvirtai atsisakė tai daryti; byloje nurodyta, jog buvo 3 užpuolikai su lazda ir peiliu, tuo tarpu į įvykio vietą nuvykę pareigūnai parodė, kad nukentėjusysis sakė apie du užpuolikus ir neminėjo, kad grumtynių metu buvo panaudotas peilis ar kiti daiktai; policijos pareigūnai nurodė, kad užpuolimas buvo 20 metrų nuo gatvės apšvietimo, jie kartu su nukentėjusiuoju įvykio vietoje ieškojo prarastų daiktų, tačiau sunku buvo ką nors pamatyti; vienas policininkas teigė, kad įvykio vietoje žolė nebuvo ištrypta, nebuvo matyti grumtynių pėdsakų, tuo tarpu kitas pareigūnas nurodė, kad žolė buvo ištrypta; vienas iš pareigūnų nurodė, kad sumušimai buvo ant kaklo ir galvos, o marškiniai perplėšti per vidurį, o kitas policijos pareigūnas teigė, jog sumušimai buvo ant rankų, kojų, marškiniai buvo perplėšti per petį; nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad buvo suduota nemažiau 10 smūgių, o teisminio nagrinėji metu nurodė nemažiau 3 smūgių. Nuteistasis nurodo, kad į šiuos nesutapimus teismas neatsižvelgė. Be to, A. G. pažymi, kad asmens parodymas atpažinti bei akistata buvo vykdomi pažeidžiant įstatymą, jo teises, kadangi šiose procesiniuose veiksmuose nedalyvavo gynėjas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundus tenkinti, nukentėjusysis ir prokurorė prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų A. G. ir A. G. skundai netenkintini.
A. G. ir A. G. nuteisti pagrįstai, jų nusikalstama veika įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais, o paskirtos bausmės nėra per griežtos.
Nors nuteistieji bylos tyrimo ir nagrinėjimo eigoje aiškino, jog šio nusikaltimo nepadarė, tokius nuteistųjų aiškinimus paneigia pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma: nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, asmens atpažinimo protokolai, kiti įrodymai. Nukentėjusysis N. H. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo eigoje patvirtino, kad buvo užpultas trijų asmenų, kurie jo atžvilgiu vartojo smurtą, reikalavo pinigų. Po įvykio jis pasigedo auksinės grandinėlės su pakabuku, buvo sutinusi jo ranka, pirštas, koja buvo dviejose vietose sužalota, jautė skausmą, buvo suplėšyti marškiniai, matėsi ant kaklo raudonas pėdsakas nuo grandinėlės plėšimo. Nukentėjusysis nurodė, kad vienas iš užpuolikų jam pribėgo iš nugaros ir stūmė (užšoko ant nukentėjusiojo, jam trenkė), taip bandydamas nukentėjusįjį pargriauti, suplėšė marškinius, nutraukė grandinėlę. Po to atėjo kitas vaikinas su beisbolo lazda. Jis nukentėjusįjį puolė, smūgiavo, bandė pargriauti. Buvo ir trečias vaikinas, kuris nieko neturėjo, bet prieidavo iš nugaros pastumti. Pirminės apklausos metu nukentėjusysis parodė, jog pirmas vaikinas, kuris bandė jį pargriauti pastumdamas, buvo 183 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsios spalvos trumpų plaukų, buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, plaštakos stambaus kaulo; antrasis vaikinas, kuris turėjo beisbolo lazdą, buvo neaukštas, apie 165 cm, apvalaus veido, plikai kirptas, apvalaus pustamsio kūno sudėjimo. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų bei asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis N. H. pagal veido bruožus bei kūno sudėjimą atpažino A. G. kaip asmenį, kuris plėšimo metu mėgino jį pargriauti stumiant iš nugaros, bei pagal ūgį, kūno sudėjimą, veido bruožus atpažino A. G. , kuris, pasak nukentėjusiojo, plėšimo metu turėjo beisbolo lazdą (b.l. 7-12; 15-17). Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad užpuolimo metu jis griebė A. G. už megztinio ir tempė į gatvės pusę, gerai jį įsižiūrėjo; nurodė, kad nuo kelio kampas buvo apšviestas, A. G. buvo arčiau šviesos, todėl jį įsiminė. Be to, nukentėjusysis kitą dieną po užpuolimo atsitiktinai sutiko A. G. , jį atpažino, klausė, ar pastarasis neturi jam nieko grąžinti. Nukentėjusiojo parodymais teismui nebuvo pagrindo netikėti, nes nukentėjusysis iki įvykio nuteistųjų nepažinojo, neturėjo pagrindo jų apkalbėti, jo parodymai dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos duomenys. Liudytoja A. P. patvirtino, kad nusikaltimo naktį nukentėjusysis išėjo nusipirkti cigarečių, ilgai negrįžo. Po kurio laiko išgirdo pro langą, kad ją kažkas kviečia, pamatė, jog vyro suplėšyti marškiniai, džinsai, sudaužyta ranka ir kojos, matėsi ant kaklo priekyje raudona žymė, grandinėlės su pakabuku nebebuvo. Vyras jai paaiškino, kad buvo užpultas. Tuomet ji iškvietė policiją. Liudytoja patvirtino, kad kitą dieną po įvykio ji kartu su vyru ėjo namo, vyras paprašė palaukti, priėjo ir sustabdė A. G. . Ką nukentėjusysis su A. G. kalbėjo liudytoja nežino. Bet vyras jai paaiškino, kad tai vienas iš jį užpuolusių vaikinų. Liudytoja matė, kad vyras po pokalbio buvo susinervinęs. Iš bendrojo pagalbos centro pažymos dėl pranešimo apie įvykį matyti, kad 2007-08-06 01:46 val. buvo gautas pranešimas apie įvykdytą plėšimą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Liudytojai R. J. ir T. V. paaiškino, kad yra policijos pareigūnai. Jie nuvyko į įvykio vietą. Juos pasitikęs nukentėjusysis, aiškino, kad buvo užpultas, jis su užpuolikais grūmėsi, vieną iš užpuolikų tempė arčiau gatvės, kur yra šiek tiek šviesiau, užpuolimo metu jam nuo kaklo buvo nuplėšta grandinėlė. Nukentėjusysis liudytojams (policijos pareigūnams) tvirtino, kad gali atpažinti du jį užpuolusius jaunuolius. Skundėsi, kad jam skauda ranką, jis buvo labai susijaudinęs, jo marškiniai buvo suplėšyti. Nukentėjusysis ir liudytojai įvykio vietoje ieškojo nuplėštos grandinėlės su pakabuku, tačiau jų nerado. Šie byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis kaltinimo nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje buvo užpultas, sumuštas, iš jo reikalauta pinigų, nuo jo kaklo buvo nuplėšta auksinė grandinėlė su pakabuku, kurios nukentėjusysis nesurado. Nukentėjusysis pasikėsinimo apiplėšti metu, grumdamasis su užpuolikais, vieną iš jų, t.y. A. G. , sugriebė už megztinio ir tempė link gatvės, kur buvo šviesiau, o antrą užpuoliką, t.y. A. G. , nukentėjusysis matė stovint arčiau šviesos. Todėl abu užpuolikus gerai įsidėmėjo, nurodė jų požymius, kurie iš esmės atitinka nuteistųjų kūnų sudėjimus, ūgį, veido bruožus, atpažino juos iš nuotraukos bei atliekant asmens atpažinimo procedūrą. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, pagrįstai atmetė nuteistųjų aiškinimus.
Nuteistasis A. G. pirmosios instancijos teisme bei nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, pateikė versiją, jog nusikaltimo metu jis buvo kaime, ten šventė dėdės gimtadienį, o į Vilnių grįžo tik 2007-08-06 apie 7 val. ryto. Apeliacinės instancijos teismas patenkino nuteistojo A. G. ir jo gynėjo prašymą ir apklausė liudytojus M. T. , J. T. , A. T. , M. G. , J. N. , kurie tvirtino, kad A. G. nuo 2007-08-03 iki 2007-08-06 buvo išvykęs į kaimą, ten šventė dėdės J. T. jubiliejų, per tą laiką niekur kitur nebuvo išvykęs, o į Vilnių grįžo 2007-08-06 apie 7.00 val. ryto. Šiuos liudytojų parodymus kolegija atmeta. Apklausti liudytojai yra nuteistojo A. G. giminaičiai, jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, siekia padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas atmesdamas šiuos liudytojų parodymus, pirmiausia atkreipia dėmesį į nurodytos gynybos versijos pateikimo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. buvo sulaikytas ir apklaustas 2007-09-27. Tuomet A. G. nurodė, jog nusikaltimo naktį buvo namuose. 2007-09-29 A. G. buvo paleistas. A. G. ir liudytoja M. T. aiškino, kad neužilgo po sulaikymo M. T. nuteistajam priminė, kad tą savaitgalį, kai buvo padarytas inkriminuojamas nusikaltimas, jie kaime, netoli Vilniaus šventė dėdės J. T. gimtadienį. Tačiau nei papildomos apklausos metu (2007-12-18), nei susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (2007-12-19) A. G. nenurodė šių reikšmingų bylai aplinkybių, neprašė apklausti aukščiau nurodytus liudytojus. Liudytojos M. T. aiškinimus, jog neva ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja žinojo apie tai, kad A. G. nusikaltimo naktį buvo išvykęs, aiškinimus, kad tyrėja liudytoją kvietė į apklausą, paneigė apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja (ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja) J. Ž. . Šias aplinkybes paneigia ir pačio nuteistojo A. G. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kur jis paaiškino, kad apie pateiktą alibi nepasakojo ne tik tyrėjai, bet ir savo gynėjui. Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, mano, kad asmuo, jau kartą teistas už analogišką nusikaltimą ir būdamas nekaltas dėl jam pareikšto įtarimo, pirmiausia siektų kaip įmanoma anksčiau tyrimui pateikti alibi, tai patvirtinančius duomenis, todėl nuteistojo aiškinimus, jog jis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė aplinkybių, kad buvo gimtadienyje, vien todėl, jog manė, kad juo nepatikės, nenorėjo keisti anksčiau duotų parodymų, laiko neįtikinamais, nelogiškais. Be to, liudytojų, tvirtinančių nuteistojo versiją, parodymus paneigia aukščiau aptarti byloje ištirti ir įvertinti įrodymai.
Kolegija, vertindama surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, sutinka su nuteistojo A. G. skundo argumentais, jog tarp nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų yra tam tikrų netikslumų. Tačiau kolegija mano, kad nurodyti netikslumai yra neesminiai, nėra reikšmingi, trukdantys byloje nustatyti tiesą. Nuteistasis A. G. nepagrįstai nurodo, kad asmens atpažinimas buvo atliekamas pažeidžiant įstatymą, nes šio procesinio veiksmo metu nedalyvavo jo gynėjas. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamas procesinis veiksmas – asmens parodymas atpažinti – buvo atliktas dar tuomet kai A. G. nebuvo pareikšti įtarimai. Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas nebūtinas. Asmens parodymo atpažinti tvarka, reglamentuota Lietuvos Respublikos BK 191-192 str., nebuvo pažeista.
Nuteistieji nepagrįstai nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo eigoje nurodė, kad plėšimo metu jis neteko auksinės grandinėlės su auksiniu ovalo formos pakabuku (kulonu), iš šonų inkrustuotais mažais briliantais (16 vnt.). Apeliacinės instancijos teisme apklausti nukentėjusysis N. H. ir liudytoja (nukentėjusiojo sutuoktinė) A. P. patvirtino, kad užpuolimo metu nuo nukentėjusiojo kaklo buvo nuplėšta auksinė grandinėlė su balto aukso pakabuku (kulonu). Jie nurodė, kad grandinėlė buvo stambi, ilga, pakabukas buvo aštuonkampis, kiekviename kampe buvo inkrustuota po 2 nedidelius deimantus (viso 16 deimantų), kiekvienas jų 0,2-0,25 karato. Pakabukas buvo ypatingas, geras rankų darbo gaminys. Todėl kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, laiko, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys 10000 litų yra pagrįstas ir įrodytas.
Kiti nuteistųjų skunduose nurodyti argumentai (jog nukentėjusysis su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą į policiją kreipėsi praėjus 23 dienom po įvykio, kuomet nusikaltimo pėdsakai jau buvo išnykę; byloje nėra rašytinių įrodymų dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų, nėra specialisto išvados; kaltinimas teisme buvo pakeistas tuomet, kai buvo pagarsinta A. G. versija) nepaneigia nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų, pakanka tam, kad pagrįstai ir nedvejojant galima būtų tvirtinti, jog A. G. ir A. G. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo kreipimasis su pareiškimu į policijos pareigūnus praėjus daugiau nei trim savaitėm po įvykio nesutrukdė išsamiai ištirti ir išnagrinėti baudžiamąją bylą. Kaltinimas teisme buvo pakeistas nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, nesuvaržė nuteitųjų teisės į gynybą.
Dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų naikinti ar keisti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nuosprendį nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistųjų A. G. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti.