Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei G. G. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo (trečiasis asmuo K. J.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Globojamo vaiko 2021 m. liepos 30 d. aplankymo metu (aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) mažametė G. pasakojo, kad savo biologinę mamą ji laiko teta, savo globėjus vadina mama ir tėčiu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 62.2. punktu Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone raštu kreipėsi į Jonavos rajono socialinių paslaugų centrą inicijuoti atvejo vadybos procesą atsakovei, kuri yra atskirta nuo dukros G. K.. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistai, siekdami pradėti atvejo vadybos procesą atsakovei, lankėsi jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau su ja susisiekti nepavyko, į paliktus kvietimus ji nereagavo. Atsižvelgiant į tai, kad nėra žinoma asmens tiksli gyvenamoji vieta, atvejo vadybos proceso pradėti nėra galimybės (2021 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis (2021 m. spalio 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovė minėtame centre epizodiškai lankėsi (duomenys neskelbtini) laikotarpyje dėl nukreipimo į netekto darbingumo nustatymo tarnybą. Nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini). Moteriai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas iki senatvės pensijos. Sodros duomenimis, atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), taip pat jai yra paskirta šalpos neįgalumo pensija. Atsakovė neteista.

Iš ieškinyje pateiktų duomenų akivaizdu, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, ugdymo, nesuvokia motinos valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl neterminuotai ribotina motinos valdžia mažametės G. K. atžvilgiu. Nors Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2200-217/2014 atskyrė nepilnametę G. K. nuo motinos G. G. dėl jos ligos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaiko motinai gydytojų nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini), nėra liga, tai yra psichinės raidos sutrikimas, atsakovė yra iš dalies darbinga (nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas), po teismo taikyto atskyrimo buvo sukūrusi šeimą, pagimdė dar vieną vaiką, dalyvauja darbo rinkoje, taigi, atsakovė suvokia savo veiksmus ir gali juos valdyti, todėl nesirūpina savo dukra ne dėl ligos, bet dėl savo kaltės.

Ieškovo vertinimu, atsakovė, teismo sprendimu atskyrus ją nuo dukters, ir toliau vengia atlikti ir neatlieka savo kaip motinos pareigų, tinkamai ir atsakingai rūpintis savo dukra G. K. ir stengtis, kad ji augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doru žmogumi. Atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. rašytiniais duomenimis atsakovė nesirūpina, neužtikrina dukros G. sveikatos, saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, neprižiūri ir neaugina. Nors atsakovei yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas, ji dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovias kasmėnesines pajamas, tačiau nededa jokių pastangų sukurti vaikui saugias gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, su dukra nebendrauja, paskutinį kartą, jos pačios teigimu, su dukra buvo susitikusi prieš pusę metų, vaiko gyvenime visiškai nedalyvauja, nesidomi jo sveikata, ugdymuisi, nėra sukurtas ir atkurtas vaiko ir motinos ryšys. Pati atsakovė nurodė, kad ji dukra G. pasirūpinti ir ją auginti negali, sutinka, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia jos dukros G. atžvilgiu. Ieškovas neturi duomenų, kad padėtis atsakovės šeimoje ateityje gali pasikeisti, atsakovė nepakeitė savo požiūrio į vaiko priežiūrą, piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teisėmis, todėl siekiant užtikrinti ir apsaugoti geriausius vaiko interesus, vadovaujantis CK 3.180 straipsniu, atsakovei neterminuotai ribotina motinos valdžia nepilnamečio vaiko G. K. atžvilgiu.

Teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi ieškinį priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2021 m. lapkričio 3 d., trečiajam asmeniui K. J. – 2021 m. lapkričio 22 d.

Atsakovė ir trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė yra nepilnametės dukros G. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina, o V. K. – jos tėvas.

Nustatyta, jog Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2200-217/2014 atskyrė nepilnametę G. K. nuo motinos G. G., laikinai apribojo V. K. tėvo valdžią nepilnametės G. K. atžvilgiu, nustatė nepilnametei G. K. nuolatinę globą, jos nuolatine globėja bei turto administratore paskyrė K. J., nustatė vaiko gyvenamąją vietą su nuolatine globėja. 2014 m. lapkričio 11 d. sprendime konstatuota, kad G. G., pagimdžiusi dukrą G. K., pati bandė ją auginti, tačiau nesugebėjo tinkamai prižiūrėti, nesilaikė tvarkos ir švaros. Kai dukra susirgdavo, nesikreipdavo pas gydytoją, todėl, kai G. buvo penki mėnesiai, ją paėmė pas save gyventi dabartinė mergaitės nuolatinė globėja. Motina dukrą lankė, išvesdavo į lauką pasivaikščioti, tačiau dėl sveikatos sutrikimo, dėl psichikos būklės su vaiku elgėsi neadekvačiai – šaukė ant jos, tampė už rūbų. Dėl sveikatos sutrikimo atsakovė negalėjo atlikti savo, kaip motinos, pareigų nepilnametės dukters G. atžvilgiu. Mažametei G. būnant su motina kyla emocijos, fizinės ir socialinės grėsmės pavojus, nepriežiūra dėl socialinių įgūdžių stokos ir atsakovės ligos. Atsakovės šeima 2014 m. vasario 25 d. įtraukta į Jonavos r. socialinės rizikos šeimų apskaitą. Atsakovei nustatytas psichikos sutrikimas nuo vaikystės – (duomenys neskelbtini), ši diagnozė nėra liga, tai yra psichinės raidos sutrikimas, kuris lydi žmogų visą gyvenimą, atsižvelgiant į tai, nenustačius atsakovės kaltės, teismas nuo jos atskyrė nepilnametę dukterį G. K..

Nuo teismo sprendimo, kuriuo atsakovė atskirta nuo dukters G., praėjo daugiau nei 6 metai. Atsakovė telefoninio pokalbio metu ieškovo darbuotojams nurodė, kad per šį laiką ji buvo sukūrusi kitą šeimą, (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų, tačiau ji šiuo metu su šeima negyvena, sūnų augina jo biologinis tėvas, jo ji nelanko, su juo nebendrauja, prie jo išlaikymo neprisideda. Atsakovė nurodė šiuo metu gyvenanti su savo motina, turinti draugą Jonavoje, dirbanti (duomenys neskelbtini), jos kasmėnesinės pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur. Dukrą G. jis lanko retai, paskutinį kartą matė prieš pusę metų, tačiau skambina tiek jai, tiek jos globėjai, pasiteirauja, kaip sekasi, kiekvieną mėnesį prisideda prie dukros materialinio išlaikymo. Moteris nurodė, kad ji neturi sąlygų ir galimybių auginti dukrą G., todėl sutinka, kad jai būtų neterminuotai ribota motinos valdžia dukros G. atžvilgiu, ji sutinka, kad jos dukra augtų ir gyventų globėjos šeimoje.

G. K. globėja K. J. nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu ji paskirta nepilnametės G. K. nuolatine globėja. Minėtu teismo spendimu vaiko motinai, t. y. jos seseriai G. G., nustatytas atskyrimas vaiko atžvilgiu. Atsakovė po minėto teismo sprendimo, kai ši dar gyveno (duomenys neskelbtini), kartais aplankydavo dukrą, t .y. ateidavo pas juos į namus, bet G. labiau ateidavo pas ją pačią pasikalbėti, o ne bendrauti su dukra. Atsakovė šiuo metu gyvena Jonavoje, su ja jokių ryšių nepalaiko, ji nei rašo, nei skambina. G. savo dukrą G. paskutinį kartą aplankė ir bendravo su vaiku maždaug prieš metus laiko. Ji nesidomi vaiko pasiekimais, nedalyvauja vaiko auklėjime, tačiau prisideda prie vaiko išlaikymo, duodama kiekvieną mėnesį po (duomenys neskelbtini). Jos žiniomis, atsakovei nustatytas neįgalumas nėra išnykęs. Atsakovė yra pagimdžiusi sūnų, tačiau jo taip pat neaugina, berniukas gyvena su savo tėvu, su kuriuo atsakovė negyvena apie ketverius metus. Globėjos nuomone, atsakovei neterminuotai ribotina motinos valdžia nepilnamečio vaiko G. K. atžvilgiu, kadangi per visą šį laikotarpį padėtis pas ją visiškai nepasikeitė, vaiko gyvenime, auklėjime ji nedalyvauja, vaiku visiškai nesidomi, nėra jokios motinos ir vaiko ryšio. G. K. yra (duomenys neskelbtini) moksleivė, mergaitei mokslai sekasi vidutiniškai, po pamokų lanko dienos centrą, ji sveika, specialiųjų poreikių neturi. Mergaitė ją ir jos sutuoktinį laiko tėvais, nors žino apie savo biologinius tėvus, tačiau apie juos visiškai neklausinėja, jokio noro su jais bendrauti ar susitikti neturi.

Iš Globojamo vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2021 m. liepos 30 d. aplankymo metu mažametė G. pasakojo, kad savo biologinę mamą ji laiko teta, savo globėjus vadina mama ir tėčiu.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajone, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 62.2. punktu, raštu kreipėsi į Jonavos rajono socialinių paslaugų centrą inicijuoti atvejo vadybos procesą atsakovei, kuri yra atskirta nuo dukros G. K.. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistai, siekdami pradėti atvejo vadybos procesą atsakovei, lankėsi jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau su ja susisiekti nepavyko, į paliktus kvietimus ji nereagavo. Atsižvelgiant į tai, kad nėra žinoma asmens tiksli gyvenamoji vieta, atvejo vadybos proceso pradėti nėra galimybės (2021 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš 2021 m. spalio 14 d. Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovė minėtame centre epizodiškai lankėsi (duomenys neskelbtini) laikotarpyje dėl nukreipimo į netekto darbingumo nustatymo tarnybą. Nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Moteriai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas iki senatvės pensijos. Sodros duomenimis, atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), taip pat jai yra paskirta šalpos neįgalumo pensija. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovė administracine tvarka nebuvo bausta ir galiojančių teistumų neturi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Iš ieškinyje pateiktų duomenų akivaizdu, kad atsakovė, kuri su dukra pabendrauja tik epizodiškai naudojant mobiliąsias ryšio priemones, yra nusišalinusi nuo nepilnametės dukros priežiūros, ugdymo, nesuvokia motinos valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl, tenkinant ieškinį, neterminuotai ribotina motinos valdžia nepilnametės G. K. atžvilgiu. Nors Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2200-217/2014 atskyrė nepilnametę G. K. nuo motinos G. G. dėl jos ligos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaiko motinai gydytojų nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), atsakovė yra iš dalies darbinga (nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas), po teismo taikyto atskyrimo buvo sukūrusi šeimą, pagimdė dar vieną vaiką, dalyvauja darbo rinkoje, taigi, atsakovė suvokia savo veiksmus ir gali juos valdyti, todėl spręstina, jog atsakovė, būdama iš dalies darbinga ir nebūdama neveiksni, ir toliau nesirūpina savo dukra ne dėl ligos, bet dėl savo kaltės. Atsakovė, teismui atskyrus ją nuo dukros, nedėjo jokių pastangų susigrąžinti dukrą ir pačiai ją auginti. Priešingai tam, atsakovė pati pripažįsta, jog pati viena nesugebės tinkamai pasirūpinti savo dukra, todėl net nesistengė jos susigrąžinti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė tinkamai neatliko ir neatlieka motinos pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, atsakovė dukra tinkamai nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju nepilnametės dukros interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnametės dukros interesus neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su dukra, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja dukros interesams. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro motinos sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Atsakovei išaiškintina, jog, vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti dukrą, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnametės G. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.