Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-10-08 · Civilinė byla Nr. 2-4968-772/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-08
Bylos Nr.
2-4968-772/2013
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03869-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
K. G., R. P.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
Š. P.
Kategorijos
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4968-772/2013Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03869-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 44.1.;44.2.;44.2.4.2.;44.5.2.4.;99.3.;99.5.; 113.1.;113.9.;114.9.;114.9.1.;114.9.3.2.;114.11.;116.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant ieškovams: K. G. ir R. P. bei jų atstovui adv. R. Dobrovolskiui, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., trečiojo asmens Š. P. atstovui adv. V. Metelicai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir K. G. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje Š. P.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai R. P. ir K. G. su ieškiniu kreipėsi į teismą su dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo susijusios su asmens sveikatos sužalojimu.

Ieškovai ieškiniu prašė priteisti jiems iš atsakovo po 5 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Ieškovai ieškinyje nurodė šiuos motyvus.

2012 m. rugsėjo 16 d. įvykusio eismo įvykio metu dėl trečiojo asmens Š. P. kaltės buvo nežymiai sutrikdyta ieškovų K. G. bei R. P. sveikata, o būtent: trečiasis asmuo 2012 m. rugsėjo 16 d. apie 1.23 val. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas automobiliu „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilių stovėjimo aikštelės į gatvę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir, nuvažiavęs nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio, kliudė juo ėjusius pėsčiuosius - ieškovus K. G. bei R. P. ir padarė jiems nežymų sveikatos sutrikdymą, o po to pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Trečiajam asmeniui Š. P. dėl 2012 m. rugsėjo 16 d. eismo įvykio buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą) ir 130 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles). Bylą išnagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. nutarimu pripažino Š. P. kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą - 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams (Adm. byla Nr. A26-572-616/2013).

Eismo įvykio metu S. P. naudojamam automobiliui (transporto priemonė registruota trečiojo asmens tėvo V. P. vardu) galiojo atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinė žala, apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

Ieškovei K. G. eismo įvykio metu buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, dešiniame sėdmenyje, nubrozdinimas nugaros dešiniame šone. Šiuos sužalojimus teismo medicinos specialistas įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl jų ieškovė nuo 2012 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. gydėsi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Eismo įvykio metu patirti sužalojimai ieškovei sukėlė fizinį skausmą ir nepatogumus, dėl gydymosi ligoninėje buvo sutrikdytas jos įprastas gyvenimo ritmas. Ieškovė dėl eismo įvykio patyrė baimę ir emocinį sukrėtimą, jautėsi nesaugi eidama šaligatviu ar pereidama gatvę. Buvo sukrėsta atsakovo Š. P. elgesio, kuris po eismo įvykio nesuteikė pagalbos, o skubiai pasišalino iš įvykio vietos. Iki šiol prisiminimai apie eismo įvykį sukelia ieškovei emocinę įtampą. Ieškovė neturtinę žalą įvertina 5 000 Lt.

Ieškovui R. P. eismo įvykio metu buvo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai: nubrozdinimai apatinėje lūpoje ir dešinėje alkūnėje, kraujosruva dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje. Ieškovas R. P. dėl šių sužalojimų jautė fizinį skausmą, eismo įvykio metu patyrė baimę, jį šokiravo atsakovo Š. P., kuris nesuteikė sužalotam ieškovui pagalbos elgesys. Jis iki šiol tebejaučia emocinį diskomfortą dėl nuolat iškylančių prisiminimų apie eismo įvykį. Ieškovas irgi neturtinę žalą įvertina 5 000 Lt.

Ieškovų K. G. ir R. P. patirtą neturtinę žalą turi atlyginti draudikas, t. y. atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, kuris šią žalą regreso tvarka išsiieškos iš ją tiesiogiai padariusio asmens, t. y. Š. P., kuris buvo transporto priemonės valdytojas.

Trečiojo asmens Š. P. veiksmų neteisėtumas (CK 6.246 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.) konstatuoti įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarimu. Tarp Š. P. neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos neturtinės žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), nes būtent eismo įvykis, sukeltas Š. P. veiksmais, sąlygojo minėtos neturtinės žalos atsiradimą. Tokiu būdu, egzistuoja visos sąlygos trečiojo asmens Š. P. civilinei atsakomybei atsirasti. Draudiko AB „Lietuvos draudimas“ prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties, nes draudžiamojo įvykio kaltininkas, t. y. Š. P. žalos padarymo momentu vairavo automobilio savininko V. P. jam perduota transporto priemonę, kuri buvo apdrausta valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal CK 6.254 straipsnio, 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką pirmiausia, civilinė atsakomybė kylą draudikui, o po to ir žalą padariusiam asmeniui. Civilinės atsakomybės atveju draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra - 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo.

Kaip matyti iš teiktinų dokumentų automobilis „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustas pil. V. P. vardu. Tačiau ieškovai savo reikalavimą reiškia draudikui, esant sąlygoms jog draudimo bendrovė yra atsakinga už Š. P. padarytą žalą.

Ieškovų neturtinė žala yra įrodinėjama ieškovų parodymais ir specialisto išvadomis pateiktomis kartu su ieškiniu.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovai: K. G. ir R. P. prašė jiems iš atsakovo AB „Lietuvos draudimo“ priteisti neturtinės žalos atlyginimui po 5 000 Lt.

Nurodė, kad ieškovai nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo yra atleisti vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 3 p.

Taip pat prašė teismo iš atsakovo ieškovų naudai priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str.).

Ieškovai savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

Pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu ieškovai patikslino savo pradinio ieškinio reikalavimus ir prašė teismo pakeisti Š. P. procesinę padėtį byloje iš atsakovo į trečiojo asmens, atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ pusėje. Teismas tenkino šį ieškovų prašymą ir 2013-07-17 nutartimi pakeitė Š. P. procesinė padėtį byloje.

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodė, kad mano, jog ieškinys tik iš dalies yra pagrįstas, atsižvelgiant į žemiau nurodytas išlygas.

Atsakovas teigė, kad ieškovai nepasinaudojo teise ir galimybe savo teises apginti neteismine tvarka.

Tai yra ieškovai nesikreipė dėl į AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, nors kaip matyti iš ieškinio turinio jiems yra žinoma, kad automobilio AUDI 90 (v/n (duomenys neskelbtini)) valdytojo civilinė atsakomybė 2012-09-16 dieną buvo drausta AB ,,Lietuvos draudimas“.

AB ,,Lietuvos draudimas“ iš esmės niekada neginčijo ir neginčija ieškovų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau, mano, kad prašomos neturtinės žalos atlyginimo sumos neatitinka jų patirtos neturtinės žalos dydžio ir susiformavusios teismų praktikos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ginčo eismo įvykyje ieškovų patirta neturtinė žala neturėtų viršyti po 2.000,00 Lt kiekvienam.

Kadangi šis teismo procesas buvo pradėtas ieškovams akivaizdžiai neišnaudojus neteisminio ginčo sprendimo galimybių, dėl to, mano, jog bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų priteisimas iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ nebūtų pagrįstas ir teisingas, todėl prašė jų nepriteisti.

Atskirai nurodė, kad atsižvelgiant į faktines ginčo įvykio aplinkybes (kaltininkas pasišalino iš autoįvykio vietos) ir remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4) p. visos AB ,,Lietuvos draudimas“ išmokėtos išmokos bus išieškomos iš atsakingo asmens.

Atsakovas nepateikė teismui į bylą jokių įrodymų patvirtinančių jo atsikirtimus į ieškovų ieškinį.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, tai yra priteisti kiekvienam iš jų tik po 2 tūkst. Lt.

Trečiasis asmuo (buvęs atsakovas) Š. P. atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu.

Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 16d. Š. P. eismo įvykio metu nežymiai sutrikdė ieškovų K. G. ir R. P. sveikatą.

Š. P. valdomam automobiliui galiojo UAB „Lietuvos draudimas“ sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Apdrausdamas automobilį draudėjas visas teises ir pareigas, esant draudiminiam įvykiui perleido AB „Lietuvos draudimas“, todėl pirmumo teisę apmokėti žalą turi draudimo kompanija, o ne Š. P.. Dėl minėto šioje byloje Š. P. turėtų būti tik trečiasis asmuo, o atsakovas tik AB „Lietuvos draudimas“.

Ieškovų K. G. ir R. P. prašoma priteisti neturtinė žala neatitinka žalų priteisimo teismo suformuluotai praktikai ir po 5 tūkst. litų prašoma priteisti žala yra per didelė.

Įstatymuose yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad žala turi būti atlyginta visiškai, o Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 41 straipsnis kalba apie teisingą atlyginimą.

Nurodė, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies nuostata).

Teigė, jog bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai nustatyti LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šioje teisės normoje nepateikta išsamaus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašo, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti kriterijų visumą, tai yra ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Ieškinyje nurodyta priteistina suma po 5 tūkst. litų kiekvienam ieškovui nėra tai padaryta.

Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas. Pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusįjį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Kartu, vienintelis šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuri toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo ir kitų nepatogumų kaina. Nustatant neturtinės žalos dydį, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (LR CK 1.2, 1.5 str., CPK 3 str.) turi būti atsižvelgiama į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 26 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad teismai priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi sukurtų precedentų tų kategorijų bylose. Ieškinyje dėl po 5 tūkst. litų neturtinės žalos ieškovams priteisimo, tuo nesivadovauta.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes po 5 tūkst. litų neturtinės žalos priteisimo ieškovams yra per didelė ir neatitinka suformuotai Aukščiausiojo teismo praktikai.

Be to, ieškinyje nepateikta jokių įrodymų apie turtinę atsakovo padėtį, o atsakovo atlyginimas yra nedidelis, todėl jis nesugebės mokėti tokios neturtinės žalos ir tai daro sprendimą nerealiu ir neįgyvendinamu.

Be to, ieškinyje nėra pateikta atsakovo Š. P. kaltės ir reikia pažymėti, kad administracinė byla civilinės atsakomybės klausimo nesprendė, o civilinės atsakomybės buvimą turi įrodinėti ieškovai.

Remdamasis tuo, kas pasakyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 110,111,113,114 straipsniais atsakovas teismui, trečiasis asmuo pareiškė:

1. Su pareikštu ieškiniu nesutinku.

2. Prašė išreikalauti administracinę bylą Nr. A26-572-616/2013 iš Šiaulių apylinkės teismo.

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodytas aplinkybes grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas taip pat pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir papildomai nurodė, kad pritaria ieškovo atstovo nuomonei dėl ieškovų ieškinio tenkinimo iš dalies priteisiant nurodytas sumas.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir priimamo sprendimo motyvai.

Ginčo dėl atsakovo kaltės, priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo nėra. Šalys nesutaria tik dėl padarytosios neturtinės žalos dydžio.

Trečiojo asmens Š. P. kaltė dėl neatsargumo sužalojus ieškovus įrodyta įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-14 nutarimu, kuriuo šis asmuo buvo pripažintas kaltu pagal LR ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir 130 str. 1d., bei nubaustas 3 500 Lt pinigine baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams (11-14 b.l.). Trečiasis asmuo nubaustas dėl to, kad 2012-09-16, apie 1 val. 23 min. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas dideliu greičiu iš automobilių stovėjimo aikštelės į gatvę, vairuodamas automobilį „AUDI 90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko eismui saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir, nuvažiavęs nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio bei kliudė ten ėjusius pėsčiuosius K. G. ir R. P.. Eismo įvykio metu buvo sužaloti abu pėstieji, jiems nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vairuotojas Š. P., išjungęs automobilio žibintus, dideliu greičiu iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 9, 133, 231.4 punktų reikalavimus.

Dėl žalos atlyginto dydžio.

Neturtinės žalos samprata pateikta LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal LR civilinio kodekso 6.250 straipsnį ir 6.263 straipsnio 2 dalį pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala padaryta administraciniu pažeidimu ir civiliniu deliktu, todėl LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsakingam asmeniui, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiems. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai yra skaudūs išgyvenimai, su tuo susijęs sveikatos pablogėjimas, bendras žmogaus psichologinės būklės, gyvenimo kokybės pablogėjimas, kurio įvertinti pinigais ir visiškai kompensuoti, remiantis LR civilinio kodekso CK 6. 251 straipsnyje įtvirtintu visišku žalos atlyginio principu objektyviai neįmanoma, nes neįmanomą tokio asmens gražinti į ankstesnę padėtį. Piniginės kompensacijos esmė kaip įmanoma labiau kompensuoti asmens dvasinius praradimus, sudaryti sąlygas pasijusti geriau, ištverti.

Kaip matyti iš į bylą pateiktų medicinos įstaigų dokumentų (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadų, 20-23 b.1.), ieškovai, būdami nežymiai sužaloti, turėjo ištverti fizinį skausmą, šoką dėl sužalojimų gijimo metu, vėliau nepasitikėjimo savimi, nusivylimo jausmą dėl kaltininko pasišalinimo iš įvykio vietos, iškentėti visą eilę medicininių tyrimų, taip pat išgyveno nerimą ir dėl sužalojimų pasekmių. Ieškovė dėl stacionarinio gydymo neurochirurgijos skyriuje jautė pakitusį bendravimo su aplinkiniais pobūdį, dėl galvos smegenų sukrėtimo bijojo atminties susilpnėjimo, gebėjimo įsisavinti žinias. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia, ne tik į ieškovų skirtingas patirtų traumų pasekmes ir jų gydymo būdus, bet ir į valstybės, bei jų patirtas papildomas gydymo išlaidas, o taip pat ir į tolimesnį nerimą dėl savo sveikatos būklės, bei nepatogumus dėl nesaugumo jausmo po patirtų traumų.

Ieškovai yra artimi draugai, pastoviai palaikantys tarpusavio ryšius, be to juos sieja itin artimi emociniai dvasiniai saitai. Akivaizdu, kad dėl įvykio, ieškovas papildomai patyrė emocinį stresą, baimę dėl draugės K. G. gyvybės, nes ji kurį laiką buvo gydoma gydymo įstaigoje, kur jis ją lankė, išgyvenimus dėl atliktų jai tyrimų ir panašiai.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusius asmenis į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais. Tačiau teismo įvardinta piniginė žalos atlyginimo suma nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios kaina. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materialinė (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tokios moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materialinė kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama turinio, ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Įstatymas nustato tik pagrindinius kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti. Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimas gali apriboti žalą padariusio asmens ekonomines galimybes, bet negali tapti nepakeliama našta jam.

Nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimą teismas atsižvelgia į atsakingo asmens kaltės pobūdį, jo turtinę ir šeiminę padėtį. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad jo kaltė pasireiškė dideliu neatsargumu. Iš byloje pateiktų dokumentų ir juose nurodytų faktų matyti, kad Š. P. yra jaunas, jo darbo užmokestis UAB ,,Aidma“ yra apie 1 377,39 Lt (neatskaičius mokesčių) per mėnesį, nevedęs, išlaikytinių neturi.

Įvertinęs visus aukščiau išdėstytus motyvus teismas mano, kad teisinga kompensacija ieškovams yra skirtingo dydžio neturtinės žalos atlyginimas, tai yra ieškovei 4 000 Lt, o ieškovui 3 000 Lt. Teismas mano, kad ieškovų prašoma priteisti suma nėra per didelė, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus jų ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jiems bendrai 7 000 Lt sumą.

Dėl žalą atlyginti privalančio subjekto ir taikytinos teisės normos.

Nors Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su atsakovu sudarė atsakingo asmens Š. P. tėvas V. P., kuri buvo sudaryta 2007 m. liepos 5 d, tačiau pagal šią sutartį draudikas AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigojo įvykus draudiminiam įvykiui atlyginti padarytą žalą asmeniui ir/ar jo turtui. Tai, kad eismo įvykio metu apdraustą transporto priemonę vairavo ne ją apdraudęs asmuo, o jo sūnus, nepaneigia nei atsakovo, nei trečiojo asmens prievolės ieškovams. Be to draudimo sutartyje nėra draudėjui draudimo perduoti jam priklausančią transporto priemonė kitam asmeniui. Tokiu atveju pagal teismų praktiką atsakingu laikytinas transporto priemonę vairavęs asmuo (LAT civ. byla Nr. 3K-7-233/2000). Eismo įvykis sutartyje apibrėžtas kaip draudiminis, įvyko 2012-09-16. Draudiminio įvykio metu galiojo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostata, apribojanti neturtinės žalos dydį 5 000 eurų suma. Draudikas 5 000 eurų sumos neturtinės žalos atlyginimui ieškovams nėra išmokėjęs ir nesutiko iki teismo posėdžio pradžios įvykdyti bent iš dalies prisiimtą prievolę. Be to atsakovas teigė, kad ieškovų reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra gana didelis. Su tokia atsakovo pozicija teismas nesutinka. LAT ir LApT yra suformavę teismų praktiką, šiais klausimais ir nustatę, kad tokiais atvejais, neturtinės žalos ribos apibrėžtos 5 000 eurų suma ne visada turi būti taikoma atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes.

Draudiko atstovas atsiliepime į ieškovų ieškinį ir teismo posėdžio pateikė tik savo samprotavimus, kurie nėra pagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Todėl svarbu pažymėti, kad minėto Privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostata įpareigoja teismo tik viršijant atlygintinos neturtinės žalos 5 000 eurų dydį, atsakingu dėl to laikyti ir kaltininką, bei priteisiant iš jo tą žalos dydžio sumą, kuri viršija 5 000 eurų. Privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio norma iki 5 000 eurų apribojusi atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra skirta tik draudikui, o ne trečiajam asmeniui.

Tokiu atveju pripažinta, kad įstatyme numatytas neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribojimas yra nustatytas įstatymu, o tuo pačiu nepaneigia ir iš sutarties kylančios draudėjo ar kito atsakingo asmens atsakomybės. Kaip jau teismas yra nurodęs, iš pradžių prievolę ieškovams turi įvykdyti draudikas, kuris tik po to galės pasinaudoti regreso teise į draudėją ar kitą atsakingą asmenį.

Pastebėtina, kad įstatymo leidėjas yra įpareigojęs draudiką, neatsižvelgiant į jo ir kliento sutarties nuostatas, esant draudiminiam įvykiui, atlyginti nukentėjusiam asmeniui ne mažiau kaip 21 764 Lt neturtinę žalą. Atsižvelgiant į šiuos teisinius argumentus darytina išvada, jog ginčo atveju draudiko atsakomybę ieškovams lemia ne jo ir kliento sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, o įstatyminė prievolė nukentėjusiems, tai yra ieškovams.

Draudikas, šiuo atveju veikdamas kaip profesionalas privalėjo, kooperuodamasis su kita šalimi paaiškinti draudėjui visus su draudimo sutartimi susijusius klausimus ir pasirūpinti greitu ginčo išsprendimu tarp šalių, atsižvelgiant į minėto įstatymo nuostatas ir draudimo sutarties šalių santykius. Atsižvelgiant į neturtinės žalos specifiką, draudiko veiklos profesionalų pobūdį, draudikas privalėjo bent jau informuoti silpnesnę sutarties šalį - draudėją apie įstatymo nuostatų įtaką galiojantiems jų sutartiniams santykiams. Tačiau byloje duomenų apie kokius nors draudiko veiksmus siekiant greito ginčo išsprendimo nėra. Tuo pačiu atmestini ir atsakovo bei trečiojo asmens motyvai, kad ieškovai pirmiausia, dėl neturtinės žalos atlyginimo privalėjo kreiptis į draudiką, o tik po to į teismą. Nors įstatymas suteikia nukentėjusiajam teisę pareikšti draudikui pretenziją dėl jam padarytos žalos atlyginimo (minėto įstatymo 13 str.), tačiau ši įstatymo nuostata nėra imperatyvi. Todėl pripažintina, kad ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą tiesiogiai. Be to trečiojo asmens elgesys iki jo pripažinimo kaltu administracinėje byloje ir po to, leidžia teismui daryti išvadą, jog tokie jo veiksmai buvo tiesioginė prielaida ieškovams kreiptis į teismą, o ne į draudiką. Atskirai pastebėtina, kad pagal draudiko ir draudėjo sudarytą draudimo sutartį, be raštiško draudiko sutikimo nei draudėjas, nei kitas pagal sutartį asmuo neturi teisės pripažinti ar tenkinti reikalavimų atlyginti auto įvykio metu padarytai žalai atlyginti (sutarties 2.3p.). Todėl neturtinė žala, teismui nustačius jos dydį ir atsižvelgiant į įstatymo nuostatas išieškoma iš draudiko, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nors atsakovas ir trečiasis asmuo teigė, kad jie atleistini nuo ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau tokie argumentai nėra teisiškai pagrįsti. Pirmiausia, atsakovas atsiliepime į ieškinį yra pripažinęs, kad visos patirtos su ginču ir bylinėjimusi susijusios išlaidos, bus išieškotos iš trečiojo asmens, kaip atsakingo už ieškovams padarytą žalą. Antra, teismas jau yra nurodęs, kad ieškovai turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o tuo pačiu ir naudotis jiems reikalinga advokato pagalba. Trečia, teismas priimdamas sprendimą byloje negali sukurti tokios situacijos, kuomet ieškovai pakartotinai turėtų teisę kreiptis į teismą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Todėl remiantis aukščiau nurodytu tenkinamas ir ieškovų ieškinio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų jiems priteisimo. Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, o tuo pačiu ir nemažinamomis. Tuo pačiu iš atsakovo priteisiamas valstybei ir žyminis mokestis atsižvelgiant į patenkintą ieškinio sumą, kadangi ieškovai kreipdamiesi į teismą nuo jo sumokėjimo buvo atleisti (CPK 83 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Priteisti ieškovei K. G. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui ir 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso: 4 700 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus litų).

2. Priteisti ieškovui R. P. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui ir 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso: 3 700 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus litų).

3. Likusioje dalyje ieškovų ieškinį atsakovui atmesti.

4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, 210,00 Lt (du šimtus dešimt litų) žyminio mokesčio.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų Šiaulių apygardos teismui, per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys