Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-07-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-958-1237/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-07-03
Bylos Nr.
e2YT-958-1237/2025
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00028-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Masiulianec
Pareiškėjas
Y. B.
Suinteresuotas asmuo
V. K., D. K., K. K.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Švenčionių rajone
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-958-1237/2025Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00028-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 3.4.1.3; 3.4.6.2; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 3 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Inga Masiulianec,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Y. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K., D. K., K. K., jų įstatyminė atstovė – R. K., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Švenčionių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs E. K. yra pareiškėjos nepilnametės dukros K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

2. Patikslintame pareiškime nurodo, jog 2022 m. spalį bėgdama nuo karo Ukrainos Respublikoje atvyko į Lietuvos Respubliką, ieškodama saugumo, kur pradėjo naują gyvenimo etapą. 2023 m. sausį užmezgė ryšius su E. K.. Jų santykiai peraugo į bendrą gyvenimą ir šeimos kūrimą. Gyvendami kartu E. K. name, jie vedė bendrą ūkį, o tai patvirtina jų šeimyninius ryšius. Po kelių mėnesių pareiškėja pastojo. Vaikas buvo laukiamas ir abiejų tėvų priimtas su džiaugsmu. Minėtas aplinkybes galėtų patvirtinti J. K. mama V. K.. Gimdyti pareiškėja pageidavo gimtojoje šalyje, tai yra Ukrainos Respublikoje, todėl prieš gimdymą išvyko į Ukrainos Respubliką. (duomenys neskelbtini) Ukrainos Respublikoje gimė pareiškėjos ir E. K. dukra K. B.. Pareiškėja nebuvo sudariusi santuokos, todėl, vadovaujantis Ukrainos šeimos kodekso 135 str. „Įrašas apie vaiko tėvus, jei tėvystė ar motinystė nenustatyta: gimstant vaikui, motinai, kuri nėra sudariusi santuokos, tais atvejais, kai nėra abiejų tėvų bendro prašymo, tėvo prašymo ar teismo sprendimo, įrašas apie vaiko tėvą Gimimų registravimo knygoje daromas pagal motinos pavardę ir pilietybę, o vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi pagal jos nurodymą“, Ukrainos Respublikos (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), K. B. tėvu formaliai nurodytas išgalvotas asmuo B. E. M.. Kadangi gimdymas įvyko Ukrainoje, E. K. klaidingai manė, kad tėvystės pripažinimas įmanomas tik ten. (duomenys neskelbtini) E. K. mirė. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja su E. K. nebuvo susituokusi, K. B. tėvystės E. K. nespėjo pripažinti, pareiškėja kreipiasi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad E. K. yra pareiškėjos nepilnametės dukros K. B., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Pareiškėja prašo nustatyti šį faktą, kad vaikas galėtų įgyvendinti savo teisę žinoti savo kilmę, savo tėvą, gautų našlaičio pensiją, išspręstų paveldėjimo klausimus. Šiuo patikslintu pareiškimu pareiškėja prašo palikti K. B. pavardę B..

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime nurodė, jog su patikslintu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad (duomenys neskelbtini) miręs E. K. yra K. B. tėvas, susipažino ir su išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka. Paaiškino, kad Y. B. su jos sūnumi E. K. gyveno maždaug nuo 2023 metų. Po kurio laiko sūnus jai pranešė, kad Y. laukiasi. Sūnus labai džiaugėsi, kad vėl taps tėvu, ji džiaugėsi kartu su juo. Visą nėštumo laikotarpį bendravo su Y., matė, kaip auga jos pilvas, laukė anūkės. Kai gimė jos anūkė K., labai džiaugėsi, nes ji yra labai panaši į jos sūnų E.. Jos sūnus niekada nereiškė abejonių dėl tėvystės, o priešingai - džiaugėsi dukrele ir pradėjo rinkti dokumentus tėvystės pripažinimui. K. K. gimė Ukrainos Respublikoje, reikėjo surinkti atitinkamas pažymas ir jas išversti į lietuvių kalbą, kad būtų galima pripažinti tėvystę Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) E. K. mirė. Iš Y. sužinojo, kad tėvystė dar nebuvo oficialiai pripažinta. Kadangi jai nekyla abejonių, kad K. yra jos sūnaus E. K. dukra, ir kad jis norėjo pripažinti tėvystę, teismo prašo patvirtinti faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs E. K. yra pareiškėjos nepilnametės dukros K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

4. Suinteresuotų asmenų D. K. ir K. K., įstatyminė atstovė R. K. atsiliepime nurodė, kad R. K. ir E. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta Y. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu. Gyvenant santuokoje, R. K. ir E. K. gimė dvi dukros – D. K. ir K. K., kurios šioje byloje yra įtrauktos suinteresuotais asmenimis. (duomenys neskelbtini) E. K. mirė. Po jo mirties (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajojo savivaldybės 3-iojo notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla, kurioje D. K. ir K. K., kaip įstatyminės pirmos eilės įpėdinės, priėmė tėvo palikimą pagal apyrašą. Su gautu pareiškimu suinteresuotieji asmenys sutiks tik tada, jei DNR tyrimas patvirtins pareiškėjos vaiko - K. B. kilmę iš E. K. (biologinę jo tėvystę). Šiuo atveju, K. B. kilmė iš tėvo nurodyta jos (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime. Tėvu įrašytas asmuo – B. E. M.. Nėra aišku, ar toks asmuo neegzistuoja. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį norminį reglamentavimą - asmenys, kurie siekia nustatyti tėvystę, nes mano, kad tėvo duomenys vaiko gimimo įraše neatitinka tikrosios biologinės vaiko kilmės, pirmiausia per teismą turi nuginčyti tokį įrašą. Šiuo atveju, pareiškėja tokio prašymo nepareiškė. R. K. žiniomis, draugystės su E. K. metu, pareiškėja keletą kartų buvo susipykusi su E. K. ir palikusi jį, gyveno atskirai, taip pat tuo metu lankėsi Ukrainoje, todėl dar ir dėl šios priežasties būtina tėvystės nustatymui skirti DNR ekspertizę, kuri neginčijamai patvirtintų ar paneigtų K. B. kilmę iš E. K.. Prašo patenkinti pareiškimą, jei DNR tyrimas patvirtins vaiko – K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kilmę iš E. K..

5. Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Švenčionių rajone pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad K. B. kilmės nustatymas iš tėvo pusės atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Rengiant išvadą teismui buvo išklausyta Y. B. nuomonė. Siekiant išklausyti pareiškėjos Y. B. poziciją dėl pareikšto pareiškimo su ja 2025 m. vasario 11 d. buvo susisiekta telefonu. Su Y. B. bendrauta rusų kalba, pokalbio metu ji paaiškino, kad palaiko savo pareiškimą jame nurodytais pagrindais bei nurodė, kad po gimdymo (duomenys neskelbtini) į Lietuvą grįžo 2024 m. liepos 11 d. ir iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini). Vaiko gimimo liudijime turėjo būti įrašyti E. K. duomenys, tačiau ji nežino kodėl įrašė jos pavardę. E. K. planavo kreiptis į Ukrainos institucijas dėl tėvystės nustatymo, rugpjūčio mėnesį pateikė dokumentus vertimui į Ukrainos kalbą, tačiau taip ir nespėjo sutvarkyti dokumentų. Y. B. ir jos dukra gyvena kartu su E. K. mama. K. B. yra dar kūdikis. Ji negeba ir negali suformuluoti ir išreikšti savo nuomonės. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų prioritetinių vaiko interesų. Skyrius įvertinęs minėtas aplinkybes bei įstatymines nuostatas mano, kad pateiktas pareiškimas dėl tėvystės nustatymo ir prašymas paskirti DNR ekspertizę atitinka nepilnamečio vaiko K. B. teises ir teisėtus interesus.

6. Proceso dalyviai apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuoti tinkamai ir laiku (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 d., 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9,10 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

7. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. CPK 391 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas. LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnyje, reglamentuojančiame vaikų teises, nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. (CK 3.161 straipsnio 2 dalis).

8. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja Y. B. yra K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), motina. (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijime, įrašo serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu nurodytas B. E. M.. (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad E. K., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens V. K. paaiškinimų, išvados teikiančios institucijos pateiktos išvados nustatyta, kad pareiškėja Y. B. ir jos dukra K. B. gyvena kartu su E. K. mama V. K.. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jo nuo 2023 metų pareiškėja Y. B. su E. K. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį.

9. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

10. Nagrinėjamoje byloje 2025 m. birželio 17 d. gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, ištyrus pareiškėjos Y. B. ir nepilnametės K. B. bei mirusiojo E. K. kraujo ėminius, padaryta išvada, kad E. K. yra K. B. biologinis tėvas su 99,99999995 proc. tikimybe.

11. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog E. K. yra K. B. biologinis tėvas. Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų reiškę reikalavimus dėl savo tėvystės pareiškėjos nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra K. B., tėvas, o K. B. yra E. K. vaikas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis).

12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant, kad mirusiojo E. K. vaikas K. B. įgytų visas teises ir pareigas pagal giminystės ryšį bei galėtų įgyvendinti savo teisę į paveldėjimą bei į našlaičio pensiją ar kitas socialines išmokas.

13. Valstybė šioje byloje patyrė 47,58 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu šalims, tačiau pareiškėjai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal 2025 m. balandžio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-03465, kuriuo pareiškėja 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, procese patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duktė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas vaiko kilmės ir jo teisės į našlaičio pensiją ar kitas socialines išmokas bei paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą tėvystės fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuoti elektroniniu parašu] Inga Masiulianec