Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir R. R. sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. R. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), namuose, miegamajame tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė savo sugyventinei N. R. į dešinę akį, tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos narei N. R. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje konstatuota, kad R. R. inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais įrodymais ir kvalifikuota teisingai, todėl jis pripažintas kaltu bei jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nenustačius pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekiami neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, jam BK 75 straipsnio nuostatos netaikytos.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, o prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis, apeliaciniame skunde neginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadų ir byloje esančių įrodymų vertinimo, kelia klausimą dėl jam paskirtos bausmės – terminuoto laisvės atėmimo – pagrįstumo, teigia, jog ši bausmė BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti yra per griežta ir nepagrįstai suvaržo tiek jo, tiek jo šeimos narių teises. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus, konstatuoja, jog ši bausmė nuteistajam skirta teisėtai ir pagrįstai, ji nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir visapusiškai bei išsamiai įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes. Teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Be to, atsižvelgus į tai bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje taip pat visiškai pagrįstai ir teisingai buvo nustatytos dvi nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog jis veiką padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistajam skirtinos bausmės klausimą, taip pat atsižvelgė į tai, kad jis nedirba, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, šią aplinkybę įvertino ryšium su tuo, kad jis yra tik 20 proc. darbingas, neišskirdamas jos iš kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos.

9. Kaip pagrįstai pažymėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nuteistasis naują tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė būdamas tris kartus teistas, be kita ko, du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų prieš savo sugyventinę darymą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Ankstesniais nuosprendžiais jam du kartus buvo skirtos švelnesnės, su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat taikyta probacija (terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas), tuo sudarant sąlygas nuteistajam taikytomis socialinės reabilitacijos priemonėmis, jam skirtais įpareigojimais bei pareigomis savo kryptingu elgesiu įrodyti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir daugiau naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tačiau jis teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir savo elgesio kryptingais veiksmais nepakoregavo, o priešingai, darė naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas, sprendžiant ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą klausimą, teigė nuo 2018 m. kovo mėn. besigydantis dėl turimos priklausomybės nuo alkoholio. Be to, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi jam paskirtas laisvės apribojimo bausmės įpareigojimas gydytis priklausomybės ligas, tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tai nepadėjo efektyviai spręsti priklausomybės problemos, kas sudarytų galimybę sumažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis administracine tvarka buvo baustas dar 2018 m. rugpjūčio 11 d. ir 2018 m. gruodžio 8 d., o naują veiką padarė 2019 m. rugpjūčio 15 d. Taigi, nepaisant nuteistojo skunde nurodomų aplinkybių, kad jis šiuo metu reguliariai lankosi anoniminių alkoholikų užsiėmimuose (nuteistiesiems sudaromos sąlygos gydytis priklausomybės ligas ir bausmę atliekant pataisos įstaigose), akivaizdu, kad ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai šiuo atveju jau negali būti pasiekti nuteistajam skyrus su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

10. Nuteistasis, apeliaciniame skunde teigdamas, jog jam paskirta bausmė per griežta, atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme prašė jam bausmę sušvelninti, kadangi jis pasitaisė ir gydosi nuo alkoholizmo. Skunde ginčydamas jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės pagrįstumą, nuteistasis taip pat pažymėjo, kad ją atliekant realiai, tai neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius ir nepasitarnautų resocializacijai. Be to, nukentėjusiajai neturint darbo, jis negalėtų tinkamai pasirūpinti šeima. Šiame kontekste pažymėtina, kad skiriama bausmė turi atitikti BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, be kita ko, užtikrinant ir nuteistojo socialinių ryšių palaikymą, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Nuteistojo nusikalstami veiksmai nagrinėjamoje byloje buvo nukreipti į kito asmens – šeimos nario sveikatą, kas lemia didesnį jo veiksmų pavojingumą. Be to, jo elgesiui įtakos turėjo psichiką veikiančių medžiagų, tai yra alkoholio, vartojimas. Visos prieš nukentėjusiąją nukreiptos nusikalstamos veikos, taip pat ir ankstesnėse baudžiamosiose bylose, buvo padarytos šeimos namuose, dėl menkaverčių priežasčių, o ankstesnė probacija jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų savo šeimos narių atžvilgiu ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Tokio manymo nepašalina nukentėjusiosios prašyme išreikšta pozicija dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies.

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai – apriboti asmens galimybę nusikalsti (apginti visuomenę bei konkretų nukentėjusįjį nuo naujų nusikalstamų veikų – nuo pakartotinio smurto) nebuvo pasiekti, kadangi R. R. ir toliau darė žalingą poveikį nukentėjusiajai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bausmės dydį, tokiu būdu užtikrinant smurtą šeimoje patiriančio asmens – jo sutuoktinės apsaugą nuo prieš ją daromo žalingo poveikio.

12. Aptartų argumentų nepašalina ir tai, jog nuteistasis, vykdydamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę (probaciją, atidėjus bausmės vykdymą) ir šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo, jo buvimas namuose svarbus prisidedant prie vaikų išlaikymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo skundo argumentai prieštaringi, – teigdamas, jog jis yra nedarbingas ir dirbti negali, tuo pačiu nurodo, jog realus laisvės atėmimas atimtų iš jo galimybę pasirūpinti šeima tuo metu, kai sutuoktinė yra nedirbanti ir neturi pajamų šaltinio. Be to, atliekantiems bausmes nuteistiesiems iš gaunamų pajamų sudaromos sąlygos išlaikyti savo nepilnamečius (mažamečius) vaikus. Nors paskyrus realiai atliekamą laisvės atėmimo bausmę, ji pagal savo pobūdį neabejotinai turi įtakos privatiems asmenų santykiams, rūpinimuisi mažamečiais vaikais, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus galimo analogiško nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijos vertinimu, patiriami suvaržymai teismo nustatytam laikotarpiui nėra neproporcingi siekiamiems tikslams. Be to, nors nukentėjusioji pirmosios instancijos teismo posėdyje ir nurodė prašanti nuteistajam bausmę sušvelninti, o nuteistasis teigė, kad jų vaikui reikalinga tėvo priežiūra, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi buvo patenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ir kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Atsakant į skundo argumentus, taip pat pažymėtina ir tai, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tėvo pareigos ir galimybės rūpintis vaikais yra užtikrinamos ir nuteistiesiems atliekant bausmes įkalinimo įstaigose pasimatymų metu, užtikrinant teisę į skambučius ir susirašinėjimą bei kt.

13. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai jam netaikė bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai neatidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. R. R. pripažintas kaltu padaręs vieną nusikalstamą veiką kito asmens sveikatai. Taip pat nustatyti jo veiksmus BK 140 straipsnio prasme kvalifikuojantys (lemiantys didesnį pavojingumą) požymiai, jog nusikaltimas padarytas prieš savo šeimos narį. Minėta, kad analogišką nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė ne pirmą kartą. Ją įvykdė jau gimus sūnui (kuris nusikaltimo padarymo metu buvo apie 1,5 mėn. amžiaus), taigi akivaizdu, jog vaiko gimimas nėra apsauginis faktorius, sulaikantis nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio prieš sugyventinę. Nuteistojo elgesys švelnesnėmis bausmėmis iki šiol nebuvo koreguojamas, jo pastangos eliminuoti alkoholio vartojimo riziką jo teisėtam elgesiui nebuvo pakankamos, o skunde nurodyti teiginiai, jog nuteistajam vis dar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, nenurodant svarių tai pagrindžiančių motyvų, negali būti vertinami kaip neabejotina sąlyga probacijai taikyti. Teisėjų kolegijos nuomone, jau tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti šiuo atveju nėra.

14. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio atmesti.