Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-12-11 · Administracinė byla Nr. I-1989-580/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-12-11
Bylos Nr.
I-1989-580/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Trečiasis asmuo
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, G.
Advokatai
Juozas Vasiliauskas
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,sekretoriaujant Laurai Žvirblienei,dalyvaujant V. S.,vertėjai Violetai Marčiulionienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir G. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. skunde prašė teismo priteisti iš atsakovo jam padarytą 5637,87 Lt materialinę žalą, atsiradusią dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir 1000 Lt nematerialinę žalą. Kitus pareiškėjo skunde nurodytus reikalavimus atsisakyta priimti įsiteisėjusia teismo nutartimi.

Paaiškino, kad kreipėsi su skundu į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją (toliau – Komisija) ir prašė: patenkinti skundą, pripažinti atsakovų veiksmus nepagrįstais ir panaikinti skundžiamą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2009-02-11 sprendimą Nr.(1.9.)-S-368-09 kaip nepagristą, grubiai pažeidžiantį jo konstitucines teises; įpareigoti atsakovą paskirti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; įpareigoti patenkinti jo 2009-02-06 prašymą (registracijos Tarnyboje Nr. (1.9.)-ATP-314-09), kuriame prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje apskundžiant Lietuvos advokatūros 2008-12-28 raštą Nr. 799. Komisija, atmesdama jo skundą, pažeidė teisę į teisinę pagalbą, viršijo savo įgaliojimus, nes įgyvendino tik teismui suteiktą galimybę spręsti, ar byla, kurioje jis prašo teisinės pagalbos, yra perspektyvi ar neperspektyvi. Taip pat buvo pažeistas šalių lygybės principas, nes neturėdamas teisinės pagalbos Komisijoje, negalėjo įrodyti savo teisės į teisinę pagalbą civilinėje byloje.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė moralinę ir materialinę žalą: dėl to, kad advokatė G. R. nepagrįstai atsisakė teikti teisinę pagalbą, pagal ieškovės V. J. ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1283-110-2005 iš jo buvo priteista 5241,03 Lt ir 257,24 Lt teismo išlaidų. Prie nurodytos žalos sumos, pareiškėjo nuomone, reiktų pridėti teismo išlaidas civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006 (Nr. 2-1046-619/2007), konkrečiai – 2007-03-30 skelbimų laikraščiuose „Lietuvos rytas“ išlaidas – 68,80 Lt bei 2007-03-31 skelbimų laikraštyje „Lietuvos aidas“ išlaidas – 70,80 Lt.

Atsiliepimas

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, pareikalauti pareiškėją sumokėti žyminį mokestį.

Paaiškino, kad 2009-02-06 Tarnyba gavo pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą reg. Nr. (1.9.)-ATP-314-09, apskundžiant teismui Lietuvos advokatūros 2008-12-28 sprendimą Nr. 799, kuriuo Advokatų taryba atsisakė iškelti advokatei G. R. drausmės bylą pagal pareiškėjo skundą. Vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 8 punktais, Tarnyba 2009-02-11 sprendimu Nr. (1.9.)-S-368-09 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjo prašyme keliamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl atstovavimas civilinėje byloje dėl Lietuvos advokatūros 2008-12-28 sprendimo Nr. 799 panaikinimo būtų neperspektyvus. Toks sprendimas buvo priimtas nustačius, jog advokatės G. R. veikla, teikiant V. S. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, pagal pareiškėjo Lietuvos advokatūrai 2007-03-12 pateiktą tapatų skundą jau kartą buvo vertinama 2007-03-22 vykusiame Advokatų tarybos posėdyje, kuriame, nenustačius Advokatūros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso reikalavimų pažeidimų, buvo nuspręsta advokatei G. R. nekelti drausmės bylos. Atsižvelgiant į tai, kad jokių naujų duomenų dėl anksčiau išnagrinėtame skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas nepateikė, Advokatų taryba 2008-12-28 sprendime Nr. 799 Tarnybos nuomone, pagristai nustatė neturinti pagrindo iš naujo tirti tas pačias aplinkybes, kurios Advokatų tarybos posėdyje jau buvo išnagrinėtos. Suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Lietuvos advokatūros 2008-12-28 sprendimą Nr. 799 dėl kitų jame nurodytų aplinkybių – dėl advokatės G. R. atsisakymo V. S. patvirtinti jos ruošto procesinio dokumento nuorašus ir advokatės neteisingai pildytos darbo laiko apskaitos – taip pat nebuvo pagrindo, kadangi Advokatų tarybos padarytos išvados buvo teisiškai pagrįstos ir motyvuotos.

Atsakovo teigimu, atsisakymą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje taip pat lėmė nustatytas faktas, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Išnagrinėjusi V. S. 2009-02-06 prašymą, Tarnyba nustatė, kad šis prašymas yra iš esmės analogiškas ankstesniems pareiškėjo pateiktiems prašymams, į kuriuos išsamiai ir motyvuotai buvo atsakyta Tarnybos 2007-02-07 sprendimu Nr. N-(1.9.)-3-07, 2007-11-10 sprendimu Nr. S-(1.7.)-1624-1408-07, 2008-10-29 sprendimu Nr. (1.9.)-S-2125-08, 2008-09-17 raštu Nr. (1.9.)-SD-2172-08, 2008-08-26 raštu Nr. (1.9.)-SD-1931-08. Dėl šio ginčo priimtų sprendimų ir raštų teisėtumas bei pagrįstumas buvo ne kartą vertintas tiek Komisijos, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT), tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimuose: Komisijos 2007-03-16 sprendime Nr. S-53-(A(G)-34), VAAT 2007-10-23 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-7305-07/2007, 2009-02-02 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-79-764/2009 ir LVAT 2008-07-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008. Nei viename iš minėtų sprendimų nebuvo nustatytas advokatės G. R. netinkamo antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui civilinėje byloje faktas. Nepaisant to, pareiškėjas nuolat teikia Tarnybai analogiškus prašymus ir skundus.

Pažymėjo, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2009-02-11 sprendimo Nr. (1.9.)-S-368-09 panaikinimo, sutiko su skundžiamame Tarnybos sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis ir 2009-03-27 sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Komisija savo sprendime rėmėsi LVAT 2008-07-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008, kuria teismas atmetė V. S. argumentus dėl jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 teikusios advokatės G. R. nekompetentingumo, netinkamo pareigų atlikimo ir bylos sužlugdymo. LVAT šioje byloje nenustatė advokatės veiksmų neteisėtumo, priešingai, konstatavo V. S. piktnaudžiavimo materialiomis ir procesinėmis teisės normomis faktą.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo savarankiškai parengtas ir pateiktas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui ieškinys prieš Lietuvos advokatūrą ir advokatę G. R. neįrodo pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo ar atstovavimo civilinėje byloje perspektyvumo.

Nurodė, kad Komisijai pateiktuose skunduose pareiškėjas nekėlė reikalavimo priteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą. Dėl to, atsakovo nuomone, vertindamas skundžiamų Tarnybos ir Komisijos sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas neturėtų vertinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Be to, žalos atlyginimas dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų pagal Civilinio kodekso nuostatas priteisiamas tik įrodžius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.245-6.250 straipsniai nustato bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltės. Nesant nors vienai iš nurodytų sąlygų, žalos atlyginimas nėra galimas, tačiau, atsižvelgiant į CK 6.271 straipsnyje padarytą išimtį, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimui nėra reikalinga įrodyti kaltę.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2008-06-18 pareiškėjas Tarnybai pateikė skundą reg. Nr. (1.9)-GD-583-08 dėl advo­katės G. R. veiksmų. Šį skundą Tarnyba 2008-07-08 raštu Nr. (1.15)-SD-1428-08 persiuntė nagrinėti Lietuvos advokatūrai. Lietuvos advokatūra, išnagrinėjusi pa­reiškėjo 2008-06-18 skundą, 2008-12-28 raštu Nr. 799 atsisakė kelti advokatei G. R. drausmės bylą (b. l. 28-29). Minėtame rašte nurodė, kad 2008-11-13 Lietuvos advokatūros advokatų tarybos posėdyje buvo išnagrinėtas Vilniaus valstybės ga­rantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-07-08 raštu Nr. (1.15.)-SD-1428-08 persiųstas V. S. skundas, taip pat Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008-09-26 raštu Nr. S-9-6548 persiųstas skundas dėl advokatės G. R. veiksmų. Advokatų taryba nustatė, kad dėl advokatės G. R. netinkamai suteiktos teisinės pagalbos atstovaujant jį civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais V. S. 2007-02-13 Lietuvos advokatūrai jau buvo pa­teikęs tapatų skundą, kuris buvo išnagrinėtas 2007-03-22 įvykusiame Advokatų tarybos po­sėdyje (tyrimo medžiaga Nr. 23/2007m.). Nenustačius, kad advokatė būtų pažeidusi Advo­katūros įstatymo ar Advokatų etikos kodekso reikalavimus, buvo priimtas sprendimas drausmės bylos nekelti. Kadangi jokių naujų duomenų dėl išnagrinėtame skunde nurodytų aplinky­bių pareiškėjas nepateikė, Advokatų taryba padarė išvadą, kad neturi pagrindo iš naujo tirti tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo kartą išnagrinėtos. Advokatų taryba taip pat nurodė, kad skundo dalyje dėl advokatės atsisakymo patvirtinti V. S. jos ruošto proce­sinio dokumento (atsiliepimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui) nuorašus, rei­kalingus pateikti į civilinę bylą, išdėstytos aplinkybės nepatvirtina, kad yra pagrindas advo­katei iškelti drausmės bylą. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos persiųstame V. S. skunde išdėstytos aplinkybės dėl ad­vokatės neteisingai vestos darbo laiko apskaitos pagrįstos tik pareiškėjo samprotavimais ir nuomone. Advokatų taryba pažymėjo, kad nenustatė jokių, šias aplinkybes patvirtinančių duomenų.

2009-02-06 pareiškėjas Tarnybai pateikė prašymą reg. Nr. (1.9.)-ATP-314-09 suteik­ti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant teismui Lietuvos advokatūros 2008-12-28 sprendimą Nr. 799, kuriuo Advokatų taryba atsisakė iškelti advokatei G. R. draus­mės bylą pagal pareiškėjo skundą ir keliant reikalavimus dėl 5637,87 Lt materialinės žalos ir 1000 Lt nematerialinės žalos atlyginimo (VAAGK byla, l. 56-62). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir kitus dokumentus, Tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 8 punktais, 2009-02-11 sprendimu Nr. (1.9.)-S-368-09 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kadangi buvo nustatyta, kad V. S. prašyme keliamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl atstova­vimas civilinėje byloje dėl Lietuvos advokatūros 2008-12-28 sprendimo Nr. 799 panaikini­mo būtų neperspektyvus (b. l. 19-22). Pareiškėjas apskundė Tarnybos 2009-02-11 sprendimą Nr. (1.9.)-S-368-09 Komisijai, kuri 2009-03-27 sprendimu Nr. S-36-(A (G)-41) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 14-17).

Pareiškėjas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui buvo padavęs ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl 7000 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuris to teismo 2009-11-09 nutartimi laikytas nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino ieškinio trūkumų.

Čia nagrinėjamoje byloje pareiškėjas buvo pateikęs skundo reikalavimus panaikinti Tarnybos 2009-02-11 sprendimą Nr. (1.9.)-S-368-09 bei Komisijos 2009-03-27 sprendimą Nr. S-36-(A (G)-41) bei suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. Teismas atsisakė priimti nagrinėti šiuos reikalavimus 2009-06-25 nutartimi, kuri buvo peržiūrėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir įsiteisėjo priėmus 2009-09-04 nutartį. Kadangi Tarnybos priimtas administracinis aktas dėl antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo pareiškėjui yra galiojantis ir jokia intervencija į jį nėra galima dėl praleistų senaties terminų, tai laikoma, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti, kad šio administracinio akto priėmimas buvo neteisėtas veiksmas, sukėlęs pareiškėjui žalą. Nenustačius vieno iš žalos atlyginimui būtinų elementų - neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas nėra galimas.

Pareiškėjas žalos jam padarymą sieja su tuo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1283-110-2005 pagal ieškovės V. J. ieškinį iš jo buvo priteista 5241,03 Lt ir 257,24 Lt teismo išlaidų už tai, kad ieškovė V. J. už pareiškėją sumokėjo teismo nuosprendžiu iš pareiškėjo nuo jo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims priteistas sumas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas priimtas 2005-10-04, galutinė Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis – 2006-09-13. Šios bylos nagrinėjimo metu pagal Tarnybos 2005-08-19 sprendimą Nr. 119, 2006-01-17 sprendimą Nr. 543 bei 2006-03-28 sprendimą Nr. 751/06 pareiškėjui buvo suteikta nemokama teisinė pagalba, kurią teikė advokatas Juozas Vasiliauskas.

Pareiškėjas teigia, kad ieškinys Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1283-110-2005 buvo patenkintas dėl to, kad advokatė G. R. nepagrįstai atsisakė jį ginti civilinėje byloje dėl ginčijamų įgaliojimų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1046-619/2007 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui O. M. dėl pareiškėjo atsakovui 2002-09-20 ir 2002-10-01 išduotų įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų išdavimo momento. Pareiškėjo ieškinys paduotas 2006-07-05, t.y. jau po to, kai buvo priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1283-110-2005. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-05-04 sprendimu ieškinys buvo atmestas. Pareiškėjo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo to paties teismo 2007-07-04 nutartimi laikytas nepaduotu. Šioje byloje pagal Tarnybos 2006-06-27 sprendimą Nr. 957/06 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjo interesams atstovavo advokatė G. R. Pareiškėją atstovavusi advokatė 2007-01-05 Tarnybai parašė pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. nutraukimo (b. l. 34), kuriame išdėstė nuomonę, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Tarnyba 2007-02-07 sprendimu Nr. N-(1.9)-3-07 nutraukė teisinės pagalbos teikimą dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo suteikta antrine pagalba (b. l. 36-37).

Susipažinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1283-110-2005 priimtais teismo sprendimais matyti, kad jie yra pagrįsti ne pareiškėjo duotais įgaliojimais, bet kitais argumentais, o būtent CK 6.50 straipsnio nuostata, leidžiančiu trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-09-13 nutartyje yra konkrečiai nurodęs, kad šios bylos išsprendimui neturi jokios įtakos bei kaip prejudiciniai faktai negali būti vertinamos aplinkybės nustatytos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6975-31/2003, kurioje buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl O. M. įsipareigojimų vykdymo pagal V. S. išduotus įgaliojimus. Taigi, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1283-110-2005 priteistos skolos siejimas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1046-619/2007 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui O. M. dėl pareiškėjo atsakovui išduotų įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais baigtimi yra visiškai nepagrįstas. Negalima konstatuoti, kad tarp pareiškėjo patirtos žalos bei jo nurodytų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti žalos kilimą, yra priežastinis ryšys.

Pareiškėjo nuomone, valstybė jam turi atlyginti teismo išlaidas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-Nr. 2-1046-619/2007, konkrečiai – 2007-03-30 skelbimų laikraščiuose „Lietuvos rytas“ išlaidas – 68,80 Lt bei 2007-03-31 skelbimų laikraštyje „Lietuvos aidas“ išlaidas – 70,80 Lt. Nagrinėjant minėtą bylą buvo priimta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 206-10-26 nutartis, kuria V. S. įpareigotas nurodyti atsakovo O. K. buvimo vietą ir pateikti pasiūlymus dėl procesinių dokumentų įteikimo. Pareiškėją atstovavusi advokatė G. R. 2006-11-02 prašymu sutiko, kad apie bylos nagrinėjimą būtų paskelbta spaudoje. To pasekoje buvo priimta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-11-02 nutartis dėl skelbimų išspausdinimo ir laikraščiuose „Lietuvos rytas“ bei jo priede „Sostinė“ paskelbta apie bylios nagrinėjimo vietą ir laiką. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2006-12-13, metu teisėjas informavo pareiškėją, kad reikalinga tikslinti ieškinį dėl to, kad ieškinyje nurodyti atsakovų ir trečiųjų asmenų duomenys neatitinka duomenų, esančių jų teismui pateiktuose dokumentuose. 2007-03-09 pakartotinai buvo priimta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis dėl apskelbimo apie 2007-05-04 teismo posėdį spaudoje. Tuo metu antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui jau buvo nutrauktas. Pareiškėjas 2007-04-02 raštu pateikė teismui laikraščius „Lietuvos aidas“ ir „Sostinė“ su išspausdintais skelbimais, tačiau skelbimų apmokėjimo kvitų nepateikė. Nepateikdamas dokumentų pareiškėjas neįrodė padarytos žalos dydžio. Be to, niekas spausdinti skelbimus laikraštyje sutiko pats, niekieno neverčiamas, antrinės teisinės pagalbos teikimas jam buvo nutrauktas Tarnybos 2007-02-07 sprendimu dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo suteikta antrine pagalba. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo turėti praradimai – išlaidos skelbimams, taip pat negali būti siejami su valstybės institucijų padarytais veiksmais.

Šioje byloje nenustačius Tarnybos veikoje neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ir pareiškėjo turėtų praradimų, t. y. nesant įstatymu nustatytų būtinų sąlygų žalai atlyginti, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė