Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. V., institucijos priėmusios nutarimą atstovui Gžegožui Mikulevičiui (Gžegož Mikulevič), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal I. V. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus 2010-04-08 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-04-08 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus (toliau – Institucija, VSAT prie LR VRM VR NMPKS) vyresnioji pasienietė O. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 160-12 I. V. už tai, kad ji kaip Administracijos ir infrastruktūros prorektorė, atstovaujanti Europos humanitarinį universitetą, nuo 2010-02-22 iki 2010-03-07 Europos humanitarinio universiteto subnuomojamose gyvenamosiose patalpose, jaunimo nakvynės namuose ,,Gilė”, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, suteikė gyvenamąjį plotą Baltarusijos Respublikos piliečiui, Europos humanitarinio universiteto dėstytojui S. S., kuris viršijo buvimo dienų skaičių, numatytą jam išduotoje Šengeno valstybių vizoje Nr. LT1955185 (90 dienų), kurios galiojimo laikas nuo 2009-10-15 iki 2010-09-30 ir nuo 2010-02-24 iki 2010-03-07 Šengeno erdvėje buvo neteisėtai. Atsakomybė už šį administracinės teisės pažeidimą numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 206² str. 1 d (b.l. 12).

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojas G. M. 2010-04-08 nutarimu Nr. 160-12 I. V. pagal ATPK 206² str. 1 d. paskyrė administracinę nuobaudą – 1 000 Lt baudą (b.l. 10).

Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo paaiškino, kad ji kaip Europos humanitarinio universiteto Administracijos ir infrastruktūros prorektorė yra atsakinga už sutarčių dėl apgyvendinimo prašymų, bei už raštų dėl vizų išdavimo pasirašymą. Rengiant dėstytojo S. S. paskaitų tvarkaraštį, buvo atsižvelgta į vizos galiojimą bei buvimo Šengeno erdvėje dienų limitus. Pagal dienų skaičių (atvažiavimui į Lietuvą ir išvažiavimui iš jos skirtos papildomos dienos) įstatymu nustatytas 90 dienų limitas neturėjo būti viršytas. Dėstytojas S. S. nuo vizos galiojimo pradžios darbo tikslais universitete, išbuvo Šengeno erdvėje 88 paras. Mobilumo ir ūkio skyriaus darbuotojai rengė raštą dėl vizos išdavimo S. S., rezervavo jam kambarį jaunimo namuose „Gilė”, bei atidžiai kontroliavo, kad jo buvimo Lietuvoje dienos neviršytu nustatyto 90 dienų limito. Kadangi atvykstančiųjų dėstytojų, užsienio piliečių, asmeniniai dokumentai bei jų kelionės planai nėra tikrinami, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo žinoma, kad S. S. savo asmeniniais tikslais buvo išvykęs į Lenkijos Respubliką ir, kad jam jau eina į pabaigą nustatytas buvimo Šengeno erdvėje parų limitas. Atsižvelgiant į tai, kad I. V. niekada nebuvo bausta administracine tvarka, bei atvirai ir nuoširdžiai pareigūnams suteikė visą su įvykiu susijusią informaciją, jai paskirta administracinė nuobauda turėtų būti sušvelninta.

Teismo posėdyje, I. V. palaikė skundą jame nurodytais argumentais, prašė jį tenkinti.

Institucijos priėmusios nutarimą atstovas paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog po įvykio, universitetas ėmėsi papildomų priemonių dėl Baltarusijos piliečių buvimo Šengeno erdvėje apskaitos, todėl paskirtoji nuobauda gali būti mažinama.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir siekdamas asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už konkretaus pažeidimo padarymą, privalo nustatyti ar asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis, t.y. ar jo veiksmai atitinka Administracinių teisės pažeidimo kodekso straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus, o konkrečiai objektyviuosius ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo požymius. Teisės teorijoje yra išskiriami keturi tarp savęs organiškai susiję elementai, sudarantys administracinio teisės pažeidimo sudėtį: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, jeigu asmens veikoje negalima nustatyti bent vieno iš jų, negali būti administracinio teisės pažeidimo sudėties, vadinasi negali atsirasti ir administracinė atsakomybė už jį. Pagal ATPK 250 str. 1 d. 1 p. tuo atveju, kai nėra nustatytas administracinio teisės pažeidimo įvykis ar sudėtis, administracinė teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

ATPK 206² str. 1 d. numatyta, kad gyvenamojo ploto suteikimas užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, taip pat, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Kaip matyti iš šios teisės normos, siekiant konkretų asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal 206² str. 1 d., būtina asmens veikoje nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviąją pusę, t.y. gyvenamojo ploto suteikimą užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, ar, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, ar leidimo laikinai apsigyventi, ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat būtina nustatyti ir asmens kaltę, t.y. psichinį santykį su padarytu teisės pažeidimu, sudarančią administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę. Iš normos dispozicijos yra akivaizdu, kad šis administracinės teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Taigi ir taikant ATPK 206² straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina nustatyti kaltę dėl jos apibrėžto administracinio teisės pažeidimo, t. y. nustatyti, kad asmuo, suteikdamas kitam asmeniui gyvenamąjį plotą, žinojo (ar, atsižvelgiant į konkrečias nustatytas faktines aplinkybes, turėjo ir galėjo žinoti), jog pastarasis asmuo yra užsienietis, neturintis reikiamo dokumento, suteikiančio jam teisę gyventi (būti) Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 160-12 I. V. suformuluotas kaltinimas dėl to, kad ji nuo 2010-02-22 iki 2010-03-07 Europos humanitarinio universiteto subnuomojamose gyvenamosiose patalpose, jaunimo nakvynės namuose ,,Gilė”, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, suteikė gyvenamąjį plotą Baltarusijos Respublikos piliečiui, Europos humanitarinio universiteto dėstytojui S. S., kuris viršijo buvimo dienų skaičių, numatytą jam išduotoje Šengeno valstybių vizoje Nr. LT1955185 ((90 dienų), vizos galiojimo laikas nuo 2009-10-15 iki 2010-09-30) ir nuo 2010-02-24 iki 2010-03-07 Šengeno erdvėje buvo neteisėtai. Tokiais savo veiksmais I. V. pažeidė LR ATPK 206² str. 1 d. (b. l.12).

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LR ATPK 257 str.). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas bei įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą: Protokolą (b. l.12), I. V. rašytinius paaiškinimus (b. l.13-14) bei paaiškinimus teismo posėdyje (b.l. ), užsieniečio apklausos lapą (b.l.26), paso Nr. MP2481060 kopiją (b. l.30-32): pažymą apie S. S. nakvynės namuose ,,Gilė” nakvynių skaičių (b. l. 86-103), S. S. rašytinius paaiškinimus (b.l. 29) Europos humanitarinio universiteto 2010-03-31 rašytinius paaiškinimus (b.l. 23-24); VSAT prie LR VRM VR NMPKS vyresniosios pasienietės 2010-04-01 tarnybinį pranešimą „Dėl informacijos patikrinimo“ (b. l. 11), administracinio sulaikymo protokolą (b. l. 27), sprendimą išvykti iš Lietuvos Respublikos (b. l. 34), 2010-03-07 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 162-8 (b. l. 28), 2010-03-07 Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 162-8/2010 (b. l. 33) bei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad I. V. veikoje, nenustatyta tyčia dėl ATPK 206² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikdama savo kaip prorektorės pareigas, I. V. neturėjo pareigos kontroliuoti užsienio šalių piliečių, dėstytojų, kelionės planų, bei buvimo Šengeno erdvėje laiko. Ir atvirkščiai, sudarant paskaitų tvarkaraščius privalėjo būti atsižvelgta į išduotos Šengeno vizos galiojimo laiką bei leistinų išbūti Šengeno erdvėje dienų skaičių. Taip pat pažymėtina, kad nėra įmanoma efektyviai kontroliuoti asmenų judėjimo Šengeno erdvėje, todėl pažeidėjos nurodytas teiginys, kad jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie tai, jog S. S. savo asmeniniais reikalais taip pat buvo išvykęs ir į Lenkijos Respubliką, todėl anot jos, jis pažeidė įstatymo reikalavimu ir Šengeno erdvėje išbuvo ne 90, bet 103 dienas, vertinamas kaip pagrįstas.

Pabrėžtina ir tai, kad pačiam S. S. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos 2010-03-07 nutarimu Nr.162-8/2010 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 206 str., padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda įspėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga, laikytis įstatymo reikalavimo ir nepažeisti išduotos vizos, kyla asmeniui, kuriam viza yra išduodama, todėl teismo nuomone, I. V. patraukimas administracinėn atsakomybėn ATPK 206² str. 1 d. pagrindu, yra negalimas neįrodžius jos kaltės, priešingu atveju būtų pažeisti ne tik teisingumo ir protingumo, bet taip pat ir teisinės valstybės principai.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės paneigia Nutarime nurodytas pažeidimo aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, kad paskirta administracinė nuobauda yra nepagrįsta ir neteisėta, nes I. V. veikoje nėra tyčios (LR ATPK 10 str.). I. V. skundas tenkintinas, VSAT prie LR VRM VR NMPKS 2010-04-08 nutarimas Nr. 160-12, kuriuo I. V. pagal ATPK 206² str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Lt bauda, naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena I. V. atžvilgiu nutrauktina nenustačius jos veikoje LR ATPK 206² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 ir 129 str., teisėja

Nutarė:

I. V. skundą tenkinti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus 2010-04-08 nutarimą Nr. 160-12, kuriuo I. V. pagal ATPK 206² str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną I. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.