Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarimo, kuriuo P. T. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 173 str. 1 d., vadovaujantis ATPK 30¹ str., nubaustas 1000 Lt bauda be neteisėtos veiklos įrankių ir gautų pajamų konfiskavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. T. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 iki 2013-02-19 lengvuoju automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė individualią taksi veiklą – vežė keleivius už atlygį pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-10-16 išduotą Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 199289, naudodamasis UAB „Navector“, į. k. 302562471, paslaugomis – priimdamas iš UAB „Navector“ dispečerio iškvietimus – užsakymus, tačiau neturėjo nustatyta tvarka įsigijęs leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, iš vykdytos veiklos gavo 3135 Lt pajamų, kurias apskaitė Gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnale, gaudamas pajamas išrašė pinigų priėmimo kvitus ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, kuriuose paslaugos pavadinimą įrašė kaip automobilio nuomą. Tokiais savo veiksmais P. T. pažeidė Lietuvos Respublikos 1996 m. lapkričio 19 d. kelių transporto kodekso Nr. I-1628 18 straipsnio 12 dalies, 2011 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkto, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos teigimu, byloje esančia 2012-11-09 bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp P. T. ir UAB „Navector“, patvirtinta, kad UAB „Navector“ teikia vežėjui – P. T. - dispečerinės paslaugas, t.y. telefonu (aptarnavimo trumpuoju telefono Nr. 1445) gavusi iš kliento užsakymą-iškvietimą, perduoda per raciją informaciją vežėjui. Institucija pažymi, kad P. T. turi savo šaukinį - Nr. 19. Pastaroji aplinkybė papildomai parodo, kad P. T. vykdoma veikla atitiko keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklą. Tai, kad P. T. vykdė keleivių vežimo, o ne transporto nuomos paslaugas, rodo ir teikiamų paslaugų pobūdis bei trukmė. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju buvo vykdomos trumpalaikės paslaugos, t.y. vienkartinis kliento nuvežimas iš taško A i tašką B, kas yra būdinga keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklai.

Nurodo, jog aplinkybė, kad P. T. savo veikloje nenaudoja taksi veiklai būtinų atributų – taksometro, plafono su užrašu TAKSI, taip pat nepaneigia fakto, kad paslaugos kaina yra susijusi su kilometražu. Pasak Institucijos, iš nustatytų bylos aplinkybių darytina išvada, kad apeliantas vykdė būtent keleivių vežimo lengvuoju automobiliu veiklą. Nustačius, kad faktinės su paslaugos teikimu susijusios aplinkybės atitinka taksi veiklai būdingus požymius, paslaugų teikimas vertinamas kaip keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla, kuriai vykdyti būtinas atitinkamas leidimas.

P. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 173 str. 1 d. nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 173 str. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad, kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.).

Pagal Kelių transporto kodekso 18 str. 12 p. keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas <...>. Analogišką reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. numato, kad Vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis vertėsi taksi veikla, iš byloje surinktų įrodymų gali būti daroma tik kaip prielaida, kadangi byloje surinkti įrodymai nepaneigia jo parodymų, jog pagal individualios veiklos pažymą jis vertėsi ne keleivių vežimo taksi, o automobilių nuomos su vairuotojo paslaugos teikimu veikla, kurią numato CK 6.512 str. Šis P. T. argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.512 straipsnis numato, kad pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Apeliantas nurodo, kad būtent šios rūšies sutarčių pagrindu jis ir teikė paslaugas klientams. Pažymėtina, kad pagal CK 6.513 straipsnio nuostatas transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, sutartis, nepaisant jos termino, turi būti rašytinė. Tuo tarpu įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, šį faktą įrodinėti liudytojų parodymais (CK 6.155 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 2 dalis). CK 6.515 str. 3 d. nustatyta, kad asmenys, vairuojantys išnuomotą transporto priemonę, yra nuomotojo darbuotojai. Byloje nėra duomenų, kad P. T. buvo UAB „Navector“ darbuotojas, o pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 199289 P. T. nuo 2012-10-12 vykdo individualią taksi veiklą (b. l. 9). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių P. T. argumentą, kad jis teikė automobilio nuomos su vairuotoju paslaugą, t.y. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos tikrinimo metu nebuvo pateikta jokių nuomos sutarčių, kurių pagrindu jis minėtas paslaugas teikė.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme P. T. savo kaltės dėl šio pažeidimo nepripažino, nurodydamas, kad jis užsiima automobilio nuomos su vairuotojo samdymu veikla, bet taksi veikla neužsiima, neturi tam licencijos. Turi individualios veiklos pažymėjimą. Su UAB „Navector“ yra sudaręs sutartį, jiems per mėnesį už užsakymų perdavimą moka po 200 Lt. Jo atliekama veikla nuo taksi veiklos skiriasi tuo, kad perduodami užsakymai, nurodoma kaina, kurią pasako dispečeris ir kuri yra apytikslė, o automobilio nuomininkas gali atsisakyti užsakymo, gali keisti maršrutą, taip pat galima su nuomininku tartis dėl kainos, susitarus dėl kainos, pasirašoma sutartis, nuomininkas parašo savo vardą, pavardę, pasirašo, nuvežęs į sutartą vietą, jis išrašo jam kvitą. Dispečeris nurodo kainą, apytikrę, kuria jis gali varijuoti, važiuojama tik jeigu nuomininkas sutinka su pasiūlyta kaina. Kodėl dispečeris nurodo kainą, jis nežino. Jis neginčija to, kad vykdo individualią veiklą, 2012-10-15 – 2013-02-19 naudojosi UAB „Navector“ paslaugomis, keleiviui nuomojo automobilį, pajamas apskaičiavo žurnale, bet tai ne taksi veikla. Ilgalaikei nuomai jis veiklos nevykdė, ilgiausia nuoma buvo 20 minučių. Kainą nustato priklausomai nuo vežimo laiko, jei daug kamščių, svarbus ne laikas, dar priklauso nuo to, iš kokio rajono, į kokį veža. Pasirašydavo du sutarties egzempliorius, vienas egzempliorius likdavo jam. Pagal sutartis nesimato techninės priežiūros sąlygų, jos neaptartos, nes klientas tuo nesidomi. Sutartis reikalinga, kad klientas apmokėtų už kelionę. Jeigu klientas nepasirašo sutarties, jo neveža. Sutarčių jis nesaugo, nes jos trumpalaikės, nuvežus klientą pasibaigia, be to Valstybinė mokesčių inspekcija neprašė saugoti sutarčių, apie sutartis išvis nebuvo jokios kalbos, todėl jis sutarčių už 2012-10-15 – 2013-02-19 neišsaugojo. Kad reikia su kiekvienu klientu sudaryti sutartį, jam pasakė UAB „Navector“.

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio metu apklausta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė nurodė, kad vertinant ATPK 173 straipsnį būtina nustatyti, ar žmogus turėjo būti išsiėmęs nustatyta tvarka privalomą leidimą, ar toks leidimas pasirinktai veiklos rūšiai privalomas, ar veikla vykdoma sistemiškai. Remiantis pajamų ir išlaidų žurnalu veikla buvo vykdoma 2012-10-15 – 2013-02-19, buvo gauta virš 3000 Lt pajamų. Veikla buvo vykdoma per dispečerinę, kuri informaciją apie užsakymus radijo ryšiu perduodavo vairuotojams. Sutartys buvo sudaromos, bet jos buvo lakoniškos, jose nebuvo visų reikalingų kliento duomenų. Iš išlaidų ir pajamų žurnalo matyti, kad mašina nebuvo nuomojama ilgesniam laikui, tai yra paslaugos buvo trumpalaikės.

Iš byloje esančios Vilniaus apskrities VMI 2013-03-14 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad pagal P. T. 2013-02-20 pateiktus dokumentus, jo paaiškinimą raštu atlikus patikrinimą nustatyta, jog P. T. 2012-10-15 – 2013-02-19 laikotarpiu vykdė individualią taksi veiklą - vežė keleivius už atlygį pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 199289, išduotą 2012-10-16 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, pažymoje nurodyta, kad veikla vykdoma nuo 2012-10-12. Leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi P. T. neturi, taksometro taip pat neturi, veiklai vykdyti naudoja V. T. priklausantį lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. T. paaiškino, kad veiklą pradėjo vykdyti nuo 2012-10-12, pagal iškvietimus-užsakymus veža klientus už sutartą kainą, kad su UAB „Navector“ sudarė sutartį dėl dispečerio paslaugų, dispečeris per radijo ryšį jam perduoda iškvietimą, pasako maršrutą ir važiavimo kainą, iškvietimo telefono numeris yra 1445, už dispečerio paslaugas moka 200 Lt per mėnesį, automobilis, kuriuo vykdo veiklą, priklauso jo sutuoktinei, kuri perdavė automobilį jam neatlygintinai. P. T. šaukinys dispečerinėje yra „19“. Pagal iš UAB „Navector“ surinktą priešpriešinę informaciją (dispečerinėje pildomą 2013 m. sausio mėn. iškvietimų – užsakymų registrą) nustatyta, kad UAB „Navector“ dispečerinė registravo iškvietimus – užsakymus ir perdavė juos P. T.. Automobilis, kuriuo jis vykdo veiklą, pažymėtas UAB „Navector“ dispečerinės telefono numeriu „1445“. Nustatyta, kad klientams atsiskaičius už suteiktas paslaugas, P. T. išrašo FR0508 formos prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, gautas pajamas registruoja gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnale, iš kurio matyti, kad per laikotarpį nuo 2012-10-15 iki 2013-02-19 P. T. iš viso gavo 3135 Lt pajamų (b.l. 7-8).

Vilniaus apskrities VMI 2012-10-16 nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. 199289 užfiksuota, kad P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Stanevičiaus 47-2, Vilniuje, nuo 2012-10-12 vykdo individualią taksi veiklą (b. l. 9).

Iš byloje esančios 2012-11-05 bendradarbiavimo sutarties matyti, jog 2012 m. lapkričio 5 d. P. T. ir UAB „Navector“ sudarė bendradarbiavimo sutartį (b. l. 34).

Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo duomenimis P. T. nuo 2012-10-15 iki 2013-02-19 gavo 3135 Lt pajamų (b. l. 15-23).

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-15 iki 2013-02-19 lengvuoju automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė individualią taksi veiklą – vežė keleivius už atlygį, t.y. teikė taksi paslaugas, užsakymus gaudavo iš UAB „Navector“ dispečerinės, iš klientų imdamas grynuosius pinigus už pervežimą, tą patvirtina byloje esantys Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai (b. l. 24-32), minėtu laikotarpiu P. T. gavo 3135 Lt pajamų, kurios buvo registruojamos Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale (b. l. 15-23).

Iš byloje esančios 2012-11-05 bendradarbiavimo sutarties matyti, kad UAB „Navector“ įsipareigoja sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti automobilio nuomininkui informaciją apie gaunamus iš klientų automobilių nuomos užsakymus, gavęs iš kliento užsakymą, automobilio nuomininko suderinto grafiko darbo metu ryšio priemonėmis perduoda informaciją apie gautą užsakymą automobilio nuomininkui (b.l. 34).

Pažymėtina, jog, siekiant nustatyti, kokią veiklą - keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi ar automobilio nuomos su vairuotoju - faktiškai vykdė apeliantas, būtina vertinti faktines byloje nustatytas aplinkybes, pirmenybę teikiant ne tokios veiklos formai, o paslaugos turiniui. Tai, kad P. T. vykdė keleivių vežimo, o ne transporto nuomos paslaugas, patvirtina ir teikiamų paslaugų pobūdis bei trukmė. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomos trumpalaikės paslaugos, t.y. vienkartinis kliento nuvežimas iš taško A i tašką B, kas yra būdinga keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas veiklos, kuria užsiėmė P. T., pobūdį, padarė pagrįstą išvadą, kad ji savo esme atitinka keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, nes šioje veikloje yra naudojami taksi veiklai būtini atributai - iš klientų užsakymų priėmimas bei šios informacijos perdavimas racijos pagalba vairuotojui, naudojant dispečerių paslaugas; važiavimas pagal iškvietimą, keleivio vežimas jo nurodytu maršrutu.

Visos paminėtos ir aptartos aplinkybės apylinkės teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad P. T. deklaruojama veikla, t. y. automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimas, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2013 m. vasario 19 d. realiai vykdoma nebuvo. Konstatuotina, jog prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju veikla, kuriai teisėtai vykdyti teisės aktai numato mažesnius reikalavimus nei taksi paslaugos teikimui, P. T. faktiškai teikė taksi paslaugas, nors automobilis, kuriuo buvo pervežami keleiviai, tokios paslaugos teikimui nebuvo pritaikytas, t.y. automobilyje nebuvo taksometro, plafono su užrašu TAKSI buvo tvirtinamas logotipas „nuoma“, tokiu būdu siekdamas išvengti nustatytos rinkliavos už licencijos išdavimą, mokesčių į valstybės biudžetą privalomų reikalavimų vairuotojams, teikiantiems taksi paslaugas.

Kaip minėta, vienas iš esminių ATPK 173 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių yra, kad veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. T. individualią veiklą vykdė nuo 2012-10-15, Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo duomenimis P. T. nuo 2012-10-15 iki 2013-02-19 gavo 3135 Lt pajamų.: per 2012 m. spalio mėn. – 115 Lt, 2012 m. lapkričio mėn. – 290 Lt, 2012 m. gruodžio mėn. – 233 Lt, 2013 m. sausio mėn. – 1613 Lt, 2013 m. vasario mėn. – 882 Lt (b. l. 15-23). Šie duomenys neginčytinai patvirtina P. T. veiklos sistemingumą ir komercinį pobūdį.

Šių nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad P. T. pažeidimas, numatytas ATPK 173 str. 1 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.