Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-06 · Byla Nr. N-575-4871-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-06
Bylos Nr.
N-575-4871-09
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N 575 – 4871/09Procesinio sprendimo kategorija 79.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarties E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros 2006 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu E. R. už pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51² straipsnio 1 dalyje padarymą buvo paskirta 500 Lt bauda.

Šalies argumentai

E. R. 2009 m. vasario 18 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros 2006 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Taip pat E. R. prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Skunde nurodė, kad terminą skundui paduoti jis praleido dėl to, kad bijojo užsitraukti savo atžvilgiu pareigūnų nemalonę.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi E. R. prašymo netenkino ir neatnaujino termino skundui dėl ginčijamo nutarimo paduoti bei skundą atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės, kad jis nutarimo įstatymo nustatytu terminu neskundė dėl to, jog bijojo užsitraukti savo atžvilgiu pareigūnų nemalonę, nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nes šios termino paduoti skundą praleidimo aplinkės yra subjektyvios ir visiškai priklausė nuo E. R. valios.

II.

E. R. pateiktu teismui atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui dėl ginčijamo nutarimo paduoti, ginčijamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad ginčijamu nutarimu jis buvo nubaustas nepagrįstai. Teigia, kad ginčijamo nutarimo nuorašą jis gavo praėjus dešimties dienų terminui, be to, skundui surašyti buvo reikalingas advokatas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 293 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Kadangi Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūra nutarimą E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė 2006 m. rugpjūčio 17 d., todėl paskutinė skundo dėl šio nutarimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis minėtu ATPK 293 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 66 straipsnio 4 dalimi, kur nurodyta, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, buvo 2006 m. rugpjūčio 28 d., tačiau E. R. savo skundą pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2009 m. vasario 18 d. (gavimo spaudas ant skundo), tai yra praleidęs ATPK 293 straipsnyje numatytą terminą skundui paduoti.

Vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas tik nustačius svarbias termino praleidimo priežastis. Šiuose straipsniuose minimomis svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą.

Nors E. R. savo skunde nurodė, kad jis praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl to, kad bijojo užsitraukti savo atžvilgiu pareigūnų nemalonę, tačiau pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šių aplinkybių nepripažino objektyviomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra suformavęs nuostatą, jog tokios priežastys kaip neapsisprendimas, patiklumas, neryžtingumas ar nepagrįsta baimė yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą (LVAT 2004 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11–646/2004).

Pažymėtina, kad naujos E. R. nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys šiame procese neturi būti vertinamos.

Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis vertino tinkamai, tad pagrįstai ir teisėtai netenkino E. R. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. R. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius