Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajam M. L., specialistui Žydrūnui Mėgelaičiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis devynių klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Kauno miesto Lenino rajono teismo 1989-12-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 148 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams su turto konfiskavimu, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. tyčia itin žiauriai nužudė kitą žmogų. Būtent, 2008-02-07 - 2008-02-14 laikotarpyje, dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su D. J. metu, tyčia smogė jam ne mažiau kaip 54 smūgius rankomis, kojomis, kirviu, metaliniu semtuvu bei metaline šakute į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukėlė D. J. didelį fizinį skausmą, kančias ir 93 trauminių poveikių pasėkoje padarė jam kraujosruvas lūpų gleivinėje, kaklo, smakro, kairio žando, kairės akies, kairio smilkinio, pakaušio, nugaros minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas nosyje, kairės akies vokuose, viršutinėje lūpoje, kairiame petyje, kairėje alkūnėje, šlaunyse, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus nosyje, lūpose, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, krūtinėje, kairiame klube, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, blauzdose, dešinėje pėdoje, nugaroje, muštines žaizdas nosies dešinėje šnervėje, viršutinėje lūpoje, kairės ausies kaušelyje, smakre, pakaušyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kirstinę žaizdą nosies - viršutinės lūpos srityje, aklas durtines žaizdas kairiame žande, smakre, kakle, kairėje šlaunyje, kairiame klube, atvirus viršutinio žandikaulio, kairio šlaunikaulio ir kairio blauzdikaulio kūnų lūžius bei kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir smegenų skilveliuose, kraujosruvas galvos smegenų žievėje ir požievyje, dėl ko D. J. nuo sunkios galvos smegenų traumos, kas komplikavosi gavos smegenų ir plaučių pabrinkimu, mirė.

A. F. kaltu, padaręs inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino ir paaiškino, kad 2008-02-14 pas jį atvažiavęs S. S. paprašė trumpam priimti į namus bei leisti pasidėti daiktus. Pastarasis pernakvojo ir kitą dieną išvažiavo. Iš vakaro abu gėrė alkoholį. Kitą dieną pasigedo 50 litų, kurie buvo stalčiuje. Kadangi anksčiau matė, kad D. J., kuris pas jį buvo apsigyvenęs, 50 litų kupiūrą kišosi sau į kišenę, nuėjo pas jį į kambarį ir paprašė atiduoti pinigus. Šiam pasakius, kad nieko neėmė, jie apsižodžiavo, po ko D. J., kuris taip pat buvo girtas, puolė jį smaugti abiem rankomis už kaklo, nuo ko buvo likę nuospaudos. Tada jis nuo pastarojo atšoko, griebė netoli kabantį „šiūpeliuką“, kuris buvo naudojamas prie krosnies, ir sudavė juo D. J. 3-4 kartus per galvą. D. J. nuo suduotų smūgių nugriuvus, jis paėmė netoliese buvusį kirvuką ir buku jo galu trenkė nukentėjusiajam apie 5-6 kartus per kojas. Kiek tiksliai sudavė smūgių, nežino, kadangi po nemažai dienų trukusių išgertuvių buvo dar apsvaigęs. D. J. badė dar ir šakute, kad įsitikintų, ar jis tikrai nebegyvas, dūrė ja nukentėjusiajam į veidą ir pilvą. Kiek kartų dūrė, neprisimena. Ar nukentėjusysis jautė skausmą, nežino. Mano, kad pastarasis prarado sąmonę po to, kai trenkė jam „šiūpeliuku“. Sutinka, kad D. J. galėjo suduoti 54 smūgius. Kodėl tiek daug smūgių sudavė, negalėjo pasakyti, aiškino, kad buvo supykęs ir girtas. Tvirtino, jog blaivus taip nebūtų pasielgęs. Aiškino, kad taip elgdamasis negalvojo, jog nukentėjusįjį nužudys, norėjo tik primušti, nors suprato, jog taip mušdamas gali jį nužudyti. Konfliktai tarp jų kildavo ir anksčiau. Savo pinigus rado pas nukentėjusįjį, kai nutraukė jam kelnes po mušimo. Tada nukentėjusysis dar buvo gyvas. D. J. netekus sąmonės, nutempė jį už pažastų į garažą. Nukentėjusiojo kūną paliko uždengtą kampe prie garažo durų, kur jis pragulėjo 3-4 paras. Po to lavoną, paprašęs J. S. pagalbos, kartu su juo užkasė savo sklype, palei šlaitą. Šiam paaiškino, kad, susimušęs su D. J., netyčia jį užmušė. Apie nukentėjusiojo nužudymą pasakė tik J. S., o ar šis daugiau kam papasakojo, nežino. Už pagalbą jam nieko nemokėjo. Kodėl apkalbėjo S. S., paaiškinti negalėjo. Tvirtino, kad vienas nužudė D. J., ir kad būtent nuo jo suduotų smūgių pastarasis mirė. Nusikaltimas išaiškėjo, kai J. S. išgertuvių metu viską išpasakojo.

Iš parodymų patikrinimo vietoje panaudojant vaizdo įrašą protokolo (t.4, b.l. 67-69) matyti, kad kaltinamasis nurodė savo veiksmus vietoje ir taip patvirtino savo duotus parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. F. prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis M. L. parodė, kad nukentėjusysis buvo jo brolis. Kaltinamąjį pažįsta, nes brolis pas pastarąjį gyveno. Apie D. J. nužudymą sužinojo iš buvusios žmonos sesers. Brolis tik vieną kartą buvo minėjęs, kad tarp jo ir A. F. buvo konfliktas. Pas kaltinamąjį yra buvęs keletą kartų, bet su juo nebendravo, tik pasisveikindavo, kadangi pas jį atvažiuodavo aplankyti brolį. Pastarasis jam pasakojo, kad A. F. labai daug geria, ir kad jis nori išeiti iš tų namų. Paskutinį kartą D. J. matė 2008-02-07 ryte, tada jis atrodė normaliai. Kadangi apmokėjo brolio laidojimo išlaidas, palaiko pareikštą civilinį ieškinį, išskaičiavus laidojimo pašalpą.

Liudytojas G. N. parodė, kad kaltinamąjį A. F. pažįsta, nes jis gyveno tame pačiame miestelyje, taisė batus. Nukentėjusįjį D. J. taip pat pažinojo, su juo pasikalbėdavo, bare išgerdavo. Pastarasis gyveno pas A. F.. Kiek yra girdėjęs, jiedu sutarė normaliai. Apie nužudymą sužinojo iš J. S., kuris vieną kartą paprašė eiti kartu su juo paimti iš A. F. daiktus, kadangi vienas bijojo, nes žinojo, kad šis jau vieną žmogų „pakasė“. J. S. jam nesakė, kas ir kur „pakastas“, o pats tuo detaliau nepasidomėjo, nes nepatikėjo. Be to, pastarasis jam buvo užsiminęs, kad dėl to kreipėsi į policiją, ir kad dėl to niekas nesureagavo. Kai su J. S. nuėjo pas A. F., ten buvo ir daugiau žmonių, pastarasis reagavo normaliai, leido J. S. pasiimti daiktus. Pasiėmęs daiktus pastarasis išėjo, o jis, pasilikęs kartu su A. F., girtavo.

Liudytojas J. S. parodė, kad jis buvo prisiglaudęs gyventi pas A. F.. Nukentėjusįjį D. J. taip pat pažinojo, šis jį irgi kažkada buvo priglaudęs. Vieną vakarą po vykusių išgertuvių A. F. paprašė jį padėti iškasti duobę šiukšlėms. Jis sutiko, tačiau kaltinamasis pasakė, kad neturi jėgų, ir kad duobę jiedu kas kitą dieną. Po keleto dienų abu už namo šlaite iškasė duobę. Iškasus duobę, A. F. paklausė, ar nebijos padėti užkasti „nabašninką“. Jam sutikus, abu nuėjo į garažo rūsį, kur gulėjo į raudoną antklodę suvyniotas lavonas. Iš lavono veido atpažino, kad tai D. J.. Kad pastarasis negyvas, suprato iš pamėlusio veido ir sudžiūvusio kraujo. A. F. jam tuomet paaiškino, kad maždaug prieš savaitę buvo atėję trys vyrai ir „davė jam į galvą“, nuo ko D. J. mirė, daugiau nieko neaiškino. Nutempę lavoną, įmetė į duobę, užkasė ir apibarstė lapais.

Liudytojas J. P. parodė, kad kaltinamasis buvo jo kaimynas, o nukentėjusįjį D. J. pažinojo nuo vaikystės. 2008-02-06 užėjęs pas A. F., paklausė, kur yra D. J., į ką šis jam atsakė, kad pastarasis išvažiavęs darytis paso. Po kiek laiko vėl pasiteiravus apie nukentėjusįjį, A. F. paaiškino, kad jis dar negrįžęs po to, kai išvažiavo darytis paso. 2008-02-13 vakare pas kaltinamąjį vykusių išgertuvių metu D. J. nebuvo. Kitą dieną, 2008-02-14 ryte, gatvėje sutiktas J. S. atsisakė eiti pas A. F. parūkyti, nurodydamas, kad bijo ten eiti, kadangi A. F. nužudė D. J.. Visgi nuėjus pas kaltinamąjį, J. S. jam parodė vietą, kur kartu su A. F. ir jo sūnumi užkasė nukentėjusįjį. Pasilikęs pas A. F., pastarojo paklausė, ar jis nužudė D. J., tačiau kaltinamasis liepė neklausyti J. S.. Vėliau jis su J. S. apie nužudymą pranešė policijai, pareigūnai po kiek laiko rado D. J. kūną.

Iš 2008-02-18 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 9-21) matyti, kad 2008 m. vasario 18 d. apžiūrėjus A. F. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), jos teritorijoje buvo rastas ir atkastas D. J. lavonas su smurto žymėmis.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M267/08(02) (t.1, b.l. 111-123) konstatuojama, kad D. J. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma, ką patvirtina difuzinis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir smegenų skilveliuose, kraujosruvos galvos smegenų žievėje, požievyje, kirstinė, muštinės žaizdos, kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galvoje, kas komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. D. J. mirė ne mažiau kaip 3-5 paros iki jo lavono autopsijos, ką patvirtina III lavondėmių stadija, išnykęs lavoninis raumenų sustingimas puvimo žymių nebuvimas. D. J. lavone konstatuoti šie sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir smegenų skilveliuose, kraujosruvos galvos smegenų žievėje ir požievyje; kirstinė žaizda nosies -viršutinės lūpos srityje; muštinės žaizdos nosies dešinėje šnervėje, viršutinėje lupoje, kairės ausies kaušelyje, smakre, pakaušyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje; aklos durtinės žaizdos kairiame žande, smakre, kakle, kairėje šlaunyje kairiame klube; odos nubrozdinimai nosyje, lūpose, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje. kairiame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, krūtinėje, kairiame klube, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, blauzdose, dešinėje pėdoje, nugaroje; poodinės kraujosruvos: nosyje, kairės akies vokuose, viršutinėje lūpoje, kairiame petyje, kairėje alkūnėje, šlaunyse, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje; kraujosruvos lūpų gleivinėje, kaklo, smakro, kairio žando, kairės akies, kairio smilkinio, pakaušio, nugaros minkštuosiuose audiniuose; atviri viršutinio žandikaulio, kairio šlaunikaulio ir kairio blauzdikaulio kūnų lūžiai. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, atvirų kairio šlaunikaulio ir kairio blauzdikaulio kūnų lūžių. D. J. lavono kraujyje rasta 2,53 promilės, šlapime - 3,87 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumą. Visi sužalojimai, išskyrus kirstinę žaizda nosies-viršutinės lūpos srityje ir aklas durtines žaizdas, padaryti paveikus kietais bukais daiktais. Kirstinė žaizda nosies-viršutinės lūpos srityje ir viršutinio žandikaulio lūžis padaryti kertančių savybių turinčiu daiktu. Aklos durtinės žaizdos ties kairiu lūpų kampu (keturios), kairiame žande (dvylika), smakro kairėje pusėje keturios), kaklo priekiniame paviršiuje (keturios), kaklo kairiame šone (dvylika), sprande (keturios), kairės šlaunies ir kairio klubo srityse (devynios) padarytos 49 trauminių poveikių pasekoje aštriu (-ais), duriančių savybių turinčiu daiktu, tikėtina keturis ražus (dantis) turinčia šakute, 13 dūrių pasekoje.

Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, kad kairėje šlaunyje esančios muštinės žaizdos, odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos ir šlaunikaulio lūžis padaryti 2 (dviejų) ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje paveikus kietu buku, riboto paviršiaus daiktu, kurio kontaktinis paviršius buvo stačiakampio formos, gana lygiomis briaunomis, kuo galėjo būti kirvio pentis; trys odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje (stačiakampių ir trikampio formos), padaryti 3 (trijų) trauminių poveikių pasėkoje paveikus kietu buku, riboto paviršiaus daiktu, kurio kontaktinis paviršius buvo stačiakampio formos, gana lygiomis ribomis, kuo galėjo būti kirvio pentis; muštinės žaizdos kairėje blauzdoje, aplinkinė poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai, blauzdikaulio lūžis padaryti 2 (dviejų) ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje paveikus kietu buku, riboto paviršiaus daiktu, kurio kontaktinis paviršius buvo stačiakampio formos, gana lygiomis briaunomis, kuo galėjo būti kirvio pentis; pakaušio srities sužalojimai yra muštinio pobūdžio, odos išpjovose su sužalojimais yra užsifiksavę teršiminės kilmės metalizacijos geležimi pėdsakai. Neatmetama galimybė, kad tirti pakaušio srities ir dešinės šlaunies srities odos sužalojimai D. J. padaryti kirvio su kotu pentimi. D. J. pakaušio srities ir dešinės šlaunies srities sužalojimai yra muštiniai, padaryti traumavusio paviršiaus statinio kontakto būdu. Visi sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus kairio klubo srityje, padaryti kelių minučių, valandų bėgyje iki mirties. Sprendžiant pagal sužalojimų pobūdį, D. J. po kūno sužalojimų padarymo mirė 1-2 valandų bėgyje.

Teismo posėdyje specialistas Žydrūnas Mėgelaitis patvirtino šią specialisto išvadą ir paaiškino, kad sužalojimai D. J. padaryti labai artimu metu, todėl šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, kada buvo padarytas pirmas sužalojimas ir kada nukentėjusysis prarado sąmonę, tačiau tikėtina, kad tai atsitiko po suduotų smūgių į galvą. D. J., nors ir buvo girtas, skausmą jautė, o mirė nuo smūgių į galvą visumos.

Iš 2008-02-19 specialisto išvados Nr. G 701(t. 1, b.l. 132) matyti, kad A. F. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, kuri padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršiu ir yra būdinga tiesioginiam smūginiam poveikiui. Tikėtina, kad poodinė kraujosruva dešiniame skruoste galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku (2008-02-15), suduodant kumštimi. A. F. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymui.

Tad vertinant kaltinamojo aiškinimą apie nusikaltimo padarymo aplinkybes ir atsižvelgiant į teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytus bei teismo posėdžio metu patvirtintus nukentėjusiojo kūno sužalojimus, jų pobūdį, galimas atsiradimo priežastis, nėra jokio pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis, suduodamas smūgius šiukšlių kastuvėliu, kirviu, durdamas šakute bei spirdamas, padarė nukentėjusiajam virš paminėtus kūno sužalojimus, nuo kurių D. J. mirė. Iš paties kaltinamojo aiškinimo, teismo medicinos specialisto išvados seka ir tai, kad šie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti esant gyvam. Tokiu būdu, atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų didelį kiekį, panaudotus įvairius įrankius jį žalojant, sužalojimų pobūdį, darytina išvada, kad kaltinamasis, vartodamas tokį smurtą, aiškiai suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ir tuo pačiu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias, todėl jo veiksmai laikytini tyčiniais ir itin žiauriais. Virš paminėti ir aptarti įrodymai, jų visuma, įvertinant jų nuoseklumą ir tarpusavio ryšį, patvirtina, kad A. F. tyčia itin žiauriai nužudė D. J.. Tokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai visiškai atitinka ir kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p..

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas pasekmes, atsižvelgtina ir į paties kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), šiuo nusikaltimu sukelti negrąžinami padariniai ir padaryta ypatinga žala visuomenei. Lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaip asmenybė A. F. charakterizuotinas neigiamai, anksčiau teistas (teistumas išnykęs), niekur nedirbo, girtavo. Tad, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visas virš paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina itin griežta baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta, artima straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkiui, laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiojo M. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl A. F. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis turėjo palaidoti savo brolį ir dėl to turėjo 4040 litų laidojimo išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.246 str., 6.291 str., šias išlaidas privalo atlyginti kaltinamasis. Tačiau iš prašomos priteisti sumos nėra atimtos laidojimo išlaidos, kurias nukentėjusiajam kompensavo valstybė (1 MGL (130 Lt) x 8), todėl atitinkamai priteistinos nukentėjusiajam turėtos laidojimo išlaidos mažintinos.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str., 308 str.,

nusprendė:

A. F. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., ir paskirti bausmę 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę - suėmimą A. F. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Į bausmės laiką įskaičiuoti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2008 m. vasario 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš A. F. nukentėjusiajam M. L. 3000 (tris tūkstančius) litų turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate bei pateiktus Kauno apygardos teismui kartu su baudžiamąja byla, tai yra: grunto ir lapų lyginamuosius pavyzdžius, į kraują panašių dėmių lyginamuosius pavyzdžius, šešias nuorūkas, žiebtuvėlį, tris 0,33 l talpos tuščius butelius, vieną 0,5 l talpos tuščią butelį, du 0,2 l talpos tuščius butelius, kamštelį nuo alaus, šepetį su plaukais, linoleumo fragmentą, pagalvės fragmentą su dėme, panašia į kraujo, kilimo fragmentą, biologinės kilmės pėdsaką nuo slenksčio, medžiaginį maišelį, kirvio kotą, kirvį su nulūžusia koto dalimi, 8 šakutes, 11 seilių lyginamųjų pavyzdžių, D. J. plaukų lyginamuosius pavyzdžius ir nagų nuokarpas, kirvį mediniu kotu ir metalinį semtuvą (kastuvėlį), nukentėjusiojo D. J. drabužius - apatines kelnaites, megztinį be rankovių, megztinį ilgomis rankovėmis, marškinėlius, porą batų – kaip beverčius sunaikinti.

Dvi vaizdajuostes, mobiliojo ryšio telefoną „Siemens M55“ (kaip neturintį ryšio su šia baudžiamąja byla) grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.