Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-193/2007 m.

Teisėja Rūta Rastenienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

2007 m. gegužės 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. L. gynėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-03-01 nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

L. L. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. gruodžio mėn. pradžioje, nenustatytą dieną ir valandą prie degalinės „Neste Lietuva“, esančios adresu (duomenys neskelbtini, Panevėžyje, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo 2,187 g. narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai gabeno iki S. D. ir S. G. g. 5 namo pirmos laiptinės, Panevėžyje, kur visą įgytą ir gabentą narkotinę medžiagą laikė iki 2005-12-23 d. 20.20 val., 0,684 g. laikė iki 2005-12-29 16.30 val. Tęsdamas anksčiau pradėtą veiką, L. L. 2005-12-23 20.20 val., paėmęs iš S. D. ir S. G. g. 5 namo rūsio, Panevėžyje, 1,503 g. neteisėtai įgytos, gabentos ir laikytos narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, neteisėtai gabeno ją iki S. D. ir S. G. g. namo Nr. 5 pirmos laiptinės, pirmo aukšto, Panevėžyje, ir ją visą neteisėtai už 80 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos modelį. Tęsdamas anksčiau pradėtą nusikalstamą veiką, kaltinamasis L. L. 2005-12-29 16.30 val., paėmęs iš S. D. ir S. G. g. 5 namo rūsio, Panevėžyje, 0,684 g. neteisėtai įgytos, gabentos ir laikytos narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, neteisėtai gabeno ją iki (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, ir ją visą neteisėtai už 40 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos modelį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo L. L. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.

Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad tai, jog nenustatytas asmuo, iš kurio L. L. įgijo narkotinę medžiagą, sutrukdė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybės byloje buvo tiriamos paties L. L. parodymų pagrindu. Jis, sulaikytas po narkotinės medžiagos pardavimo pirmosios jo apklausos metu, nurodė, kad narkotinę medžiagą įsigijo savo reikmėms iš asmens įvardinto (duomenys neskelbtini), ją įsigijo be jokios prievartos ar smurto jo atžvilgiu, po narkotinių medžiagų įgijimo persigalvojo ir nutarė jas parduoti, ką ir padarė (t.2, b.l. 94-96). Vėlesnėse apklausose įtariamuoju ir teisme ėmė teigti įsigijęs narkotinę medžiagą iš matymo pažįstamo asmens įvardinto „Minke“ dėl pastarojo pavartotos jo atžvilgiu fizinės ir psichinės prievartos, apie šį asmenį nurodydamas tik tiek, kad susitikdavo su juo naktiniuose klubuose, vėliau bendravo mobiliu telefonu, kuriuo senus duomenis ištrynė, o naujo numerio nurodyti negali (t.2, b.l. 111-113), teismo posėdyje nurodė, kad jo žiniomis minimas (duomenys neskelbtini) yra miręs. L. L. iš jam ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktų asmenų, linkusių į teisėtvarkos pažeidimus nuotraukų asmens, pravarde „Minkė“, neatpažino (t.2, b.l. 102).Tokiu būdu, ikiteisminio tyrimo metu, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, buvo imtasi visų įmanomų priemonių L. L. nurodytam asmeniui nustatyti ir toks asmuo nebuvo nustatytas ne dėl formalių pareigūnų veiksmų, o dėl paties L. L. parodymų prieštaringumo ir neinformatyvumo. Apelianto teiginys, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nuėjo lengviausiu keliu, parašydami pažymą, jog asmens pravarde „Minke“ nustatyti nepavyko, bylos duomenimis nepagrįstas, nes tokios pažymos byloje iš viso nėra. Apylinkės teismas nuosprendyje įrodymus pagrįstai įvertino atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis L. L. būtų veikė kieno nors verčiamas, nesant jo atžvilgiu jokios realios kitų asmenų psichinės ar fizinės prievartos.

Atmestini ir apelianto argumentai, kad L. L. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis. Kaltininko vaidmuo kaip antraeilis gali būti tik nusikalstamose veikose, padarytose bendrininkaujant. Nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje L. L. nėra inkriminuotas, iš teismo nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad L. L. buvo aktyvus nusikalstamos veikos vykdytojas, ir jo vaidmens nusikalstamos veikos padaryme laikyti antraeiliu nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d. nustatyta, kad provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Apylinkės teismas nuosprendyje atsižvelgdamas į ištirtus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad L. L. narkotines medžiagas įsigijo ir jas parduoti ketino dar iki susitikimo su policijos pareigūnu, veikusiu pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, narkotines medžiagas pardavė veikdamas laisvai ir jo veiksmų pasirinkimo laisvės policijos pareigūnai neapribojo. Policijos pareigūnų veiksmų, kuriais būtų apribota L. L. veiksmų pasirinkimo laisvė, gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė. Iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnai veikė pagal nustatyta tvarka prokuroro sankcionuotą nusikalstamos veikos imitavimo modelį, iš teismo nuosprendyje aptartų įrodymų (vaizdo ir garso įrašų) matyti, kad parduoti narkotines medžiagas L. L., asmens, veikusio pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį nebuvo spaudžiamas, aktyviai skatinamas ar kurstomas šią veiką padaryti. Policijos pareigūnų, veikusių pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, prašymas parduoti narkotines medžiagas, nesant spaudimo, aktyvaus skatinimo ar kurstymo padaryti nusikalstamą veiką, nelaikytinas provokacija, todėl apeliacinio skundo teiginys, jog policijos pareigūnai, pažeisdami Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. garantuotą teisę į teisingą procesą, o taip pat BPK 158 str. 4 d., 159 str. 3 d. bei Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d. reikalavimus, sukurstė L. L. parduoti narkotines medžiagas bei taip padaryti nusikalstamą veiką, todėl tokiu būdu gauti duomenys, BPK 20 str. 4 d. prasme, negalėjo būti laikomi įrodymais, nepagrįstas ir atmetamas.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę L. L., atsižvelgė į L. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei nusikalstamos veikos stadiją (padarytas tyčinis, sunkus nusikaltimas, šis nusikaltimas baigtas), tinkamai įvertino L. L. asmenybę (neteistas, yra jauno amžiaus, mokosi, charakterizuojamas teigiamai), atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei kitas BK 54 str. numatytas aplinkybes. BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl bausmės rūšį –laisvės atėmimą apylinkės teismas L. L. paskyrė tinkamai.

BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog L. L. prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei į kitas aplinkybes, jam paskyrė minimalią BK 260 str. 1 d. numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog L. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.

BK 75 str. numatyta, jog teismas gali atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. K. (duomenys neskelbtini) nuteistas už sunkų nusikaltimą, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti nėra teisinio pagrindo.

L. L. gynėjo A. B. apeliaciniame skunde dėstomais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį ir švelninti L. L. paskirtą bausmę, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

L. L. gynėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.