- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-27
- Bylos Nr.
- 2-2508-323/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00817-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- UAB DK ,,PZU Lietuva“
- Atsakovas
- UAB ,,Stevita“
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis, Rimondas Kuzminas
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo atstovui advokatui Rimondui Kuzminui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB ,,Stevita“ dėl turtinės žalos regreso tvarka priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašo teismo priteisti iš atsakovo 4460,40 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.3-5).
2011-04-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį visiškai patenkino(b.l.46-47).
2011-05-18 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl 2011-04-27 sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašo teismo 2011-04-27 sprendimą už akių peržiūrėti, taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti(b.l.50-52). Nurodė, kad atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal draudimo sutartį AYAS 01 7043990. Paaiškino, kad LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. įtvirtina draudiko teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, tačiau ši norma nėra imperatyvi, draudikas dėl vėlavimo mokėti įmokas nereiškė jokių pretenzijų, priėmė visas pavėluotai sumokėtas įmokas, tuo pagrindu ieškinys netenkintinas. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
2011-06-17 Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi panaikino sprendimą už akių, tuo pagrindu, kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui(b.l.78).
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašo teismo pareiškimą atmesti, ieškinį patenkinti. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 7043990, kuri įsigaliojo 2008 m. rugsėjo 27 d. Draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį atsakovas draudimo sutartyje nustatytu laiku nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos. Draudimo apsauga transporto priemonei buvo taikoma, kadangi atsakovas nebuvo informavęs ieškovo apie sudarytos draudimo sutarties nutraukimą ar sustabdymą. Atsakovui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdraustai transporto priemonei padarius žalą, ieškovas įgijo teisę iš atsakovo susigrąžinti išmokėtas dėl padarytos žalos sumas. Taip pat nurodė, kad nesutinka, jog praleistas ieškinio senaties terminas(b.l.74-76).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas draudimo išmoką dėl eismo įvykio, įvykusio 2009 m. sausio 29 d. Esekse, Jungtinėje Karalystėje, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė WAUHALL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o autoįvykio kaltininku pripažintas vairuotojas A. L., vairavęs automobilį MAN TGA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį atsakovui, sumokėjo pagal 2008-08-28 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 01 7043990, kuri įsigaliojo 2008-09-27 (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 9 str. 1 d.)(b.l.10-11). Ieškovas 2008-08-28 draudimo sutartį laikė galiojančia visu sutartyje nustatytu laikotarpiu, nepaisant to, kad eilinės draudimo įmokos nebuvo įmokėtos, t.y draudikas nepasinaudojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 str. 2 d. suteikta teise nutraukti sutartį ar Draudimo įstatymo 80 str. įtvirtinta draudimo apsaugos sustabdymo teise. Draudėjas taip pat nepareiškė noro nutraukti sudarytą draudimo sutartį, nes nepasinaudojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 str. 1 d. nustatyta teise nutraukti draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjus draudiką ne mažiau kaip prieš 15 d. iki numatomo sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta draudimo sutartis AYAS Nr. 01 7043990 draudiminio įvykio metu buvo galiojanti. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 6 d. draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudiminis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Todėl draudikas lieka atsakingas už draudiminę apsaugą ir tuo atveju, jei draudėjas nesumokėjo draudimo įmokos nustatytu laiku. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovas pagrįstai atlygino žalą(b.l.18-19,26-31,32,33). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. jei draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala ar žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo, išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Pažymėtina, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Tačiau transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo11 str. 7 d. numato vieną iš išimčių, kai draudikas turi teisę pareikšti tokį reikalavimą –jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudimo išmokėtas sumas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovui 2009-09-04 išmokėtą 4460,40 Lt draudimo išmoką dėl 2009-01-29 draudiminio įvykio(b.l.32,33).
Nagrinėjamu atveju draudėjo pareiga grąžinti draudimo išmoką kyla iš draudimo sutarties pažeidimo – savalaikio draudimo įmokos nesumokėjimo. Vertinant teisinių santykių pobūdį, pažymėtina, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka pilnai nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Nagrinėjamoje byloje draudiko išmoka visiškai atlygino nukentėjusiojo nuostolius, todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. pagrindu atsirado draudiko teisė reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų draudėjas, laiku nesumokėjęs draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui, kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, t. y. tokiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas pagal CK 1.125 str. 7 d. nuostatas. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t.y. draudimo išmokos išmokėjimo momento (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis 3K-3-382-2009). Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pradžia nagrinėjamoje byloje – draudimo išmokos išmokėjimo nukentėjusiajam diena – 2009-09-04, kai buvo padarytas banko pavedimas (b.l. 33); ieškovas kreipėsi į teismą 2011-01-24, t. y. praleido vienerių metu ieškininės senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad praleistas vienerių metų ieškininės senaties terminas ir yra atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį, ieškinys atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes šalis, kurios naudai priimtinas sprendimas, jas įrodančių dokumentų nepateikė ir neprašė jų priteisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais,
nusprendžia:
taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovės UAB DK ,,PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB ,,Stevita“ dėl turtinės žalos regreso tvarka priteisimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.