Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam E. K., jo gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei, įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei L. K.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gitanai Jonušienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)d. Vilniuje, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi vaikų socializacijos centre „Širvėna“ 9 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas 2015-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06:00 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. apiplėšė panaudojęs specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, o būtent: 2015-09-17 apie 14:30 val. mokyklos, esančios Pakalnės g. 3, Vilniuje, kieme, veikdamas kartu su R. R., kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pareikalavo E. K. atiduoti tefloną, bei grasino jam papurkšti ašarinių dujų į akis, E. K. atsisakius atiduoti telefoną, R. R. papurškė E. K. ašarinių dujų į veidą, taip atimdamas galimybę priešintis, po to R. R. paėmus iš E. K. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 520“ 150 eurų vertės, jis kartu su R. R. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam E. K. priklausantį 150 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną ir padarė 150 eurų turtinę žalą, kuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisme kaip kaltinamasis E. K. paaiškino, kad supranta jam pareikštą kaltinimą, neprisipažįsta padaręs kaltinime nurodytus veiksmus. Paaiškino, kad su R. nuėjo į mokyklą, buvo pamokoje. Po to išėjo iš mokyklos ir R. paėmė tą telefoną. Tada išvažiavo abu namo. Į mokyklą atėjo šiaip. Tai buvo praeitais metais, jų pabaigoje, mokslo metai jau buvo prasidėję. Į mokyklą prie Tauro kalno ėjo dviese su R. R., tada buvo apie pirma valanda dienos. Vyko pamoka. Pamokoje pabuvo pusė valandos. Po jos išėjo į lauką, kur buvo daug žmonių. Gavosi taip, kad R. R. paėmė telefoną. Iš kur lauke atsirado nukentėjusysis, nežino, jis su nukentėjusiuoju nebendravo. R. paėmė tą telefoną ir viskas. Jis paprašė paskolinti telefoną. Tačiau nukentėjusysis nesutiko. Tada jis iš jo paėmė telefoną. R. pagąsdino, kad papurkš dujų, tada buvo atiduotas telefonas. Kaltinamasis tuo metu buvo netoli: 1-2 m. atstumu. Nukentėjusysis telefoną atidavė, kai jį pagąsdino dujomis. Kaltinamasis tuo metu stovėjo, o kai telefonas buvo paimtas, kaltinamasis išvažiavo į namus. Telefonas liko pas R. R., kaltinamasis jo net rankose nelaikė. Kortelė liko pas nukentėjusįjį, jis ją išsiėmė. Iš pradžių iš nukentėjusiojo buvo prašyta, kad jis atiduotų telefoną. Jis nesutiko. Kai pagąsdino dujomis, nukentėjusysis pats išsiėmė sim kortelę ir atidavė telefoną. Tai buvo telefonas Nokia Lumia, juodos spalvos, išmanus. Kaltinamasis telefono nelaikė rankose. Rojus juo negalėjo naudotis, nes buvo kodas. Mintis paimti telefoną kilo ne kaltinamajam. Jis žinojo, kad Rojus turi dujų balionėlį. Kaltinamasis kažką nukentėjusiajam sakė tuo metu kai R. ėmė iš jo telefoną, tačiau ne apie telefoną. Teigė, kad R. balionėlį tik išsitraukė ir pagąsdino, tačiau juo nepurškė. Į pagrobtą telefoną kaltinamasis savo sim kortelės nedėjo. Rojus nukentėjusiajam pasakė, kad jis gaus dujų, kaltinamasis smurto nenaudojo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. K. paaiškino, kad jis 2015-09-17 apie 14:30 val. kartu su R. R. buvo mokykloje netoli Tauro kalno. Ten prabuvo pusvalandį, nepilną pamoką. Mokykloje R. R. pamatė vaikiną, kurį visi vadino K., ir pas jį telefoną ir nusprendė jį pasiimti. Po pamokos visi išėjo į lauką, R. R. priėjo K. ir paprašė paskolinti telefoną. E. K. buvo apie 5 metrų atstumu nuo jų ir nieko nesakė. K.atsisakė paskolinti telefoną. R. R. iš kišenės ištraukė telefoną ir papurškė, taikydamas į Kurilą, bet nepataikė. T. K. išsigando ir atidavė savo telefoną. Tada jis su R. R. išėjo iš mokyklos iš važiavo link savo namų, pakeliui apžiūrėjo telefoną. Telefonas buvo be kortelės, nes K. prieš atiduodamas telefoną ją išsiėmė. Ji buvo juodas, liečiamu ekranu, ant jo buvo uždėtas kodas. Telefoną pasiliko R. R., kur jį vėliau padėjo, nežino. Jis telefonu nesinaudojo, nes buvo kodas, nedėjo į jį jokių kortelių. Apie tai, kad R. R. turi balionėlį jis nežinojo, neprisimena, ar R. R. grasino papurkšti dujomis iki kol išsitraukė balionėlį ar aplamai grasino. Jis negrasino, telefono neėmė (t. 1, b. l. 162-164).

Apklaustas kaip nukentėjusysis E. K. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Liudytoją R. R. iki įvykio matė tik vieną kartą. Vyko 7-a pamoka. Jie atsisėdo antrame suole. Kaltinamasis pradėjo kalbą apie nukentėjusiojo telefoną. Nukentėjęs pasakė, kad telefonas blogas. Jie vis tiek klausė, koks pas jį telefonas. Nukentėjusysis parodė jiems telefoną ir įsidėjo į kišenę. Pasibaigus pamokai mokytoja visus vaikus paleido. Jie pristojo prie nukentėjusiojo koridoriuje. Jie jam grasino ašarinėmis dujomis ir sakė, kad atims telefoną. Nukentėjęs išėjo į lauką. Jie jį sustabdė, sakė atiduoti telefoną. Nukentėjusysis telefono neatidavė. Jie jam papurškė dujų, kurių šiek tiek kliuvo ant veido. Negalėdamas kvėpuoti (serga astma), jis atidavė telefoną. Telefoną atidavė vienam iš jų, tačiau nematė, neįsižiūrėjo, kuris iš jų jį paėmė. Prieš atiduodama telefoną nukentėjusysis greitai išsitraukė sim kortelę. Galvojo, kad ją dar panaudos, tačiau vėliau ją išmetė stotelėje. Kaltinamasis klasėje prašė parodyti telefoną. Jis prašė nukentėjusiojo paskolinti telefoną, tačiau nukentėjęs atsisakė, tai daryti. Telefoną laikė kišenėje. Jis nebuvo matomas. Vėliau atrodo, kad kaltinamasis ėjo iš galo. Kieme jie abu pristojo prie nukentėjusiojo. Iš pradžių jie prašė paskolinti telefoną, vėliau atiduoti. Grasino dujomis bei, kad sumuš. Atiduoti telefoną prašė abu. Grasino ir kaltinamasis ir R.. Kaltinamasis sakė, kad sumuš, o R. - kad papurkš dujomis. Kai purškė dujas, nukentėjusysis spėjo užsidengti, tačiau ant kaklo ir lūpos liko paraudonavimai. Telefoną atidavė, nes kai papurškė dujų, išsigando, kad neuždustų, nes serga astma. Kai iš nukentėjusiojo atėmė telefoną, visi jie stovėjo šalia išėjimo- tokiame kampelyje. Kieme dar buvo kokie 5 paaugliai. Jie viską matė, bet ignoravo, nekreipė į juos dėmesio. Nukentėjusysis nesikreipė į juos pagalbos, nes pagalvojo, kas tie paaugliai yra pažįstami su kaltinamuoju ir R.. Kai atidavė telefoną, kaltinamasis iš karto pasišalino. Jis nepasakė pusės to, kas buvo. Netiesa, kad kaltinamasis nedalyvavo, kadangi jis prašė nukentėjusiojo atiduoti telefoną. Telefoną sugrąžino tyrėja. Kiek jis kainuoja nežino. Tai juodas, kvadratinis telefonas, išmanus, ant jo buvo guminis dėkliukas pilkai juodos spalvos. Ant telefono klaviatūros buvo uždėtas apsaugos kodas.

Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu E. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teismo posėdyje (t. 1, b. l. 22). Šioje apklausoje jis nurodo du vaikinus, kurie iš jo atėmė telefoną. Vienas iš jų buvo žemesnis apie 160 cm. Ūgio, o kitas aukštesnis apie 170 ūgio. Kaltinamasis E. K. yra aukštesnis, o R. R. yra žemesnis. Nukentėjęs nurodo, kad aukštesnis vaikinas klausė jo, ar jis turi telefoną ir koks jis, reikalavo jį parodyti. Lauke pasakius, kad vaikinams telefono neduos, jie pardėjo grasinti, aukštesnis pasakė, kad telefoną atiduotų geruoju, o žemesnis pasakė, kad jeigu neatiduos tai jie jį sumuš ir jis gaus dujų. Neatidavus telefono žemesnis vaikinas iš striukės kišenės ištraukė dujų balionėlį ir pradėjo purkšti. Nukentėjęs išsigandęs , kad jį sužalos iš kišenės ištraukė telefoną ir atidavė žemesniam vaikinui (t. 1, b. l. 22, 24-25). Savo parodymus nukentėjęs patvirtino parodymų atpažinti pagal asmens nuotrauką metu, kurių metu jis iš pateiktų atpažinimui fotonuotraukų atpažino E. K., kaip aukštesnio ūgio vaikiną, kuris kartu si vaikinu „D.“ papurškė dujų ir pagrobė telefoną (t. 1, b. l. 26-27). Taip pat iš parodytų fotonuotraukų atpažino R. R. kaip asmenį pravarde „D.“, kuris papurškė dujų ir kartu su kitu nepažįstamu vaikinu pagrobė jo telefoną (t. 1, b. l. 28-29).

Apklaustas kaip liudytojas įstatyminis nukentėjusiojo atstovai bei civilinis ieškovas E. K. paaiškino, kad iš bylos dalyvių pažįstu tik sūnų. Ši byla iškelta dėl apiplėšimo. Antrą valanda dienos sūnus grįžęs iš mokyklos pasakė, kad iš jo atėmė telefoną. Liudytojas jam pasakė, kad kitą dieną nuvyks į mokyklą ir išaiškinsime. Nuvažiavus į mokyklą paaiškėjo, kad telefoną atėmė ne mokiniai iš mokyklos. Vienas iš sūnaus klasės mokinių pasakė, kad jis juos pažįsta. Pasakė, kad jie atėmė telefoną. Jis viską matė. Liudytojas paklausė jo, kodėl jis jų nesustabdė. Jis atsakė, jog jų bijo. Tada jis davė liudytojui D. telefoną. Kitą dieną liudytojas paskambino jo klasiokui ir paprašė atsiųsti D. telefoną. Jis atsakė, kad nereikia siųsti telefono, kad jis kartu su juo ir perdavė telefoną Džiugui. D. telefonu liudytojas sakė, kad „atsitiko toks įvykis- apiplėšei, atėmei telefoną, todėl susitinkame ir atiduosi man telefoną“. Jis liudytojui atsakė, kad telefonas jam buvo atiduos, tada liudytojas pasakė, jog sūnus negalėjo jam atiduoti telefono. D. teigė, kad telefono neatiduos ir kad gali liudytojui pridaryti problemų. Tada nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Kai sūnus grįžo iš mokyklos, jis buvo apsiašarojęs. Liudytojas klausė jo, kodėl jis atidavė telefoną. Jis sakė, kad išsigando, nes pradėjo dusti, todėl atidavė telefoną, ant sūnaus veido liudytojas žymių nematė. Telefonas buvo grąžintas, todėl civilinio ieškinio liudytojas atsisako.

Apklaustas kaip liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino iš esmės analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 20).

Liudytoja L. K. pasinaudojo savo teise teisme atsisakyti duoti parodymus.

Apklaustas kaip liudytojas R. R. teismo posėdyje paaiškino, kad žino, jog byla nagrinėjam dėl telefono vagystės. Pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį. Su kaltinamuoju susipažino mokykloje. Jį pažįsta metus laiko, bet mokosi skirtingose klasėse. Nukentėjusįjį žino, nes jis mokosi liudytojo draugo- L. klasėje. Jis su E. atėjo į mokyklą. Pamatė, kad nukentėjusysis turi liečiamą telefoną. Pasakė nukentėjusiajam, kad jis atiduotų telefoną. Jis nedavė, tada jis papurškė dujų, paėmė telefoną ir jie išėjome. Viskas. Vėliau jie paprašėme žmogaus, kad jis parduotų telefoną. Telefonas buvo parduotas po dviejų dienų. Mokykla, kurioje buvo su kaltinamuoju yra komunalinė mokykla, ji yra centre, į mokyklą jie atvažiavome. Kaltinamojo ir liudytojo mokykla yra Viršuliškėse. Į komunalinę mokyklą atėjo pas draugą L.. Telefoną pamatė, kai buvo prie mokyklos. Tada priėjo prie nukentėjusiojo ir pasakė, kad atiduotų telefoną. Jis neatidavė, tada liudytojas papurškė dujų, paėmė telefoną ir išėjo. Teigė, kad prašė telefoną paskolinti dviem dienom. Kai liudytojas paėmė telefoną E. stovėjo, jis išsiskyrė su E. po kelių valandų, kai paėmė telefoną. Telefonas liko pas liudytoją, liudytojas į jį įsidėjo savo SIM kortelę. Neprisiminė, ar dėjo į telefoną E. SIM kortelę. SIM korteles dėjo, nes norėjo pažiūrėti, ar yra kodas. Kodas telefone buvo. Po to kodą liudytojas nuėmė, o tada pardavė telefoną. Pamokoje mokykloje buvo. Jie sėdėjo gale, E. sėdėjo prie liudytojo, E. (nukentėjęs) sėdėjo priešais. Pamokoje kalbėjo apie telefoną, apie jį kalbėjo liudytojas, E. nieko nesakė. Mintis paimti telefoną kilo, kai liudytojas jį pamatė prie mokyklos. Planavo jį paimti po pamokos. Dujų balionėlį liudytojas nusipirko Gariūnuose, jį turėjo 3-4 mėnesius. Kai paėmė telefoną, dujų balionėlį panaudojo, purškė į E.. Telefone buvo kortelė, ji tikriausiai buvo nukentėjusiojo. Nežino, ar Erikas žinojo, kad liudytojas turiu balionėlį. Kad ketina pagrobti telefoną E. pasakė, kai dar buvo mokykloje. E. buvo tas pats, kai pasakė, kad jis paims telefoną. Teigė, kad SIM kortelę, kuri buvo telefone, išmetė. Erikas nukentėjusiajam negrasino, turbūt matė, kad jis purškia balionėliu. Telefoną pardavė lombarde. Paprašiau nepažįstamo žmogaus, už telefoną gavo 30 eurų, juos išleido liudytojas, E. K. jų nedavė. Teigė, kad telefoną paėmė jis, R. R.. Pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t 1, b. l. 135, 137-138), nurodė, jog negali patvirtinti, kad E.siūlė pavogti telefoną, teigė, kad pagarsinti parodymai yra ne jo, jis nežino K. telefono numerio, neprisimena, kad būtų davęs tokius parodymus.

Iš 2015-12-09 ranka rašyto rašto, kuris pasirašytas R. R., matyti, jog jis nurodė, kad su E. K. atėjo prie mokyklos pas draugą ir R. R. pamatė pas E. liečiamą telefoną. Pasiūlė E. jį pavogti, jis sutiko. Kai baigėsi pamoka, jis nuėjo prie K. ir pasakė, kad atiduotų gražiuoju. Jis pasakė, kad neduos, tada išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė jam, paėmė telefoną ir pabėgo. Po dviejų dienų telefoną pardavė lombarde už 20 eurų (t. 1, b. l. 135). Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu R. R. paaiškino, kad E. K. pažįsta, pastaruoju metu mažai bendrauja. Šiais metais, jau buvo prasidėję mokslo metai, jis su E. K. nuvyko į Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą pas pažįstamą L. K.. Ten pas vaiką, kurį visi vadino K., buvo telefonas liečiamu ekranu juodos spalvos. R. R. pasiūlė E. K. pavogti tą telefoną ir jis sutiko. Pasibaigus pamokoms visi buvo prie mokyklos, jis su E. priėjo prie K. ir R. R. pasakė jam, kad atiduotų telefoną gražiuoju, bet jis pasakė ne. Tada R. R. išsitraukė su savimi turėtą dujų balionėlį, bei papurškė juo K. į akis, bet nepataikė, nes tarp jo su E. ir K.buvo atstumas apie metrą. Tada pagriebė K. iš rankų telefoną ir abu pabėgo. R. R. nuvažiavo į savo namus, o E. K. į savo. Telefone buvusią kortelę išmetė, dujų balionėlį taip pat išmetė. Telefonu tris dienas naudojosi su savo numeriu (duomenys neskelbtini). Taip pat E. buvo į telefoną įdėjęs savo kortelę, kurio numerio nepamena, bet paskutiniai skaičiai 711. Įdėjus kortelę paaiškėjo, kad ant telefono uždėtas kodas. Jį nunešė į lombardą, kur pardavė kažkoks narkomanas. Už telefoną gavo 20 eurų, iš kurių 5 davė narkomanui. Kad R. R. turi balionėlį Erikas seniai žinojo, prieš pagrobiant telefoną nesitarė, kaip jį pagrobs, tačiau vogti susitarė abu. Abu priėjo prie nukentėjusiojo, abu grobė, tačiau vėliau kažkodėl E. K. atsisakė paimti pinigus (t. 1, b. l. 137-139).

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog buvo padaryta kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika.

Iš 2015-09-18 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2015-09-18 E. K. kreipėsi į Vilniaus apskr. VPK 2 PK pranešdamas, jog 2015-09-17 apie 15:00 val. namo grįžo sūnus Er. ir pasakė, kad jį apiplėšė – atėmė jam priklausantį telefoną Nokia 520, kurio vertė 150 eurų. Jis pasakė, kad prie mokyklos du vaikinai jam papurškė dujų į veidą ir jis išsigandęs atidavė jiems telefoną. Jis taip pat sakė, kad jį apiplėšė L. K. draugas (t. 1, b. l. 10-12).

Iš nukentėjusiojo E. K. apklausos matyti, kad jo telefono numeri įvykio metu buvo(duomenys neskelbtini). Iš šio telefono numerio priklausomybės nustatymo matyti, kad telefono aparato, kuriame buvo naudojamas šis numeris, IMEI yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 39). Atlikus šio IMEI numerio kontrolę nuo 2015-09-17 12:00 val. matyti, kad 2015-09-17 15:00 val. į šį telefono aparatą buvo įdėta kortelė, kurios telefono Nr(duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41-42). Iš Šio telefono numerio kontrolės matyti, kad jis naudojamas telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45). Iš L. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad E. K. naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Su telefono apartu IMEI (duomenys neskelbtini) taip pat naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris registruotas UAB “K.“ vardu, o šios įmonė darbuotojas yra K. B., kuris yra E. K. motinos sugyventinis ir iš L. K. apklausom matyti, kad telefono numriu (duomenys neskelbtini) naudojasi visi jos šeimos nariai, taip pat ir E. K. (t. 1, b. l. 50, 64, 66, 70-72, 73).

Iš R. R. telefono numerio (duomenys neskelbtini)patikrinimo duomenų matyti, kad šis telefono numeris nebuvo naudojamas su telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), t. y. iš E. K. paimtu telefono aparatu (t. 1, b. l. 74-76).

Iš prekių paslaugų pirkimo – pardavimo kvito matyti, kad 2015-09-22 telefonas (duomenys neskelbtini) kurio IMEI (duomenys neskelbtini), už užstatą buvo įkeistas (t. 1, b. l. 87).

Iš 2015-12-11 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad O. R. pateikė ikiteisminiam tyrimui mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 88). Šis telefonas buvo apžiūrėtas surašant 2015-12-11 apžiūros protokolą apžiūros metu nustatyta, kad jo IMEI yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 89-91). Po apžiūros telefonas grąžintas E. K. (t. 1, b. l. 92).

Vaiko teisių atstovė- Gita Jonušienė teismo posėdyje paaiškino: kaltinamojo šeima yra žinoma tik dėl E. K. nusikalstamos veikos. Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Mama tik viena kartą bausta administracine tvarka. Dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų nuo 2015 m. sausio 27 d. jam paskirta vidutinės priežiūros priemonė- apgyvendinimas Biržuose. Buvo mokyklos nelankymo problemos. Kaltinamojo atžvilgiu buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas (15-a ikiteisminių tyrimų). Buvo skirtas suėmimas. Mokosi 9-oje klasėje. Iš 186 pamokų praleido 40. Mama skundėsi dėl vaiko elgesio.

Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, t. y. veikdamas kartu R. R., kuris veikos atlikimo metu nebuvo sulaukęs įstatymo numatyto amžiaus baudžiamajai atsakomybei kilti, pareikalavo iš nukentėjusioji E. K. atiduoti telefoną, bei pagrasino panaudoti dujas. Nukentėjusiajam atsisakius atiduoti telefoną R. R. papurškė E. K. ašarinių dujų į veidą, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis ir E. K. bujodamas dėl savo sveikatos atidavė savo mobilioji ryšio telefoną Nokia 520 150 eurų vertės. Kaltinamasis teigia, kad jis neketino atimti iš nukentėjusiojo telefono, jis nereikalavo iš jo telefono ir nežinojo, kad R. R. turi dujas. Tačiau tai paneigia byloje ištirti įrodymai. Nukentėjusysis E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtai parodė, kad telefoną atiduoti reikalavo abu – tiek E. K., tiek R. R., abu buvo kartu ir tuo metu, kai R. R. pagrasino papurkšti dujomis bei jas papurškė, o atidavus telefoną abu kartu pasišalino. Tai kad E. K. padarė kaltinime nurodytus veiksmus patvirtina ir R. R. paaiškinimai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Teisme R. R. teigė, kad jis vienas sumanė atimti ir E. K. telefoną, o E. K. tai buvo tas pats ir kad jis vienas jį atėmė, o E. K. tame nedalyvavo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose jis nuosekliai tvirtino, kad su E. K. susitarė atimti ir E. K. telefoną, kad abu jį reikalavo iš nukentėjusiojo, kad kai R. R. pagrasino atiduoti telefoną arba nukentėjęs gaus dujų, E. K. stovėjo šalia. Taip pat R. R. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad E. K. žinojo, jog R. R. turi dujų balionėlį. Iš 2015-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad E. K. juo nuteistas kartu su D. L., kuris nuteistas už tai, kad kartu su R. R. grasindami panaudoti ašarines dujas ir panaudodami fizinį smurtą atėmė iš nukentėjusiojo telefoną. Šios veikos padarytos 2015-04-21 ir 2015-04-22 dienomis. Taigi, R. R. jau tada turėjo dujų balionėlį. Be to, teisme nagrinėjama baudžiamoji byla kurioje kaltinimas pareikštas E. K. dėl veiksmų padarytų kartu su R. R. (Nr. N1-324-576/2016), taigi E. K. su R. R. bendrauja ilgą, todėl galėjo žinoti, kad jis turi dujų balionėlį. Be to, teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais, kad kieme reikalaujant iš jo telefono ir grasinant panaudoti dujas, E. K. visada buvo šalia R. R.. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent E. K. telefono kortelė buvo įdėta į pagrobtą telefoną iš karto po jo pagrobimo, o tokių duomenų, kad telefonu su savo kortele būtų naudojęsis R. R., byloje nėra. Be to, nukentėjęs nurodė, kad atiduodamas telefoną, jis savo kortelę iš jo išsiėmė, tuo tarpu R. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad tai jis išėmė kortelė iš išmėtė, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu būtent E. K. nurodė šią detalę, kad pats nukentėjęs kortelę išsiėmė prieš atiduodamas telefoną ir telefonas jiems buvo atiduota būtent be kortelės. Ikiteisminio tyrimo apkalusioje E. K. taip pat nurodė, kad R. R. panaudojo dujas, t. y. papurškė jomis, tačiau nepataikė. Tai rodo, kad E. K. dalyvavo užvaldant telefoną, reikalavo jį atiduoti, buvo kartu grasinant panaudoti dujas, bei papurškiant jas, taip pat už valdžius telefoną pasišalino kartu su R. R.. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad E. K. veiksmai įrodyti visiškai. E. K. ir R. R. reikalavo atiduoti telefoną, pagrasino panaudoti dujas, taip pat jomis papurškė, taigi, jis grasino panaudoti fizinį smurtą, panaudojo specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – ašarines dujas, jas panaudojęs atėmė galimybę nuketėjusiajam priešinti, nes dėl dujų poveikio ir dėl baimės, kad jis gali uždusti, nes serga astma, nukentėjusysis negalėjo priešinti ir atidavė telefoną, t. y. tokiais veiksmais buvo atimta galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti ir taip užvaldytas nukentėjusiojo turtas – telefonas. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip plėšimas, panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, t. y. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis E. K. byloje BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kadangi kaltinamasis yra nepilnametis, todėl skiriant bausmę atsižvelgtina ir į BK XI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

E. K. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, tačiau jo atžvilgiu yra paridėta daug ikiteisminių tyrimų, duomenų apie nubaudimą administracine tvarka byloje nėra, psichiatrijos ligoninėse negydytas, neįrašytas į įskaitas priklausomybės ligų centre. Šiuo metu gyvena Vaikų socializacijos centre „Širvena“ 2015 m. sausio 27 d. jam paskyrus vidutinės priežiūros priemonę – apgyvendinimą socializacijos centre. VTAS atstovės charakterizuojamas patenkinamais, nurodoma, jog buvo pradėta daug ikiteisminių tyrimų dėl vagysčių, dėl to paskirta ir priežiūros priemonė, nelankė pamokų. Socializacijos centre atstovo charakterizuojamas patenkinamai.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, ir BK 91 straipsnyje nurodytais ypatumais, taip pat įvertinus tai, kaltinamasis nusikalto dar būdamas neteistas, tačiau tuo metu jo atžvilgiu jau buvo atlieka daug ikiteisminių tyrimų, taikomos kardomosios priemonės teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam E. K. sankcijoje numatytą bausmę. Kadangi nuskalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis dar buvo neteistas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti apsiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą.

E. K. byloje pareiškė 150 eurų dydžio ieškinį patirtai žalai dėl pagrobto telefono atlyginti. Telefonas civiliniam ieškovui buvo grąžintas, todėl civilinis ieškovas teismo posėdyje atsisakė nuo civilinio ieškinio. Ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės jam buvo išaiškintos, atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl jis turi būti priimtas, o byla šioje dalyje - nutraukta (CPK 140 str.1 d.). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje paskirti jam 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jam BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus elgesio apribojimus: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 3 dalimi ir 9 dalimi, BK 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015-12-21 Vilniaus miesto teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Galutinės subendrintos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėti 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jam BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus elgesio apribojimus: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą arba dirbti.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2015-12-21 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį ir laikotarpius, įskaitytus į bausmės laiką pagal šį 2015-12-21 nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę rašytini pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Priimti E. K. atsisakymą nuo šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.