- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- A15.-337-1083/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00147-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Marius Jankauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. M.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
- Suinteresuotas asmuo
- "Aviaeuropa"
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku, baustas administracine tvarka,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, t. y. 2020 m. kovo 7 d. 14.55 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (ši teisė atimta); šį nusižengimą padarė neįvykdęs 2020 m. sausio 27 d. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės.
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusižengimų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2020 m. kovo 7 d. apie 10 val. jis lėktuvu grįžo iš (duomenys neskelbtini). Lėktuvas nusileido Kauno oro uoste. Išėjęs iš Kauno oro uosto jis užėjo į šalia oro uosto esančią privačią teritoriją, kurioje stovėjo automobiliai. Dabar jis žino, kad tai yra UAB (duomenys neskelbtini), užsiimančios automobilių nuoma, teritorija. Užėjęs į šią teritoriją jis nuėjo į teritorijoje buvusias patalpas ir savavališkai pasiėmė automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius. Tuo metu, kai jis buvo minėtoje teritorijoje ir patalpose, kitų asmenų nebuvo, bet bendrovės teritorija ir patalpos buvo stebimos vaizdo stebėjimo kameromis. Minėtos bendrovės atstovams nebuvo žinoma, kad jis savavališkai pasiėmė minėto automobilio raktelius. Pasiėmęs automobilio raktelius jis patalpose paliko raštelį, kuriame nurodė, jog automobilį pasiėmė jis ir nurodė savo asmens duomenis. Po to jis minėtu automobiliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvykęs į (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės) jis pamatė savo uošvienės automobilį, todėl norėdamas šį automobilį sustabdyti jis (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pirmos juostos apsisuko ir sustojo priešais tos pačios eismo krypties trečioje juostoje stovėjusius automobilius. Apsisukdamas minėtoje sankryžoje jis neturėjo tikslo priešpastatyti save prieš kitus eismo dalyvius ir demonstruoti jiems savo išskirtinumą bei nepagarbą. Negali paaiškinti, kodėl jis nepaskambino savo uošvienei ir nepaprašė jos sustoti, o būtent tokiu būdu nusprendė sustabdyti uošvienės automobilį. Mano, kad visam pirmiau aprašytam jo elgesiui įtakos turėjo jo būsena, dėl kurios jis prastai orientavosi aplinkoje. Tądien narkotinių medžiagų – kanapių, jis nevartojo, šias narkotines medžiagas vartojo maždaug prieš savaitę iki aptariamo įvykio ir šio įvykio metu nuo jų nebuvo apsvaigęs. Prieš sėdant už automobilio vairo jam atrodė, kad jis nėra apsvaigęs ir elgiasi adekvačiai, tačiau dabar supranta, kad tąkart vairuoti automobilio jis negalėjo tiek dėl savo būsenos, tiek dėl to, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tiksliai nepamena, bet gali būti, jog teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta 2020 m. sausio 27 d., šio nutarimo jis teismui neskundė. Būdamas blaivus ir neapsvaigęs taip nebūtų pasielgęs. Pirmiau aprašytą savo elgesį vertina blogai, dėl jo gailisi. Šiuo metu jis gydosi ir mano, kad ateityje panašiai nebepasielgs.
3. Dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
3.1. Atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. teismo posėdžio metu iš esmės neigė padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, t. y. neigė tai, jog aptariamo įvykio metu jis automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tačiau jo kaltę dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Visų pirmiausiai teismas atkreipia dėmesį į paties atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdžio metu duotus parodymus – jis iš esmės neigė automobilį vairavęs būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau nurodė, kad įvykio jis metu buvo apsvaigęs, dėl ko prastai orientavosi aplinkoje. Pripažino, kad tądien jis elgėsi neadekvačiai, tačiau nenurodė objektyvių tokio savo elgesio (tiek savavališko automobilio pasiėmimo iš teritorijos, stebimos vaizdo kameromis, tiek jo elgesio kelyje) priežasčių. Paaiškino, kad dabar supranta, jog tąkart jis negalėjo vairuoti transporto priemonių, būdamas neapsvaigęs taip nebūtų pasielgęs. Be to, atsakomybėn traukiamo asmens D. M. kaltę dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo patvirtina kiti byloje esantys duomenys – iš byloje esančių policijos pareigūnų J. K., R. K. ir A. L. tarnybinių pranešimų matyti, jog atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. įvykio vietoje buvo mieguistas, jo kalba buvo nerišli, jis elgėsi neadekvačiai, neprognozuojamai ir dėl to jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą narkotikų testui (apsvaigimui nustatyti) (18, 19, 20 b. l.). Tokią atsakomybėn traukiamo asmens D. M. būseną įvykio metu patvirtina byloje esantis medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad nepraėjus nė vienai valandai po eismo įvykio, t. y. 2020 m. kovo 7 d. 15.38 val., į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ pristatyto atsakomybėn traukiamo D. M. kūno terpėse buvo rasti THC (tetrahidrokanabinolio) pėdsakai; jo akys buvo pusiau pramerktos, jis ėjo ir stovėjo svirduliuodamas; buvo stebimas akių vokų virpėjimas, pirštų drebėjimas; kai kuriuos tyrimus ir testus (judesių tikslumo, nistagmo, dėmesio) atlikti atsisakė, taip pat atsisakė suteikti duomenis apie svaigalų vartojimą; policijos pareigūnams sakė, kad rūkė „žolę“; jo elgsena buvo neadekvati; mąstymas nenuoseklus, samprotavimai prieštaringi; išvada – įtariamas vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo; vairuoti negali (23 b. l.). Apibendrinant visus pirmiau paminėtus byloje esančius duomenis teismui nekyla abejonių, jog atsakomybėn traukiamas D. M. pirmiau paminėto įvykio metu automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (kanapių) ir tuo metu jo būsena negalėjo jam kelti abejonių dėl to, kad jis yra apsvaigęs ir negali vairuoti transporto priemonių tiek dėl jo apsvaigimo, tiek dėl to, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau pasielgęs priešingai, t. y. vairavęs automobilį būdamas pirmiau aprašytos būsenos, jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.
3.2. Ne mažiau svarbu paminėti tai, jog aptariamo įvykio metu atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti automobilio ir neįvykdęs 2020 m. sausio 27 d. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį jam paskirtos administracinio poveikio priemonės (6–7 b. l.), t. y. pakartotinai (ANK 40 straipsnio prasme), būdamas baustu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
3.3. Iš visų pirmiau išdėstytų duomenų matyti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (ši teisė atimta), vairavo automobilį. Šį nusižengimą jis padarė pakartotinai, neįvykdęs 2020 m. sausio 27 d. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį jam paskirtos administracinio poveikio priemonės, t. y. būdamas baustu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tokia savo veika administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
4. Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
4.1. Administracinio nusižengimo protokole suformuluotame kaltinime atsakomybėn traukiamas asmuo D. M., be kita ko, kaltinamas tuo, kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje rodė savo išskirtinumą ir keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams iš pirmos eismo juostos apsisuko bei įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
4.2. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina įrodyti vieną iš minėtą administracinį nusižengimą kvalifikuojančių požymių – chuliganiškas paskatas. Tačiau šioje byloje nėra įrodyta, jog atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. pirmiau nurodytus KET pažeidimus padarė dėl chuliganiškų paskatų. Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. paaiškino, kad jis teisės pažeidimus padarė dėl savo apsvaigimo ir prastos orientacijos, o ne vedamas chuliganiškų paskatų (nesiekdamas priešpastatyti save prieš kitus eismo dalyvius ir demonstruoti jiems savo išskirtinumą bei nepagarbą ir pan.). Vien tik tai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo D. M., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vairuodamas automobilį apsisuko iš pirmosios (dešinės) eismo juostos ir įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, savaime nesuteikia pagrindo manyti kitaip. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, jog atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, todėl aplinkybės, susijusios su aptariamu kaltinimu, šalinamos iš atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M. suformuluoto kaltinimo.
5. Kitos atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M. suformuluotame kaltinime nurodytos aplinkybės – tai, kad jis nesilaikė saugaus atstumo iš galo ir kliudė už jo stovinį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai – nėra kvalifikuojančios ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Minėtos aplinkybės nėra tiesiogiai susiję su ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytu nusižengimu ir šiuo konkrečiu atveju jos yra perteklinės, todėl jos šalinamos iš atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M. pareikšto administracinio kaltinimo.
6.1. Atsakomybėn traukiamo asmens D. M. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
6.2. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – D. M. Lietuvoje neteistas, tačiau jis 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas užsienyje; administracine tvarka jis baustas 3 kartus (ankstesni administraciniai baustumai išnykę), paskirtų baudų nemoka (nesumokėtų baudų suma siekia 880 eurų). Būtina pažymėti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. 2020 m. sausio 27 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs panašią veiką – vairavo automobilį būdamas neblaivus (6–7 b. l.), tačiau nepraėjus nė 2 mėnesiams po šio nutarimo priėmimo jis vėl vairavo automobilį būdamas apsvaigęs. Šios aplinkybės atsakomybėn traukiamą asmenį D. M. charakterizuoja neigiamai. Tačiau ne mažiau svarbu tai, kad jis dirba ir, jo paties teigimu, po aptariamo įvykio jis suvokė netinkamo savo elgesio pasekmes bei padarė išvadas dėl ankstesnio tokio savo elgesio – jis kreipėsi pagalbos į specialistus (šiuo metu jis gydosi ir mano, kad ateityje toks jo elgesys nebepasikartos). Įvertinęs visus asmens atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis teismas mano, kad ANK 22 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų tikslus bus galima pasiekti atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrus ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, mažesnę už sankcijoje numatytą tokios nuobaudos vidurkį.
6.3. Nusižengimo padarymo metu atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Ši teisė jam atimta 2020 m. sausio 27 d. nutarimu. Todėl atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M. administracinė nuobauda skiriama kaip asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones (numatyta bauda nuo 1200 iki 2000 eurų).
6.4. ANK 427 straipsnio 2 dalis įpareigoja už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Įvertinus visas pirmiau paminėtas aplinkybes, atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M. skiriama minėta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminas atitinka ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios poveikio priemonės trukmės vidurkį, t. y. 4 metus.
6.5. ANK 427 straipsnio 3 dalis įpareigoja už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirti transporto priemonės konfiskavimą. Tačiau ANK 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Automobilis, kurį atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo nusižengimo metu, yra ne jo. Byloje nėra duomenų apie ANK 29 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose numatytas aplinkybes, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne atsakomybėn traukiamo asmens turtą. Tokiu būdu šiuo konkrečiu atveju konfiskuoti atsakomybėn traukiamo asmens D. M. įvykio metu vairuotą automobilį, kuris priklauso ne jam, nėra teisinio pagrindo.
6.6. Bet ANK 427 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, teismo <...> nutarimu iš pažeidėjo <...> išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Šioje vietoje teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; turi būti sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje, ir priešingai – negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris neleistų teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, priimti teisingo sprendimo byloje ir šitaip įvykdyti teisingumo (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto teisės pažeidimo aplinkybes, tiek į atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018). Svarbu tai, kad teismas, svarstydamas aptariamos poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019). Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad atsakomybėn traukiamo asmens D. M. įvykio metu vairuotos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra 10710 Eur (be PVM) (57 b. l.). Teismo nuomone, visos tokios pinigų sumos išieškojimas iš atsakomybėn traukiamo asmens D. M. būtų neproporcinga ir neteisinga priemonė, todėl iš atsakomybėn traukiamo asmens D. M. tikslinga išieškoti minėto automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Nustatydamas išieškotiną turto vertės dalį teismas atsižvelgia į visus pirmiau paminėtus, atsakomybėn traukiamą D. M. charakterizuojančius duomenis, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei, pasekmes (buvo sukeltas eismo įvykis), atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, dydžius bei kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas konstatuoja, jog 1500 eurų išieškojimo iš atsakomybėn traukiamo asmens pakaks aptariamos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl iš atsakomybėn traukiamo asmens D. M. išieškoma būtent tokio dydžio konfiskuotino turto vertės dalis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio bauda.
Vadovaujantis ANK 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 427 straipsnio 2 dalimi, D. M. taikyti administracinio poveikio priemonę – atimti iš D. M. teisę vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams.
Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, 427 straipsnio 3 dalimi, iš D. M. valstybės nuosavybėn išieškoti automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų.
Išaiškinti D. M., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 1001). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį: ROIK (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti D. M., jog automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, į vieną iš pirmiau nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.